Spalio 15-toji - Pasaulinė baltosios lazdelės diena

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) Pasaulinės baltosios lazdelės dienos proga kviečia atkreipti dėmesį į silpnaregius ir jų poreikius. Svarbiausias kvietimo tikslas - aplinką, kurią kuriame visi drauge, padaryti tinkamesnę tiems, kas blogai mato.

Statistikos departamento duomenimis, apie 300 tūkstančių prastai matančių mūsų šalies gyventojų, net nešiodami akinius ar kontaktinius lęšius, susiduria su dideliais sunkumais gyvendami jiems nepritaikytoje aplinkoje. Net ir gerai matant neretam būna sunku pataikyti į nepažymėtas stiklines duris ar įskaityti daugelį instrukcijų, vaistų ir kitų produktų aprašymų, skelbimų ir tvarkaraščių.

Silpnaregiai su tokiais nepatogumais susiduria kiekviename žingsnyje. Dažnai jų prastesnė rega išoriškai nepastebima. O ir patys silpnaregiai nenori išsiskirti iš visuomenės, kad nebūtų nustumti į darbo rinkos ir socialinio gyvenimo pakelę.

Neretai šie žmonės su savo problema lieka vieni. LASS kviečia kiekvieną prisidėti prie silpnaregiams gyvenimą lengvinančių pokyčių.

„Vis dažniau ir garsiau kalbame apie reikalavimus ir standartus, teisinius reglamentus, užtikrinančius fizinės ir informacinės aplinkos pritaikymą, bet išėjus į gatvę tave pasitinka realybė. Toje realybėje pirmiausia trūksta didesnių raidžių: ant autobuso, ant kabinetų durų, skelbimuose, dokumentuose, elektroniniame laiške. Mano kasdienė aplinka galėtų išgirsti šūkį - “Myliu dideles raides!„ Jį galėtų išgirsti kiekvienas, turintis valią raidėms: dizaineris, programuotojas, tarnautojas, specialistas ar kad ir laišką rašantis žmogus“, - apie silpnaregystės keliamus nepatogumus ir paprastą būdą juos įveikti kalba LASS fizinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas.

Spalio 15-ąją, Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, Seime ir kiekviename LASS filiale visoje Lietuvoje kalbėsime apie skirtingas regos galimybes ir aplinką, kuri būtų patogi visiems.

"Kuriant saugią ir patogią aplinką silpniau matantiems žmonėms svarbiausi dalykai - kontrastas, nuspėjamumas, tolygus apšvietimas ir kuo mažiau atspindžių bei šešėlių.

Vienspalvės erdvės, kai viskam, nuo lubų iki grindų, įskaitant ir iškabas, parenkami mažai besiskiriantys pilkų ar baltų spalvų tonai arba labai spindinčios erdvės, kai ant blizgių grindų krinta lempų šešėliai, o visa tai dar sustiprina veidrodžių ir stiklinių pertvarų atšvaitai, silpnai matančiam žmogui kelia labai didelę įtampą. Ir klausimas, kas nugalės: ar noras pas jus užsukti ir gauti paslaugą (pvz., nusipirkti švarką ar aplankyti parodą), ar noras išvengti streso.

Ir aš nekalbu apie žmones, kurie mato labai prastai. Tokia aplinka nepatogi net tiems, kurie mato dvi ar tris eilutes regos aštrumo tikrinimo lentelėje - turint tokį regos aštrumą, neįgalumas nenustatomas, o nepatogumų tenka patirti išties nemažai", - situaciją komentuoja Ramunė Balčikonienė, Lietuvos aklųjų bibliotekos komunikacijos vadovė.

Drauge su pačiais silpnaregiais, partneriais iš LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinikų, Lietuvos aklųjų bibliotekos ir sprendžiamąją galią turinčiais politikais kalbėsime, kaip padėti žmogui, kuriam staiga nusilpo rega. Kuo jam gelbsti technologijos ir technika? Ar nesuvaržomos žmogaus teisės, kai „priduodant“ pastatą nesilaikoma universalaus dizaino reikalavimų? Ar gali pilietis kam nors pasiskųsti, kai už savo namų durų nesijaučia saugus dėl prasto regėjimo, nors pilietines pareigas turi tokias pat kaip visi?

Spalio 15 d. 10 val. diskusiją „Už aplinką, matomą visiems“ minėtais klausimais galite stebėti internetu. Diskusija bus verčiama ir į gestų kalbą. Renginio informacija skelbiama LASS „Facebook“ puslapyje.