Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė pasakojo, jog po žiemos labiausiai nukentėjo žoliniai augalai ir vejos.
„Buvo gana didelis sniego sluoksnis ir nebuvo žemėje įšalo. Turbūt daug kas pastebėjo, kad beveik visą žiemą žemė buvo neįšalusi ir stambus sniego sluoksnis iššutino augalus. Problema buvo, kad augalai žuvo perkaitę, iššutę, grybelis įsiveisė ar puvėsis, bet jie nenušalo“, - tikino A. Klimienė.
Taip pat ji pridūrė, jog buvo problemų ir su spygliuočiais augalais. Kadangi buvo sniego, tai jautresni visžaliai augalai, jeigu nebuvo pridengti, apdegė ir parudavo, ypač pietų pusėje.
Žydėti neskuba
Botanikos sodo direktorė pasakojo, jog, pagal trijų augalų pavasario prognozuotojus, šiemet pirmieji yra lazdynai.
„Tai reiškia, kad yra vidutinio ankstyvumo pavasaris, bet jis išlauks iki tam tikro laikotarpio, o paskui kai pratrūks, tai labai staigus ir greitas bus sužaliavimas, sužydėjimas, viskas vienu ypu. Šiuo metu taip ir vyksta, visi santūriai laikosi, laukia to signalo, o, matyt, tas signalas bus, kai naktį nebeliks neigiamų temperatūrų“, - apie pavasario pradžią kalbėjo A. Klimienė.
Šiuo metu, pasak A. Klimienės, yra labai saikingas pavasaris ir skuba žydėti tik tie augalai, kurie turi subrandinti sėklas, vadinamieji kemerai, o egzotiniai augalai žydėti dar neskuba, nes naktimis oras išlieka gana vėsus. UAB „Mėmelio vynas“ direktorius Vytautas Dabašinskas pasakojo, kad pavasarį labiausiai gąsdina pavasarinės šalnos. „Gaminame vyną iš aviečių, svarainių, juodųjų serbentų, tai galiu pasakyti, kad serbentai jau jaučia pavasarį, labai puikiai susprogo, svarainiai dar miega, o kalbant apie vynuoges, tai jos vėliausiai sprogsta. Kai vynuogės būna susprogusios ir gegužės mėnesį prasideda šalnos, būna keli laipsniai minuso ir lapeliai nušąla, augalas skursta nes tuo metu praranda savo pumpurus ir žiedelius“, - tikino V. Dabašinskas. Pasak jo, dar nežinia, kokio uogų derliaus reikia laukti šiemet, nes uogos priklauso nuo sausumo. „Jei bus sausa, uogos bus labai mažos, bet vynui gerai, nes mažai sulčių, o didelė koncentracija. Mes priklausomi nuo gamtos, kaip sakoma, gamta yra loterija“, - dėstė V. Dabašinskas.
Ne visos kultūros peržiemojo
Pasiteiravus Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Rimanto Kubiliūno, kaip peržiemojo laukuose pasėtos kultūros, jis tikino, jog labai įvairiai. Vieni augalai peržiemojo labai gerai, o kitus reikės atsėti.
„Labai priklauso nuo to, kokia veislė. Rapsui, pupiniams įtakos peržiemojimui praktiškai jokios neturėjo, peržiemojo tikrai gerai. Ankstyvom veislėm gal buvo didžiausia blogybė, kad jie nesuprato, kad jau žiema, nes buvo storas sniego sluoksnis“, - pasakojo R. Kubiliūnas.
Jis pasakojo, jog laukai buvo žali ir gražūs, o nutirpus sniegui ir oro temperatūrai nukritus iki -11°C, buvo padarytas didžiausias nuostolis.
„Praktiškai ankstyvos veislės vykdė vegetaciją, nes sausio mėnesį buvau išsikasęs ir pats mačiau, kaip leido šakneles, o vėliau iššuto. Žinoma, koks derlius bus, kol neatėjo tikras pavasaris, dar negalime nieko prognozuoti. Žieminiai rapsai tikrai gerai atrodo, miežiai žieminiai irgi neblogi, o kvietrugiai blogai, kai kur jau tikrai reikės atsėti“, - dėstė R. Kubiliūnas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą