Telefonų draudimo pasekmės: mokyklose - ramybė, namuose - skaitmeninė audra

Klaipėdos švietimo ir ugdymo įstaigose jau pernai tokia tvarka buvo nustatyta. Nors iš pradžių įgyvendinti ją sekėsi ne taip ir sklandžiai, taisyklėms skaičiuojant antrus metus, mokiniai ir darželinukai su naująja tvarka susigyveno, „Vakarų ekspresui“ teigė mokyklų ir darželių vadovai.

Ne naujiena

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Simonos Šliogerienės teigimu, Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo mokyklose mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkos aprašai galioja nuo 2025 metų, o dar anksčiau mokinių mobiliųjų telefonų naudojimas buvo reglamentuojamas mokyklų vidaus tvarkos taisyklėse.

„Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimas įpareigoti mokyklas pasitvirtinti taisykles uostamiesčiui nėra naujiena. Mokyklose taikomi skirtingi, jų bendruomenėms pritaikyti sprendimai: vienose mokinių mobiliųjų telefonų naudojimas ugdymo proceso metu ribojamas ar draudžiamas, kitose nustatyta, kada ir kokiomis sąlygomis telefonais galima naudotis, taip pat reglamentuojamas jų saugojimas ir grąžinimas mokiniui“, - komentuoja S. Šliogerienė.

Bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, 41 proc. moksleivių telefonu ar planšetiniu kompiuteriu kasdien naudojasi 5-6 valandas, dar 20 proc. - 7 valandas ar ilgiau.

Kai kuriose Klaipėdos mokyklose telefonai pamokų metu turi būti laikomi mokinio kuprinėje, specialiose dėžutėse ar spintelėse. Taip pat numatomos išimtys, kai įrenginys reikalingas ugdymo tikslais, dėl sveikatos priežasčių ar kitais mokyklos nustatytais atvejais.

Ne išimtis ir darželiai. Juose taip pat laikomasi mobiliųjų telefonų naudojimosi taisyklių.

„Šiuo metu apie 60 proc. Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų jau turi patvirtintas vaikų asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimosi tvarkas. Kitos įstaigos nurodo, kad tvarkos rengiamos, vaikai mobiliaisiais telefonais nesinaudoja arba jų neturi, telefonų naudojimas ribojamas žodiniais susitarimais, vidaus tvarkos taisyklėmis“, - sako Švietimo skyriaus vedėja.

Tėvai supranta ir pritaria

„Dar pernai parengėme ir pasitvirtinome mobiliųjų telefonų naudojimosi tvarką. Supažindinome tėvus. Rimtos problemos su tais telefonais ir iki patvirtintų taisyklių nebuvo. Vaikai gana maži, didelių priklausomybių nesame pastebėję, bet pasitaikydavo atvejų, kai atvesdavo kai kuriuos vaikus su prisegtais kažkokiais neaiškiais prietaisais, atsinešdavo kažkokių ženklelių, gal tai buvo priemonės, kurios skirtos nuolat matyti, kur yra vaikai. 

Bet kai jie darželyje visą dieną, tie prietaisai nereikalingi“, - kalbėjo darželio „Volungėlė“ direktorė Renata Vasiliauskienė.

Jos teigimu, taisyklės tėvams tiko. Sutarta, kad mobilieji telefonai turėtų būti paliekami namuose.

„Sutarėme, kad nesineštų ir nelaikytų spintelėse, nes tuomet kyla noras dažnai lakstyti prie tos spintelės ir tikrinti. O dar ir draugams norisi parodyti. Tai tėveliai labai sąmoningi, supranta, radome bendrą kalbą ir supratome vieni kitus“, - sakė įstaigos vadovė.

Atsinešti galima, naudoti - pagal aplinkybes

Klaipėdos „Aukuro“ gimnazistai į mokyklą mobiliuosius telefonus atsineša. Dar pernai patvirtintos taisyklės to nedraudžia. Tačiau pamokų metu juos turi laikyti kuprinėse su išjungtu garsu.

„Ugdymo procesui telefonai negali trukdyti, tačiau esame numatę išimtis - kai kurie vaikai telefonais naudojasi dėl tam tikrų ligų, nes jų pagalba seka tam tikrus parametrus. Šių vaikų telefonai gali visų pamokų metu būti matymo zonoje, ant mokyklinio suolo. Išimtis taip pat taikome, jei, pavyzdžiui, vaikui būtina susisiekti su artimaisiais dėl tam tikrų šeiminių aplinkybių“, - vardija gimnazijos vadovė Ramunė Urbienė.

© Europos Komisija siūlo visiškai uždrausti vaikams iki 13 metų naudotis socialiniais tinklais, internetiniais žaidimais ir dirbtinio intelekto pokalbių robotais („chatbots“) visoje ES. Asociatyvi „Adobe Stock“ nuotr.

„Aukuro“ gimnazistai taisyklėms neprieštarauja, didelių konfliktinių situacijų, anot direktorės, nebuvo.

