Režimų simbolių draudimas paliestų paminklus, skulptūras, gatvių, aikščių, skverų, parkų pavadinimus

Tai numatoma parengtame ir ketvirtadienį pristatomame Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projekte.

Iniciatoriai teigia norintys sudaryti galimybę visapusiškai desovietizuoti Lietuvos viešąsias erdves.

Jų teigimu, prasidėjus Rusijos karinei agresijai Ukrainoje į Lietuvos viešąją erdvę grįžo diskusija dėl sovietinių paminklų ir gatvių pavadinimų šalinimo, tačiau dėl sudėtingo teisinio reglamentavimo kai kuriuos sovietinius reliktus pašalinti sudėtinga.

Įstatymu siūloma nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus ir pašalinimo iš viešųjų erdvių tvarką.

Pagal projektą, būtų draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose juos įamžinant ar atvaizduojant bet kokia forma.

Būtų draudžiamas tokių režimų simbolių, informacijos apie juos, susijusių asmenų, organizacijų, įvykių, datų įamžinimas.

Projekte išskirta, kad nebūtų galima įamžinti ir atvaizduoti aktyviai okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose veikusių asmenų, organizacijų, įvykių ar datų, susijusių su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.

Šis draudimas paliestų paminklus, skulptūras, memorialines lentas, gatvių, aikščių, skverų, parkų pavadinimus ir panašiai.

Sprendimą dėl tokių viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas priimtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorius. Medžiagą apie konkrečius objektus jam suteiktų savivaldybių institucijos, o speciali Seimo nutarimu sudaryta tarpžinybinė komisija parengtų savo išvadas.

Numatyta, kad sprendžiant dėl viešųjų objektų, įrengtų kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje, dar būtų privalu gauti Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų bei Kultūros paveldo departamento nuomonę, o jei viešieji objektai susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla, – Teisingumo ministerijos nuomonę.

Gavęs Genocido centro direktoriaus sprendimą, kad kuris nors konkretus objektas neatitinka šio įstatymo reikalavimų, jo valdytojas turėtų jį pašalinti arba pakeisti ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Minėti draudimai negaliotų muziejams, archyvams, bibliotekoms rengiant parodas, informuojant visuomenę apie totalitarinius ir autoritarinius režimus, jų pasekmes, naudojant tokius objektus, informaciją švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.

Anot projekto, nusprendus, kad viešojo objekto nereikia pašalinti, jis galėtų būti naudojamas su sąlyga, jog šalia būtų pateikiama objektyvi informacija apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų padarinius.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 dienos.

Dabar Lietuvoje tik numatyta administracinė atsakomybė už tam tikrų totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių demonstravimą, platinimą, propagavimą.