Socialdemokratai taikosi į dar vieną ministrą: kyla klausimų dėl Aušrinės Armonaitės tinkamumo eiti pareigas

LSDP frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad jei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nepateiks konkrečių, efektyvų pasiūlymų, kaip padėti su energetikos krize susiduriančiam verslui, bus keliamas klausimas dėl jos tinkamumo eiti pareigas.

„Dėl A. Armonaitės mes jau kuris laikas diskutuojame, nes tai kas vyksta Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje yra akivaizdus prioritetų sumaišymas.

Mes girdime daug visokių kalbų apie labai aukštas pramonės šakas ir labai perspektyvias mūsų verslo ryšių kryptis kaip Taivanas ir panašiai, bet visiškai pamirštame mūsų vištą, kuri deda auksinius kiaušinius, tai yra tradicinę dirbamąją pramonę, kuri tempia BVP mūsų, užtikrina ir augina mūsų eksportą“, – Eltai teigė G. Paluckas.

Politikas tikina jau nebededantis vilčių, kad sukelti lūkesčiai dėl ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu duos kokios nors apčiuopiamos naudos.

„Aš nematau nieko iš Taivano pusės išskyrus paplepėjimus, žodžius ir memorandumus.

Nei milijardo žadėto, nei 200 mln. žadėtų, nieko nematau.

Ir aš, tiesą pasakius, į tai jau daug vilčių nebededu, nes artėja recesija, artėja ekonomikos nuosmukis visame pasaulyje, todėl abejoju, ar čia Taivanas apskritai koją dar kels“, – sakė jis.

Visgi, pasak G. Palucko, paskutinis lašas yra A. Armonaitės nesugebėjimas pasiūlyti efektyvių sprendimų kalbant apie Lietuvos pramonę ir jai kylančius iššūkius.

Socialdemokratas akcentuoja, kad jei artimiausiu metu A. Armonaitė nepateiks jokių realiai konkrečių pasiūlymų, kaip padėti verslams, susiduriantiems su ypač aukštomis energijos kainomis, bus keliamas klausimas dėl jos tinkamumo eiti pareigas.

„Jeigu ministrė nesugebės sutvarkyti, pasiūlyti, rasti būdų, kaip verslams šios energetikos krizės akivaizdoje padėti, ir mes matysime stabdomas veiklas, atleidžiamus ar į prastovas stumiamus žmones, tuomet mes tikrai imsime rimčiau galvoti, ar apskritai ministrė gali eiti tas pareigas iki kadencijos pabaigos“, – akcentavo G. Paluckas.

„Tai nieko mes čia nei gąsdiname, nei kažkokią dramą kuriame, bet jeigu žmogus nesusitvarko su savo pareigomis ir ekonomika, šalies sektoriai atskiri nuo to kenčia, tai tuomet turbūt būtų logiška ir visiškai moralu tas pareigas apleisti“, – pridūrė jis.

Socialdemokratas teigia, kad ministrė laiko pateikti savo pasiūlymus turi iki ateinančių metų valstybės biudžeto projekto parengimo.

„Tai yra iš esmės dviejų savaičių laikotarpis, kai mes matysime kaip ir ką ruošiasi daryti.

Nes tai, ką ministrė ten šnekėjo apie 1 mlrd. iki 2023 metų pabaigos, tai yra senas arklys, kurį mėgina turguje parduoti už naują.

Nes tai yra to ekonomikos gaivinimo postpandeminis planas, kuriame lėšos jau yra patvirtintos ir paskirstytos valstybės planavimo būdu“, – pabrėžė G. Paluckas.

„Kai viskas yra gerai, tai netgi lėtesnis ministras yra dengiamas ar premjero, ar kitų kolegų ir apskirtai dėl to problemų nekyla.

Bet kai mes matome tokias aplinkybes, kai realiai yra energetikos krizė, verslai susiduria su recesijos grėsme ekonominio nuosmukio, konkurencingumo smukusio grėsme, o ministrė šypsosi kanapių lauke, tai, aš manau, kad tai yra neadekvatu.

Ir tas neveikimas arba vėlavimas veikti, jis jau tampa pavojingu“, – akcentavo parlamentaras.

G. Paluckas teigia, kad jeigu konkrečių atsakymų, kaip spręsti krizę, A. Armonaitė nepateiks, gali būti svarstoma pradėti ir interpeliacijos procedūrą.

„Pirmiausiai dažniausiai yra išdėstomi klausimai raštu ir kviečiama ministrė į Seimo salę atsakyti į pateiktus klausimus raštu atsakyti tribūnoje.

Tai yra vienas etapas.

Tuomet dar vienas etapas yra taip vadinami Vyriausybės pusvalandžiai, kai ministrė gali atėjusi pristatyti situaciją, savo siūlymus ir kt. Ir trečias jau etapas yra interpeliacija.

Tai mes dabar stovime ant visų trijų pirminių procedūrų slenksčio ir nuo ministrės reakcijos į energetikos krizę ir jos poveikį mūsų ekonomikai priklausys, kaip mes toliau judėsime“, – teigė. G. Paluckas.

„Taip kad yra čia labai svarbių dalykų, į kuriuos arba reaguoji, arba eik lipk iš kėdės ir kažkas kitas ateis, kuris gebės reaguoti adekvačiai į aplinkybes“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad opozicija ketvirtadienį paruošė interpeliacijos energetikos ministrui Dainiui Kreiviui projektą ir pradėjo rinkti ir kitų opozicinių jėgų parašus.

Taip pat kalbama apie galimybę inicijuoti interpeliaciją aplinkos ministrui Simonui Gentvilui ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui.

Šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma iniciavo jau dvi interpeliacijas – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui.

Abu procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.