Socialinis darbas - rūpinimasis ne tik buitimi, bet ir dvasine gerove

Socialinio darbuotojo profesija yra glaudžiai susijusi su šv. Vincento Pauliečio vardu. Šv. Vincentas Paulietis buvo kunigas pamokslininkas, gyvenęs XVI a. Prancūzijoje. Jis laikomas socialinio darbo pradininku. Šv. Vincentas Paulietis skatino žmones vadovautis krikščioniškosios pagalbos kitam tiesomis. Gerieji darbai kūnui: išalkusį pavalgydinti; ištroškusį pagirdyti; vargšą aprengti; keleivį priglausti; kalinį sušelpti; ligonį aplankyti; mirusį palaidoti.

Gerieji darbai sielai: nemokantį pamokyti; abejojančiam patarti; nuliūdusį paguosti; pikta darantį sudrausti; įžeidimus atleisti; nuoskaudas nukęsti; melstis už gyvus ir mirusius.

Socialinis darbas – tai pokyčių profesija, tai darbas su žmogumi, jo jausmais ir poreikiais, mokėjimas pastebėti kiekvieno galias ir gebėjimus, juos ugdyti, įgalinti patį žmogų veikti. Be socialinio darbo šių dienų gyvenimas neįsivaizduojamas.Socialiniai darbuotojai pagalbą teikia užmegzdami santykį su klientu, bendraudami, pažindami jo situaciją ir jo aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus. Socialinis darbuotojas padeda žmogui atgauti savarankiškumą, gina jo teises, padeda atkurti socialinius ryšius, kuriuos žmonės yra praradę. Ne paslaptis tai, kad socialinio darbuotojo profesija nėra ypač populiari, nes nepopuliaru būti su tais, kurie yra gyvenimo nuskriausti, silpni.

Neringos socialinių paslaugų centre dirba dvi puikios darbuotojos - Vaiva ir Kristina. Atsakydamos į klausimus apie socialinio darbuotojo kasdienybę, jos dalijasi savo patirtimi.

Kaip prasideda jūsų darbo diena?

Darbo diena dažniausiai prasideda nuo pasitarimo su direktore. Turime nemažai funkcijų, todėl susidarome darbų sąrašą. Dar pasitaiko žmonių, kurie galvoja, kad socialinis darbuotojas tik valo kliento namus ar keičia sauskelnes. Taip nėra. Mūsų darbas yra konsultuoti, suteikti informaciją, tarpininkauti, nustatyti, ar žmogui reikalinga pagalba, o jei taip - ją suorganizuoti.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate darbe?

Didžiausias iššūkis yra dirbti su klientais, kurie nenori keistis. Neretai pasitaiko, kad klientas nori, jog socialiniai darbuotojai išspręstų jo problemas, kurios formavosi, pavyzdžiui, 10 metų. Dažniausiai tokios problemos yra labai sudėtingos. Kad kažkas pasikeistų, neužtenka atlikti veiksmus, reikia keisti požiūrį. O jį pakeisti yra tikrai sunku.

Kokia įsimintiniausia situacija jūsų darbe?

Labiausiai įsiminė situacija, kai buvo pranešta, kad vyresnio amžiaus moteris eina pas kaimynus ir prašo valgyti. Nuėję aplankyti šios moters, pamatėme labai liūdną vaizdą – moteris buvo visiškai apleista. Pradėjome tvarkyti dokumentus pagalbai į namus. Tačiau parašų ant dokumentų iš vaikų laukėme daugiau negu pusę metų, nors jie gyvena visai netoli.

Kas labiausiai motyvuoja dirbti?

Kai pamatai, kad klientų gyvenimo kokybė pasikeitė. O kartais užtenka ir kliento šypsenos.

Ar tenka spręsti problemas komandoje?

Būna, kai sudėtingose situacijose pasikviečiame į pagalbą policijos pareigūnus, dirbame ir su specialistais iš mokyklos, kurie turi tam tikrų pastebėjimų dėl vaikų elgesio. Spręsdami problemas klausiame psichologo nuomonės. Dažnai komandoje dirbame ir su Neringos savivaldybės Socialinės paramos skyriumi, nes mūsų funkcijos persipina.

Kokios asmeninės savybės padeda dirbant?

Empatija, bendravimo įgūdžiai, mokėjimas klausytis ir išgirsti, taip pat reikia daug kantrybės, pozityvumo.

Kokiomis sąlygomis dirbate?

Visko yra buvę, mūsų darbas nėra vien sėdėjimas prie kompiuterio. Būna visokių situacijų lankant klientus, ypač jeigu jie pasitaiko neblaivūs. Tuomet jauti, kad gali grėsti pavojus sveikatai, stengiesi būti kuo arčiau durų, greitai, bet kartu ir ramiu tonu užbaigti pokalbį. Pasitaiko ir piktų klientų, kurie ateina išsilieti, arba pyksta, kad neišsprendžiame jų problemų, nori, kad viską padarytume už juos. Tačiau mūsų tikslas ne toks. Siekiame, kad klientas taptų savo gyvenimo šeimininku, gebėtų pasinaudoti egzistuojančiomis priemonėmis savo problemoms spręsti, o jei kažko jau nebesugeba atlikti, siekiame, kad su pagalba iš šalies kuo ilgiau išliktų savarankiškas ir galėtų oriai gyventi savo namuose.

Kodėl pasirinkote šią profesiją?

VAIVA: Šią profesiją pasirinkau visai atsitiktinai. Mama paskatino studijuoti socialinį darbą Klaipėdos universitete, turbūt matė tam tikras mano asmenines savybes. Studijos labai daug davė, dėstytojai rimtai ir atsakingai ruošė sudėtingam darbui. Socialinis darbuotojas turi turėti daug žinių. Reikalingas ir kitų sričių išmanymas, todėl papildomai baigiau teisės magistro studijas.

KRISTINA: Socialine darbuotoja būti niekada nesvajojau. Mane traukė psichologijos studijos, visada norėjau pažinti savąjį vidinį „aš“, gilinausi į žmonių tarpusavio santykius. Draugei pradėjus studijuoti socialinį darbą, pamačiau ir sužinojau daug įdomių dalykų apie pagalbą žmonėms. Supratau, kad irgi norėčiau prisidėti prie visuomenėje vykstančių socialinių pokyčių. Ir nesigailiu, nes darbas yra beprotiškai įdomus.

Skelbimas

Telydi šeimą ir artimuosius paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Nuoširdžiai užjaučiame dėl buvusio Neringos gimnazijos mokytojo Stanislovo Razučio mirties.

„Iš žemės ir dangaus atėjome, į dangų ir žemę grįšim.“ J. Mekas.

Skaudžią netekties valandą, mirus Stanislovui Petrui Razučiui, jo šeimą ir kitus artimuosius nuoširdžiai užjaučia Neringos trečiojo amžiaus universiteto bendruomenė