„Jei pamokoje telefonų reikės, mokiniai po skambučio juos sudeda į dėžutes. Jei ne - laiko kuprinėse. Nepasakyčiau, kad pastebime daug piktnaudžiavimo atvejų. Vaikams visada svarbu pateikti motyvuotą ir argumentuotą atsakymą, paaiškinimą. Juk jei tenka aiškintis su vienu taisykles pažeidusiu, tai kenčia visa klasė, trukdomas ugdymo procesas. Manau, kad mūsų įstaigoje adaptacinis procesas praėjo gana sklandžiai“, - pažymėjo gimnazijos vadovė.

Namuose nebegali sustoti

Jei mokyklose nesaikingas mobiliųjų telefonų naudojimas suvaldytas, tai namuose jie vis tiek laimi.

Bendrovės „Samsung“ užsakymu šių metų rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 949 14-19 metų jaunuoliai: 320 - iš Lietuvos, 315 - iš Latvijos ir 314 - iš Estijos.

Bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, 41 proc. moksleivių telefonu ar planšetiniu kompiuteriu kasdien naudojasi 5-6 valandas, dar 20 proc. - 7 valandas ar ilgiau.

Tyrimas rodo, kad didelę šio laiko dalį užima socialiniai tinklai: 38 proc. jaunuolių juose kasdien praleidžia 3-4 valandas, o 21 proc. - daugiau nei 4 valandas.

„Jokių socialinių tinklų iki 13 metų. Jokių asmeninių paskyrų iki 15 metų“ - tai pagrindinis EK siūlomas principas.

Kad laiko prie ekranų kartais praleidžia daugiau, nei norėtųsi, pastebi ir patys jaunuoliai. Daugiau nei pusė (55 proc.) yra patyrę situacijų, kai norėjo nustoti naršyti telefone, tačiau buvo sunku nuo jo atsitraukti.

Tai atsispindi ir paklausus, ko moksleiviams būtų sunkiausia atsisakyti visam mėnesiui. Daugiau nei pusė - 51 proc. - pasirinko socialinius tinklus ir išmanųjį telefoną. Gerokai mažiau apklaustųjų sunkiausia būtų mėnesį nesusitikti gyvai su draugais (18 proc.), nežaisti vaizdo žaidimų (14 proc.) ar atsisakyti nesveiko maisto ir saldumynų (7 proc.).

Ne tik pramogai

Apklausa rodo, kad technologijos moksleiviams nėra vien pramogų priemonė: paklausti, kurios technologijos labiausiai pagerina jų kasdienį gyvenimą, 48 proc. išskyrė dirbtinio intelekto įrankius, 47 proc. - bendravimo, 43 proc. - muzikos, o 23 proc. - mokomąsias programėles.

39 proc. apklaustųjų taip pat mano, jog technologijos padeda ugdytis sveikus įpročius. Dažniausiai minima pagalba mokantis ar studijuojant - ją nurodė 38 proc. respondentų. Penktadaliui technologijos padeda reguliariai sportuoti, 19 proc. - sveikiau maitintis ar nepamiršti gerti vandens.

Pozicija griežtėja

Europos valstybės vis griežčiau kovoja su ekranų žala ugdymo įstaigose.

Nyderlanduose ir Vengrijoje įvestas nacionalinis draudimas, pagal kurį moksleiviai negali naudotis telefonais, planšetėmis ar išmaniaisiais laikrodžiais pamokų metu.

Prancūzija, Italija ir Graikija taiko arba testuoja griežtus mobiliųjų telefonų ribojimus pradinėse bei vidurinėse mokyklose.Švedija ir Danija įstatymu įpareigojo mokymo įstaigas nuo šių metų užtikrinti, kad pradinės ir pagrindinės mokyklos taptų zonomis be telefonų.

Metinėje savo kalboje, kurią Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė šią savaitę, ji užėmė itin griežtą poziciją prieš didžiąsias technologijų kompanijas ir jų kuriamus algoritmus. Savo pranešime EK pirmininkė pristatė siūlomą „ES vaikų apsaugos aktą“, nukreiptą prieš jaunimo psichikos sveikatos krizę ir skaitmenines priklausomybes.

Siūloma visiškai uždrausti vaikams iki 13 metų naudotis socialiniais tinklais, internetiniais žaidimais ir dirbtinio intelekto pokalbių robotais („chatbots“) visoje ES.

„Jokių socialinių tinklų iki 13 metų. Jokių asmeninių paskyrų iki 15 metų“ - tai pagrindinis Europos Komisijos siūlomas principas. Vaikams nuo 13 iki 15 metų siūloma leisti naudotis tik itin apribotomis mini paskyromis su tėvų priežiūra ir maksimaliu 1 valandos per dieną limitu.

„Esmė ne tai, ar nepilnamečiai pasiekia socialinius tinklus. Esmė ta - kada ir kaip mes leidžiame socialiniams tinklams pasiekti nepilnamečius“, - metinėje kalboje sakė Ursula von der Leyen.

Ji išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl to, kad dėl nekontroliuojamo ekranų naudojimo paaugliai patiria miego sutrikimus, depresiją, nerimą bei patyčias.