Su draudikais susiginčijo dėl gyvybės kainos

Šios civilinės bylos ištakos - 2023-iųjų vasarį įvykusi tragiška avarija tarp Kartenos ir Kretingos.

Remiantis apskrities policijos įvykių suvestine, apie 6 val. ryto krovininis automobilis dėl slidžios kelio dangos ir nesaugaus greičio išvažiavo į priešingo eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu lengvuoju automobiliu.

Pastarojo vairuotojas avarijos metu buvo sunkiai sužeistas, 1970 metais gimęs vyras vėliau mirė.

Velionio sutuoktinei „Sodra“ skyrė vienkartinę 78,4 tūkst. eurų išmoką, o krovininį automobilį apdraudusi įmonė „Lietuvos draudimas“ - beveik 8,5 tūkst. eurų pagal sutartį nuo nelaimingų atsitikimų, taip pat padengta automobilio lizingo sutartis.

Tačiau našlei to nepakako. Ji iš „Lietuvos draudimo“ pareikalavo dar 101,6 tūkst. eurų - tokia suma ji įvertino negautas žuvusio vyro pajamas. Bendrovei nesutikus, ginčas pasiekė teismą.

„Ieškovė teigia, kad “Sodros" išmoka nepadengia patirtos turtinės žalos dėl negautų pajamų netekus sutuoktinio, ir prašo priteisti negautas pajamas.

Ji negautas pajamas skaičiuoja vertindama žuvusiojo atlyginimą, kuris, jos skaičiavimu, vidutiniškai sudarė apie 750 eurų kas mėnesį, šias pajamas ieškovė tikėjosi gauti mažiausiai 20 metų, tokiu atveju jai priklausytų ne mažiau kaip 180 tūkst. eurų negautų pajamų", - skelbia šių metų vasario 13 dienos Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria našlės ieškinys atmestas.

Šis sprendimas motyvuotas tuo, kad „Sodros“ ir „Lietuvos draudimo“ išmokų, kurių bendra vertė siekia 86,9 tūkst. eurų, kompensuoja sutuoktinei padarytą turtinę žalą, yra adekvatus jos atlyginimas, todėl dar 100 tūkst. eurų reikalavimas yra nepagrįstas.

Žuvus žmogui jo artimieji gali reikalauti atlyginti žalą, kuria gali būti laikomos ir negautos velionio pajamos.

Be to, spręsdamas ginčą teismas rėmėsi ir kitais kriterijais, tarp jų ir tais, kad moteris gali pati save išlaikyti ar sulaukti suaugusių vaikų pagalbos.

„Ieškovė turi visas galimybes ieškotis darbo ir pati save išlaikyti, yra darbingo amžiaus (...), galbūt ateityje turės galimybę gauti išlaikymą iš pilnamečių vaikų“, - skelbia nutartis, kurią našlė apskundė aukštesnei instancijai.

Skundu ji iš bendrovės reikalavo ne tik negautų pajamų, bet ir neturtinės žalos - 30 tūkst. eurų sau ir po 35 tūkst. eurų dar dviem šeimos nariams.

Tačiau kol bylą nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas, moteris bei artimieji su „Lietuvos draudimu“ susitarė taikiai - dėl to liepą apeliacinė instancija Klaipėdos apygardos nutartį paliko nepakeistą.

Nustatyta, kad draudimo bendrovė po derybų su velionio šeimos nariais jiems bendrai išmokėjo 70 tūkst. eurų neturtinę žalą bei padengė beveik 7,5 tūkst. eurų vyro laidojimo išlaidas.

Vėliau buvo gautas šeimos narių ir įmonės prašymas dėl taikos sutarties, ją teismas patvirtino.

Šioje byloje labai išsamiai nagrinėtas negautų pajamų klausimas palietė ir jo skaičiavimo metodiką - teismas sutiko, kad šių pinigų negalima skaičiuoti lygiomis dalimis, atitinkančiomis žuvusiojo mėnesio atlyginimą „į rankas“.

Nutartyje teigiama, jog augusios velionio pajamos atspindi įprastas darbo rinkos tendencijas, tačiau savaime nepatvirtina, kad ateityje žmogus uždirbs būtent tiek, kad jis dirbs po pensijos.

Suabejota ir tuo, ar su fiziniu krūviu, technologijomis ir specifiniais įgūdžiais, „kurių išlaikymas su amžiumi gali būti sudėtingesnis“, susijęs darbas galėjo būti tinkamas tuo atveju, jeigu vyras būtų sulaukęs vyresnio amžiaus.

„Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos atlyginimas negali būti grindžiamas vien prielaidomis“, - skelbia Apeliacinio teismo nutartis, kuria taip pat atmesti argumentai dėl statistinės gyvenimo trukmės: ja remtis prašant atlyginti turtinę žalą negalima.

Remiantis Civiliniu kodeksu, žuvus žmogui artimiausi jo šeimos nariai turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o ja gali būti laikomos ir negautos pajamos.