Siūloma iki 500 eurų didinti žalos ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė

Ministerija nurodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos baudžiamoji politika buvo griežtinama, kriminalizuojant daug sąlyginai nedidelio pavojingumo veikų, ir tai neproporcingai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą, perpildo laisvės atėmimo vietų įstaigas.

Baudžiamojo kodekso pataisas teikianti TM nurodo, kad dabartiniame kodekse nustatyti žalos dydžiai „šiandien yra akivaizdžiai per maži ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje“. Pataisų paketą trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Šiuo metu asmenys laikomi padarę nusikaltimą už 5 MGL dydžio sumą (250 eurų) viršijančią turto vagystę, sukčiavimą ar iššvaistymą – pagal siūlomas pataisas, baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba būtų nuo 10 MGL (500 eurų) dydžio.

„Europos valstybėse nusikalstamas veikas kvalifikuojantys požymiai, kurie yra išreikšti konkrečia pinigine išraiška, yra gerokai didesni už tuos, kurie įtvirtinti Lietuvos baudžiamajame įstatyme. Pvz. baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus Lietuvoje atsiranda nuo 250 eurų turto vertės, tuo tarpu Ispanijoje – nuo 400 eurų, Latvijoje – nuo 430 eurų ir pan.“, – siūlymą argumentuoja ministerija.

TM siūlo keisti ir kitas žalos ribas, kurios apsprendžia nusikaltimo sunkumą: nusikaltimai su turtine žala nuo 10 iki 300 MGL (500–15 tūkst. eurų) būtų vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 300 iki 750 MGL (15–37,5 tūkst. eurų) dydis – kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 750 MGL dydis – kaip sunkus nusikaltimas.

Taip pat iš kontrabandos sudėties būtų braukiami atvejai, kai siunčiamos narkotinės medžiagos, už tai numatant atsakomybę kaip už disponavimą tokiomis medžiagomis.

Nurodoma, kad išbraukus narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą iš kontrabandos straipsnio, visi neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis atvejai būtų kriminalizuoti pagal straipsnius už disponavimą be tikslo platinti arba disponavimą turint tikslą jas platinti ar labai dideliu kiekiu.

„Sistemiškai pertvarkomas Baudžiamojo kodekso 199 „Kontrabanda“ straipsnyje įtvirtintas itin neproporcingas ir akivaizdžiai per griežtas, nelogiškas, nenuoseklus ir perteklinis reguliavimas“, – pažymoje aiškina TM.

Taip pat būtų dekriminalizuojamos ir į Administracinių nusižengimų kodeksą perkeliamos kai kurios su turtiniais nusikaltimais susijusios veikos arba baudžiamoji atsakomybė siejama su aukštesne žalos riba.

Kai kurios bausmės švelninamos, pvz., už atvirą vagystę ar kišenvagystę maksimali bausmė siektų ketverius metus laisvės atėmimo, o ne šešerius metus, kaip šiuo metu.

Anot ministerijos, BK pakeitimai „užtikrins pačių pavojingiausių nusikaltimų griežtą baudžiamumą, o už mažiau pavojingus atvejus bus numatyti proporcingi baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai arba kitos teisinės atsakomybės formos“.

Teigiama, kad sumažės valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius, kadangi mažiau pavojingos bylos galės būti operatyviau nagrinėjamos administracine tvarka arba didesne apimtimi – pagreitinto proceso tvarka.



Įstatymų projektų rengėjai prognozuoja, kad baudžiamosios atsakomybės švelninimas gali paliesti maždaug 26,47 proc. kalinčių asmenų ir jei visi nuteistieji vienu metu kreipsis dėl perteisimo, gali didėti teismų darbo krūviai.

Nurodoma, kad gali tekti peržiūrėti apie 1 tūkst. 202 baudžiamąsias bylas ir tai sudarytų 6,98 proc. metinio teismų darbo krūvio, kurio nebeliktų kitais kalendoriniais metais po pataisų įsigaliojimo.

Teisininkai skaičiuoja, kad su šiais pakeitimais vidutiniškai laisvės atėmimo bausmės galėtų sutrumpėti bent vieneriais metais ir būtų galima sutaupyti apie 17 mln. eurų biudžeto lėšų.