Trijų vaikų mama iš Žemaitijos iš siaubo namuose pateko į pragarą krizių centre: įspėja kitas šeimas

„Kaip tu atrodai, nusipirk naujas kelnes, nusidažyk plaukus“, – tokių replikų valdiškuose namuose, kur su vaikais turėjo jaustis saugi, teigė sulaukusi 45 metų Jurgita (pavardė redakcijai žinoma. – Red.).

Aukštesnįjį medicininį ir aukštąjį pedagoginį išsilavinimą turinti pajūrio gyventoja po jos namuose įvykusios dramos kreipėsi į vieną iš centrų, kuriuose teikiama pagalba smurto aukoms.

Pašnekovė tvirtino, kad susirasti laikiną pastogę jai patarė į įvykio vietą atskubėję pareigūnai.

„Namuose sulaukiau grasinimų susidoroti.

Atvykę policininkai pasakė, kad aš neguliu kraujo klane, todėl esą negali nieko imtis, ir patarė paieškoti saugios aplinkos.

Taip ir padariau – su vaikais iš nuosavo namo išvykau į vadinamąjį krizių centrą. Ten mane visaip žemino, suklastojo mano parašą, o tyrimą dėl dokumento klastojimo nutraukusi prokurorė ragino situacijos neviešinti.

Bet aš negaliu tylėti matydama institucijų smurtą“, – kalbėjo Jurgita, kuri Kretingos socialinių paslaugų centre tikėjosi rasti saugią užuovėją.

Trijų vaikų motina, siekdama įspėti ir kitas šeimas, ryžosi papasakoti apie tai, kokius pragaro ratus tenka įveikti smurto aukoms.

Prokurorams davė pamoką

Baudžiamojoje byloje, kurią dėl galimo smurto tiria Klaipėdos apygardos prokuratūra, Jurgita su vaikais yra pripažinti nukentėjusiaisiais.

Jiems teko vykti į prokurorų surengtą apklausą, kuri vyko Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.

Kol vienas vaikas ilgiau kaip valandą buvo apklausiamas dalyvaujant psichologui, bet be advokato, kitas buvo paliktas visiškai vienas kabinete.

Mažametis jautė įtampą, jam pasidarė bloga, bet niekas net vandens nepadavė. Motinai buvo liepta būti teismo salėje.

Šį atvejį tyrusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė atkreipė prokuratūros dėmesį dėl nepilnamečių apklausos organizavimo, nes nebuvo užtikrinti geriausi vaiko interesai.

Nukentėję vaikai jau nuo baudžiamojo proceso pradžios turėtų turėti ir įgaliotą atstovą, teikiantį kvalifikuotą teisinę pagalbą.

Kontrolierė turėjo pastabų ir apklausą stebėjusiai vaiko teisių apsaugos specialistei. Užtrukus vieno iš vaikų apklausai ji galėjo pasiteirauti mažamečio, kuris buvo paliktas visiškai vienas, apie savijautą.

Negana to, kad Jurgita su vaikais patyrė įtampą dėl baudžiamosios bylos, nesijautė jie gerai ir krizių centre.

Apie tai pasakodama ji parodė nuotrauką, kurią sūnus padarė tą dieną, kai iš jos išvaizdos esą šaipėsi centro darbuotoja. Jurgita atrodė tvarkingai – vilkėjo džinsus, megztinį ir striukę.

Sugriebė už džinsų

– Kokiomis aplinkybėmis sulaukėte priekaištų dėl išvaizdos? – paklausiau Jurgitos, kai ji parodė nuotrauką, darytą krizių centre.

– Kretingos socialinių paslaugų centre vyko atvejo vadybos posėdis – svarstė, kokią pagalbą teikti šeimai. Psichologė man patarė vartoti vaistus, nes esą kitaip išprotėsiu.

Atsakiau, kad man vaistų nereikia, aš tik patiriu stresą, nes turiu ginti save ir vaikus.

Vis tiek buvo siūloma apsilankyti pas psichiatrą ir atnešti pažymą. Mane konsultavęs medikas pasakė, kad esu sveika, pagyrė už stiprybę ir patarė neteikti kitiems duomenų apie sveikatą.

Tai nepatiko krizių centro atstovams. Mus ėmė terorizuoti.

