Grupė mokslininkų nepritaria siūlymui Suvalkijos pavadinimą keisti į Sūduvą

Seimo pirmininkui, Kultūros, Švietimo ir mokslo komitetams, Seimo Teisės departamentui, Kultūros ministerijai ir Etninės kultūros globos tarybai adresuotame laiške pažymima, kad dabartinis pavadinimas „Suvalkija (Sūduva)“ leidžia išlaikyti abu reikšminius sluoksnius: Suvalkiją kaip etnografinio regiono pavadinimą ir Sūduvą kaip svarbų istorinį bei kultūrinės atminties vardą.

„Todėl nėra pagrindo atsisakyti šio kompromisinio pavadinimo ir įteisinti tik vieną, su kitu istoriniu laikotarpiu bei kita teritorine logika susijusį vardą“, – teigiama laiške.

Anot mokslininkų, Suvalkija ir Sūduva nėra analogiški ar laisvai sukeistini pavadinimai. Tai konstatuota dar 2023 metais specialiai regiono pavadinimą nagrinėjusiame Lietuvos istorijos instituto seminare.

Jų teigimu, Suvalkija yra etnografinio regiono pavadinimas, siejamas su XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios tradicinės kultūros bruožais: tradicine architektūra, apranga, papročiais, tarmėmis, gyvensenos, ūkinės veiklos, kulinarinio paveldo ir kitais regioniniais savitumais.

Anot mokslininkų, būtent šiuo laikotarpiu ryškėjo tie etnografiniai požymiai, kuriais remiantis apibrėžiami Lietuvos etnografiniai regionai.

Be to, Suvalkijos pavadinimas susijęs ne tik su etnografine klasifikacija, bet ir su modernios lietuvių kultūrinės bei tautinės tapatybės istorija: šis regionas reikšmingas lietuvių kalbos, spaudos, švietimo, kultūrinio sąjūdžio ir modernios lietuvybės formavimuisi.

Tuo metu Sūduva, pasak jų, pirmiausia žymi daug ankstesnį istorinį baltų gentinės teritorijos sluoksnį, siejamą su sūduviais / jotvingiais.

„Ši istorinė teritorija nesutampa su Suvalkijos etnografinio regiono ribomis: ji apima didelę, tačiau ne visą Suvalkijos etnografinio regiono dalį (vakarinis Šakių rajono pakraštys nepriklausė istorinės Sūduvos teritorijai, o Suvalkijos etnografiniam arealui priklauso); kartu ji tęsiasi už dabartinės Lietuvos Respublikos ribų, taip pat apima dalį dabartinės Lietuvos teritorijų, kurios etnografinėje regionų sistemoje priskiriamos Dzūkijai, o ne Suvalkijai“, – rašoma laiške.

„Suprantama, kad Sūduvos vardas gali atrodyti patrauklus kaip senesnis, istoriškai ir simboliškai reikšmingas baltų praeities ženklas. 

Vis dėlto simbolinis santykis su ankstyvąja baltų istorija negali būti pakankamas pagrindas teisės akte sutapatinti skirtingas mokslines kategorijas – etnografinį regioną ir senąją gentinę teritoriją“, – teigiama jame.

Taip pat pažymima, kad nėra pakankamai duomenų teigti, jog Sūduvos ir sūduvių vardas buvo vietinis buvusios genties savivardis, o ne kitų kraštų autorių naudotas pavadinimas.

Anot laiško autorių, nemažai mokslininkų yra įrodę, kad sūduviai nebuvo lietuviai, jie buvo jotvingių gentis ir kad ji ir jos kalba yra galutinai išnykusi.

„Todėl Suvalkijos pavadinimo pakeitimas Sūduva reikštų ne paprastą pavadinimo patikslinimą ar „senesnio“ vardo sugrąžinimą, bet etnografinio regiono sutapatinimą su senąja gentine teritorija. 

Tai kurtų mokslinę ir viešąją painiavą, nes viename teisės akte būtų suplakamos skirtingos regionų sampratos: etnografinė, istorinė gentinė ir šiuolaikinė regioninės savivokos“, – tvirtina laiško autoriai.

Jie įspėja, kad siūlomas sprendimas sukurtų precedentą keisti ir kitų Lietuvos etnografinių regionų pavadinimus pagal ne etnografinius, o kitus kriterijus.

„Jeigu etnografiniai regionai būtų pradedami vadinti pagal baltų genčių teritorijas, turėtų būti aiškiai pagrįsta, ar tokia logika būtų nuosekliai taikoma ir kitiems Lietuvos regionams. 

Pavienis vieno regiono pavadinimo keitimas, neperžiūrint visos etnografinių regionų sistemos, būtų metodologiškai nenuoseklus“, – teigia mokslininkai.

Laišką pasirašė beveik dvi dešimtys Vilniaus, Klaipėdos, Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkų.

Birželio 30 dieną Seimas po pateikimo pritarė grupės parlamentarų projektui galutinai atsisakyti Suvalkijos vardo naudojimo, kalbant apie vieną iš penkių etnografinių Lietuvos regionų.

Jie registravo Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisą, kad Lietuvoje veikia penki etnografiniai regionai: Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Sūduvos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos.

Dabar galiojančiame įstatyme naudojamas Suvalkijos (Sūduvos) pavadinimas.

„Pavadinimas „Suvalkija“ yra vėlyvos, administracinės kilmės – jis siejamas su XIX amžiaus Suvalkų gubernija ir neatspindi šio krašto etninės savimonės bei baltiškojo paveldo. 

Istoriškai autentiškas ir baltų genčių palikimą atspindintis krašto vardas yra Sūduva“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Anot autorių, siūloma pataisa siekiama įtvirtinti būtent istoriškai autentišką regiono pavadinimą Sūduva.

Teigiama, kad šį pakeitimą inicijavo pati krašto bendruomenė – Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba dar praėjusių metų vasarį nutarė savo etnografinio regiono pavadinime vartoti tik Sūduvos vardą, o krašto žmones vadinti sūduviais, ir rekomendavo Etninės kultūros globos tarybai kreiptis į Seimą dėl atitinkamo įstatymo pakeitimo.

Be to, Sūduvos vardo istorinę svarbą yra pripažinęs ir pats Seimas. 2021 metų gegužę jis 2022-uosius buvo paskelbęs Sūduvos metais.

Tuomet Seimo nutarime pažymėta, kad Sūduvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Klaudijaus Ptolemėjaus apie 150 metus parašytame veikale „Geografija“, o 1422 metų Melno taikos sutartimi Sūduvos kraštas visam laikui prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Tarp įstatymo pataisos autorių yra Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Seimo Kultūros komiteto vadovas Kęstutis Vilkauskas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė, kt.

Neigiamą poziciją dėl šio keitimo yra išsakiusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Suvalkija (Sūduva) yra Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį – Marijampolės apskritį, tai yra Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis.