Vykdomas Klaipėdos miesto gyventojų nuomonės tyrimas

Tyrimas: nesiskiepiję žmonės piktesni, dažniau patiria nerimą ir liūdesį

„Žmogaus studijų centro“ ir „Baltijos tyrimų“ atliekama emocijų stebėsena nuo 2020 m. kovo mėn., kai Lietuvoje pirmą kartą buvo paskelbtas karantinas, rodo, kad didžioji visuomenės dalis šiuo metu iš esmės apsiprato su Covid-19 grėsme ir ribojimais, ir žymiai mažiau patiria neigiamų emocijų bei streso.

Tačiau, tai labiau apibūdina pasiskiepijusius. Neketinančių skiepytis neigiamų emocijų lygis išlieka labai aukštas. Naujausia reprezentatyvi 1067 asmenų apklausa atlikta  2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis.

Tyrimo rezultatai rodo, kad patiriančių nerimą visuomenėje nuo 2020 m. kovo pabaigos iki 2021 m. gruodžio sumažėjo nuo 64,3 iki 41,1 proc., liūdesio – nuo 46,8 iki 28,9 proc., pykčio – nuo 35,6 iki 20,3 proc., streso – nuo 45,8 iki 19,5 proc.

„Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas mano, kad emocinės būsenos gerėjimas labiausiai sietinas su trimis veiksniais. Pirma, žmonės apsiprato su apribojimais, išmoko racionaliau vertinti grėsmes ir prisitaikė gyventi bei dirbti esamomis sąlygomis.

Antra, paskutiniu laikotarpiu nebuvo įvedama naujų socialinio gyvenimo apribojimų, kurie paprastai sukelia bangą neigiamų emocijų. Ir trečia, atsirado tikėjimas, kad vakcinacija gali apsaugoti.

Visi šie veiksniai yra stipriai priklausomi nuo Covid-19 krizės valdymo priemonių ir gali stipriai pasikeisti, jei bus taikomos papildomos priemonės suvaldyti Omicron plitimą.

Tyrimas atskleidė įdomų faktą, kad emocinės reakcijos labai skiriasi pasiskiepijusių (72,5 proc. apklaustųjų) ir neketinančių skiepytis (14,1 proc. apklaustųjų) grupėse. Nesiskiepijantys 22-52 proc. dažniau patiria įvairias neigiamas emocijas nei paskiepytieji. Skirtumai ypač ryškūs vertinant nerimą, pyktį ir liūdesį. 

40,6 proc. pasiskiepijusių patiria nerimą, lyginant su  49,4 proc.  nesiskiepijančių, pyktį – 18,6 proc. pasiskiepijusių ir 28,3 neketinančių skiepytis, Liūdesį, atitinkamai 27 proc.  ir 36,5 proc. G. Chomentauskas sako: „Juokaujant galime teigti, kad vakcinacija atlieka psichoterapinį vaidmenį, nes suteikia tam tikrą apsaugą ir, atitinkamai, ramybę.

Jei rimtai, greičiausiai didelę įtaką daro esami apribojimai nepasiskiepijusiems, tam tikra socialinė atskirtis ir jiems gręsiantys dar didesni ribojimai.“

Bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktorė dr. Rasa Ališauskienė sako, kad emocinę abiejų grupių būseną veikia ne tik skirtingas požiūris į skiepus, bet ir informacinio lauko, požiūrio į visuomenės institutus bei  bendresni vertybiniai skirtumai.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder