Kaltininkai – kuras ir PVM
Priklausomai nuo pastato būklės, šilumos suvartojimas Kretingos mieste padidėjo nuo 30 iki 60 proc. Pusantro mėnesio, kai vidutinė lauko temperatūra laikosi apie 10 laipsnių šalčio. Kaip sakė bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ technikos vadovas Tomas Liaučys, taip nėra buvę – pasitaikydavo, kad smarkiai atšąla, bet po to ir vėl atšyla, termometras kurį laiką rodo nulį.
Palyginus su ankstesnėmis šaltomis žiemomis, 2010-ųjų sausį vidutinė temperatūra siekė minus 9,75 laipsnio, 2011-ųjų vasarį – 6,3, 2012-ųjų vasarį – 7,8, 2016-ųjų sausį – 4,9, o šiomis dienomis – 11,4. Lyginant su praėjusiu gruodžiu, šį sausį lauko temperatūra buvo žemesnė 75 procentais.
„Šilumos kainos mūsų įmonė nepakėlė – galutinei gyventojų sąskaitai reikšmingos įtakos turėjo didesnis negu lig šiol pridėtinės vertės mokestis ir suvartotas šilumos kiekis patalpose“, – akcentavo T. Liaučys.
Nerenovuotų namų gyventojai, skirtingai negu renovuotų, temperatūros butuose nusistatyti negali, kiek pleška, tiek, o yra didelis skirtumas, ar patalpoje 18, 20, 22 ar 24 laipsniai šilumos – kiekvienas laipsnis, anot pašnekovo, sąskaitos dydį lemia maždaug 5 proc.
Renovuotame name 60 kv. m butui sausį sąskaita už šildymą nuo 55 eurų su PVM padidėjo iki 81 euro, nerenovuotame, tačiau pusėtinos būklės name, kaip Melioratorių g. 79, Savanorių g. 59, vadinamajame tremtinių, – nuo 75 iki 134 eurų, o prastos būklės, kaip Savanorių g. 22 ir 24 arba Kęstučio g. 16, – vien už šilumą gyventojams reikia mokėti 179 ar net 222 eurus.
„Todėl, jeigu tik yra galimybė, jie, aišku, į Socialinės paramos skyrių kreipsis dėl kompensacijų“, – įsitikinęs technikos vadovas.
Už kiek ploto kompensuojama, kas – už borto
Tiek senjorai, tiek dirbantys asmenys už šildomą normatyvinį būsto plotą – 50 kv. – negali mokėti daugiau negu dešimtadalį savo pajamų.
Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė paaiškino, kad nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (šiemet 2 VRP – 466 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (šiemet 3 VRP – 699 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
„Skaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų į rankas per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po du VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 466 eurus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimami trys VRP dydžiai, t. y. 699 eurai“, – akcentavo vedėja.
Normatyvinis būsto plotas yra 50 kv. m. Tad kaip konkrečiai kompensuojama, jeigu tokio ploto bute gyvena du žmonės, ir kaip, jeigu gyvena 4 – tarkim, minimalius atlyginimus gaunantys tėvai ir du vaikai? O jeigu keturių asmenų šeima gyvena 70 kv. m ploto bute? O jeigu buto plotas – 75 kv. m?
Vedėjos teigimu, kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja ir gyvena du žmonės, kompensuojama už 50 kv. m. Kai gyvenamąją vietą deklaruoja šeima, pirmam šeimos nariui – 38 kv. m, antram –12 kv. m, trečiam ir kiekvienam paskesniam po –10 kv. m.
Nepasiturinčiai keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m naudingo būsto ploto. Bet, jeigu keturių asmenų šeima gyventų 75 kv. m bute, kompensacija skaičiuojama už 70 kv. m, o 5 kv. m viršplotis nebebūtų kompensuojamas.
Anglių prireikė šiek tiek daugiau
Gyventojų prašymai dėl būsto šildymo kompensacijų kiekvienais metais pradedami priimti rugsėjį. Nuo 2025 m. rugsėjo 1-osios iki šių metų vasario 1-osios Kretingos miesto gyventojai pateikė 1 tūkst. 251 prašymą, Kretingos rajono seniūnijose tuo pačiu laikotarpiu pateikti 1 tūkst. 439 prašymai.
Palyginimui: praėjusį šildymo sezoną dėl būsto šildymo kompensacijų nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d. Kretingos miesto gyventojai buvo pateikę 1 tūkst. 273 prašymus, o Kretingos rajono seniūnijose tuo pačiu laikotarpiu pateikta 1 tūkst. 511 prašymų.
Centralizuoto šildymo kompensacijas skaičiuoja Kretingos šilumos tinklai kiekvieną mėnesį ir jos yra išmokamos kas mėnesį. Kompensacijos kietu kuru (malkomis) ir kt. kūrenantiems skaičiuojamos visam šildymo sezonui ir išmokamos per mėnesį po kreipimosi mėnesio.
Įmonės „Dumpių prekyba“ direktorės Aurelijos Budrienės žodžiais, akmens anglių pardavimas, kad ir nežymiai, bet, palyginus su praėjusiu sausiu, išaugo, o kaina padidėjo tik dėl akcizo – tona palaidų anglių dabar kainuoja 460 eurų.
„Anglių gyventojai paprastai užsiperka metams, bet, matyt, per šiuos šalčius irgi sukūrena daugiau, nes vien malkų nebeužtenka“, – sakė ji.
Gamtinėmis dujomis būstą šildantys gyventojai kompensacijas gauna kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo to, kiek sunaudoja šio kuro.
Ką žada kovas?
Kaip teigė bendrovės technikos vadovas T. Liaučys, kai kurie tiekėjai šilumos kainą užfiksuoja iškart visiems metams, o Kretingoje, atsižvelgus į įmonės išlaidas – lėšas personalui išlaikyti, įrangai atnaujinti, investicijas, svarbiausia – kuro kainas, – perskaičiuojama kas mėnesį.
„Kuras visada yra brangesnis žiemą, bet dabar pabrango apie 50 procentų. Biržoje mes buvom prisipirkę jo po 21–23 eurus už megavatvalandę, tikėjomės ramiai gyventi iki kovo. Tačiau, kai dabar tokie šalčiai, sunaudojame dvigubai daugiau, tai yra per parą po 4–5 mašinas, arba po 100–120 tonų skiedrų“, – pasakojo vadovas.
Jo teigimu, jeigu su pigesniu kuru įmonei „pratempti“ nepavyks, o kaina, kaip prognozuojama, bus 46 eurai už megavatvalandę, kai kurias katilines naudingiau bus kūrenti dujomis. Tokių rajone iš viso yra 10, viena jų, esanti Kūlupėnuose, kūrenama suskystintos naftos dujomis.
Sausį šilumos kilovatvalandės kaina Kretingoje buvo 9,5 cento be PVM (2025 m. sausį – 9,6 ct be PVM), ir tai yra 0,03 cento pigesnė negu gruodį, kai siekė 9,53 cento be PVM (2024 m. gruodį 9,58 ct be PVM). Su PVM sausį šilumos kaina už kilovatvalandę yra 11,5 centų.
Pagal bendrovės pateikiamus duomenis, šilumos kainas tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), o bazinę kainą kas trejus metus – ir Kretingos rajono savivaldybės taryba. T. Liaučys neslėpė, kad šiuo metu kaina yra perskaičiuojama ir kovą šiek tiek turėtų ūgtelėti.
Pašnekovo žodžiais, kuo daugiau vartotojų, tuo šilumos kaina būna sąlyginai pigesnė.
„Didmiesčiuose, kur pastatas prie pastato, galingumai kiti. Pas mus 24-ios katilinės išsimėčiusios po rajoną, ir visas reikia aptarnauti. Nėra lengva, užtat ir stengiamės automatizuoti“, – teigė T. Liaučys. Jis pasidžiaugė, kad Salantuose visiškai automatizuotos dvi katilinės, o šiemet, sakė, planuojama automatizuoti ir trečią – nebereikėtų išlaikyti personalo.
„Ir dabar iš devynių darbuotojų ten liko trys, tie patys žmonės prižiūri dar ir Grūšlaukės katilinę“, – sakė technikos vadovas. Anot jo, permainos laukia ir Darbėnų bei Kartenos katilinių – mažųjų šilumos projektams įgyvendinti kovą ar balandį turėtų būti paskelbtas kvietimas valstybės paramai gauti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą