Trišalėje taryboje – kurjerių ir pavėžėjų darbo sąlygų gerinimas

Pakeitimai paliestų žmones, dirbančius „Bolt Food“, „Wolt“, „ZitiCity“, „Bolt“, „Yandex“ ar „Uber“ platformose.

Europos Komisijos teigimu, tokie darbuotojai galėtų naudotis įprastomis teisėmis ir socialinėmis išmokomis. Jiems taip pat būtų suteikta papildoma apsauga.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia palaikanti siekį gerinti darbo sąlygas, tačiau pasiūlymus būtina koreguoti. Anot jos, griežtas darbo santykių reguliavimas lems pajamų mažėjimą didžiajai daliai platformų partnerių. 

„Manome, kad būtina koreguoti direktyvos pasiūlymo (...) formuluotes taip, kad skaitmeninių platformų partneriai išlaikytų teisę pasirinkti jiems tinkamiausią darbo santykių formą“, – teigia konfederacija. 

LVK duomenimis, Lietuvoje yra apie 5 tūkst. kurjerių ir apie 9 tūkst. pavėžėjų, didžioji dauguma jų renkasi dirbti mažiau nei 40 val. per savaitę. Be to, šis darbas jiems dažnai yra antra darbo vieta ar papildoma veikla, o lankstumas yra esminis privalumas, skatinantis rinktis šią veiklą. 

LVK siūlo direktyvoje nustatyti ne tik kriterijus, kada ekonominiai santykiai prilyginami darbo santykiams, bet ir kada darbuotoją būtų galima priskirti savarankiškai dirbančiam asmeniui.

Kurjerių asociacija teigia palankiai vertinanti galimybę dirbti papildomą darbą laisvu grafiku, tačiau, anot jos, yra problemų, todėl būtinas tokų platformų reguliavimas.

„Šiuo metu santykiai tarp platformų ir darbuotojų ar vadinamų partnerių neturi aiškaus teisinio apibrėžimo, egzistuoja skirtingos teisinės sutartys, taip pat, nėra užtikrintas šalių teisių ir pareigų balansas, tinkama socialinė apsauga“, – pabrėžia asociacija. 

Anot jos, platformas valdo didelės įmonės, jos gali vienašališkai nustatyti įkainius ir kitas sąlygas, o kurjeriai privalo prie jų prisitaikyti, nėra saugiklių, kurie apsaugotų nuo išnaudojimo, užtikrintų minimalų atlygį, orias ir saugias darbo sąlygas bei socialines garantijas.

Asociacija pabrėžia, kad turi atsirasti tam tikras teisinis reguliavimas, kuris tuos standartus ir saugiklius užtikrintų, tačiau jis neturi priklausyti nuo to, ar dirbama pagal darbo sutartis, ar savarankiškai.

Kurjerių ir vairuotojų asociacija taip pat mano, kad turi būti palikta galimybė patiems spręsti, kokį bendradarbiavimo būdą su platformomis jie nori rinktis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, dėl direktyvos kyla rizika užkirsti kelią platformų, kuriančių aukštos pridėtinės vertės paslaugas bei socialiniu požiūriu svarbias paslaugas, steigimuisi. Be to, per platformas dirbantys žmonės praras lankstumą ir papildomą pajamų šaltinį.

„Darbo santykiams būdingi tikslūs darbo grafikai, aiškios atsakomybės, iš anksto nustatytas darbo krūvis, darbo laiko ir poilsio režimo užtikrinimas. (...) Kyla rizika, kad per skaitmenines platformas paslaugas teikiantiems asmenims taps itin sudėtinga suderinti šią papildomą veiklą su jų pagrindiniu darbu“, – pabrėžia ministerija. 

Pasak jos, dėl pakeitimų platformos galimai įdarbins tik nedidelę dalį visų užsiregistravusių partnerių – tik tuos, kuriems darbas platformose yra pagrindinis, todėl dauguma gali tapti bedarbiais. Anot ministerijos, asmenys praras galimybę veikti keliose skirtingose platformose vienu metu. Be kita ko, platformos gali priimti sprendimą palikti Lietuvos rinką.

„Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad platformos renkasi palikti rinkas ir persikelti į tas valstybes, kuriose reguliavimas yra palankesnis“, – nurodė ministerija.

Jos siūlymu, jeigu kurjeriai ir pavėžėjai norėtų būti įdarbinami pagal darbo sutartį ir dirbti pagal būtent jiems nustatytą darbo grafiką, jiems turėtų būti suteikta tokia galimybė. Tuo metu jei didžioji dauguma kurjerių nori išsaugoti lankstumą ir veikti savarankiškai, reikėtų palikti tokią galimybę.

Priėmus direktyvą Europos Sąjungos narės jos nuostatas į savo nacionalinės teisės aktus turės perkelti per dvejus metus.