Socialinės darbuotojos padėjėja pareikalavo parodyti, ar moku išnešti šiukšles. Ji liepė nevaidinti ponios ir šiukšles išnešti kasdien.

Kartą socialinė darbuotoja griebė už mano džinsų ir bandė šaipytis: „O dieve, kaip tu atrodai!“ Ji patarė nusipirkti kitas kelnes. Tai girdėjęs vaikas paklausė, kodėl tetai nepatinka nauji džinsai.

Užkliuvo ir mano plaukai, nes buvo matyti žilų. Buvau paraginta nusidažyti.

Kartą centrą pasiekė dėžė nuo mano vyro. Jam buvo taikomos kardomosios priemonės, pareigūnai patarė nieko neimti.

Socialinė darbuotoja buvo įspėta, bet paėmusi dėžę numetė mums prie kojų.

Aš ją grąžinau administracijai. Kai išvykau atsivežti jauniausio vaiko iš darželio, dėžė vis tiek buvo paduota kitiems mano vaikams.

Krizių centre man buvo bandoma parodyti, kad esu nieko verta. Tai matydami vaikai sakė: „Mama, pakentėkime, mes išlipsime iš duobės.“

Kreipiausi į Seimo kontrolierę Mildą Vainiutę, bet ji netyrė centro darbuotojų veiksmų, o tik tarpininkavo – paprašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos įvertinti jų elgesį.

Taip Jurgita atrodė tą dieną, kai krizių centre sulaukė pašaipų dėl išvaizdos. Nuotr. iš asmeninio albumo

Taip Jurgita atrodė tą dieną, kai krizių centre sulaukė pašaipų dėl išvaizdos.
Nuotr. iš asmeninio albumo

– Kur buvo sumuštas vienas iš jūsų vaikų?

– Praėjusių metų gegužės 5-ąją vaikai žaidė centro kieme. Išėjusi į koridorių išvydau verkiantį mažametį. Jo veidas buvo sumuštas.

Iškviečiau medikus, policiją. Ligoninėje buvo suteikta pagalba. Pareigūnai nustatė, kad mažametį sumušė į centrą atėjęs penkiolikametis, kuris dėl amžiaus negali būti baudžiamas.

Tada galutinai supratau, kad ten mums nėra saugu. Geri žmonės padėjo greitai išsinuomoti butą.

– Ar kas nors atsiprašė dėl to, ką jums teko patirti?

– Viena darbuotoja pasakė: „Važiuok, jeigu turi kur.“

Kita suabejojo, ar galėsiu vaikams suteikti tokias gyvenimo sąlygas kaip pas juos.

Iki tol nemaniau, kad valdiškuose namuose gali būti taip nepagarbiai elgiamasi su smurto aukomis. Praeityje dirbau Danijoje ir ten mačiau, kaip paisoma žmogaus orumo. O kodėl mūsų šalyje to vis dar nepaisoma?

Įspėjo dėl atsakomybės

Nutarusi palikti valdiškus namus Jurgita išsikraustė į kitą miestą, susirado darbą. Tada kreipėsi į teisėsaugą dėl jos parašo klastojimo.

Pareigūnai įspėjo, kad jei paaiškėtų, jog jį pasirašė pati Jurgita, jai grėstų baudžiamoji atsakomybė.

Moteris patvirtino, kad dokumente, kurio viršuje figūruoja Kretingos socialinių paslaugų centro pavadinimas, pasirašė tikrai ne ji.

Jame prašoma duoti sutikimą rinkti ir tvarkyti asmens duomenis, tarp jų – sveikatos, ir tokius duomenis perduoti tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijai, Europos Sąjungos agentūrai, savivaldybei, ministerijai, kitoms įstaigos.

Kai dokumentas centre buvo paduotas pasirašyti Jurgitai, ji suabejojo, ar būtina teikti savo sveikatos duomenis ir leisti juos perduoti kitiems, ar tai nėra perteklinis valdiškų namų kišimasis į jos gyvenimą.

Vėliau moteris sužinojo, kad kažkas vis dėlto pasirašė vietoj jos, ranka įrašė ir jos pavardę, vardą, datą. Tada buvo kreiptasi į sveikatos priežiūros įstaigą siekiant sužinoti apie Jurgitos vizitus pas medikus.

Nors kriminalistinė ekspertizė patvirtino, kad Jurgitos parašas buvo suklastotas, Palangos prokuratūra taip ir neišsiaiškino, kas konkrečiai tai padarė.

Nors kriminalistinė ekspertizė patvirtino, kad Jurgitos parašas buvo suklastotas, Palangos prokuratūra taip ir neišsiaiškino, kas konkrečiai tai padarė. A.Ziabkaus nuotr.

Ekspertai pateikė išvadą

Ikiteisminį tyrimą praėjusių metų rugsėjo 15 dieną pradėję Marijampolės apskrities policijos pareigūnai pasirūpino, kad būtų atlikta parašų ekspertizė.

Ji valstybei atsiėjo per 600 eurų.

Kriminalistinių tyrimų centras, nustatęs rašysenos skirtumų, lapkričio 11 dieną pateikė išvadą, kad sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo pasirašė ne Jurgita, o kitas žmogus.

Marijampolės apylinkės prokuratūra gruodžio 5 dieną bylą perdavė toliau tirti pagal galimos nusikalstamos veikos vietą. Ji atsidūrė Palangos prokuratūroje.

Liudyti iškviesta Kretingos socialinių paslaugų centro darbuotoja pateikė kelias versijas: „tai mūsų vidinis dokumentas“, „tai bendras dokumentas, kuris duodamas pasirašyti visiems“, „šablonas nėra dokumentas“.

Bet taip ir nebuvo ištirta, kas suklastojo Jurgitos parašą, o Palangos prokuratūra jau gruodžio 15 dieną tyrimą nutraukė. Suklastotas dokumentas nutarime virto „informacinio pobūdžio raštu“.

„Ten valdiškų įstaigų atstovai vieni kitus pažįsta, dangsto. Kaip kitaip paaiškinti tai, kad buvo patvirtintas mano parašo klastojimo faktas, bet nenustatyta, kas tai padarė?“ – stebėjosi pašnekovė.

Laukia ir teismo procesas

Apie galbūt netinkamą elgesį su Jurgita paklausta Kretingos socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė atsakė, kad „negali pateikti privataus pobūdžio informacijos“.

Esą jos įsakymu sudaryta komisija nenustatė socialinės darbuotojos darbo pažeidimų.

Vadovė informavo, kad centro veikla finansuojama iš savivaldybės ir valstybės biudžeto bei ES struktūrinių fondų lėšų, o vidutinis socialinių darbuotojų atlyginimas yra 1854 eurai.

„Lietuvos rytas“ siekė išklausyti ir Jurgitos sutuoktinį, kuriam pareikšti įtarimai, poziciją, bet jam atstovaujantis advokatas atsakė: „Teismai išnagrinės ir priims sprendimus.“

Jurgitos teigimu, baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad ji namuose buvo sistemingai bauginama, o vaikai – gniuždomi.

„Dar laukia sunkus procesas teisme, bet man užteks stiprybės ir tai atlaikyti. Svarbu, kad vaikai jaustųsi saugūs, galėtų ramiai mokytis.

Vyresnieji yra pirmūnai, didžiuojuosi jais. Tikiuosi, kad mums daugiau nereikės kęsti smurto nei artimoje aplinkoje, nei valdiškose įstaigose“, – vylėsi Jurgita.

Kaip tvarkomi sveikatos duomenys?

Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija „Lietuvos rytą“ informavo, kad sveikatos duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis principų, įtvirtintų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 5 straipsnyje ir kai duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 ir 9 straipsniuose.

BDAR 9 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją sveikatos duomenų tvarkymo taisyklę, kad šiuos duomenis tvarkyti draudžiama, bet BDAR 9 straipsnio 2 dalyje yra numatytos šio draudimo išimtys.

Sutikimas yra viena iš tokių išimčių, bet ne vienintelė. Pavyzdžiui, teisė gauti sveikatos duomenis gali būti numatyta įstatyme ar kituose teisės aktuose.

Perduodant duomenis tretiesiems asmenims, kuriems leidžiama pagal įstatymus ar kitus teisės aktus juos tvarkyti, būtina laikytis proporcingumo principo ir teikti tik tokius duomenis, kurie būtini konkrečiam teisėtam tikslui pasiekti.

Sutikimas tvarkyti duomenis – tai laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto asmens valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais.