Tyrimas: pusė e. cigarečių rinkos Lietuvoje – šešėlinė, muitinė akcentuoja kontrolės ribotumus

Tuo metu verslas sako, kad šešėlinę rinką Lietuvoje lemia dideli akcizai ir griežtas reguliavimas.

Vokietijos instituto „Fraunhofer“ atliktos rinkos analizės duomenimis, 51 proc. e. cigarečių ir joms skirtų skysčių rinkos sudaro pilkoji ir juodoji rinkos. 84 proc. Lietuvos šešėlinės rinkos sudaro pilkoji, o 16 proc. – juodoji rinka.

Anot instituto, pilkoji rinka – tai prekyba e. cigaretėmis per neoficialius ar neautorizuotus kanalus, dažnai apeinant kai kuriuos mokesčius ar platinimo taisykles, tačiau ji ne visada yra tiesiogiai neteisėta. 

Tokia prekyba užsiima privatūs asmenys, kurie perka e. cigaretes asmeniniam naudojimui. Tuo metu juodoji rinka yra nelegali prekyba padirbtomis, vogtomis ar draudžiamomis e. cigaretėmis. Ja užsiimama siekiant pelno.

Muitinės departamentas BNS teigė, kad nors didžioji dalis e. cigarečių pagaminama Kinijoje, nemaža dalis jų patenka į Lietuvą per kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes.

„Skirtingai nuo tradicinių cigarečių, nelegalūs elektroniniai rūkalai paprastai gabenami smulkiomis pašto ar kurjerių siuntomis. Nors apie 90 proc. visų e. cigarečių pagaminama Kinijoje, į Lietuvą nelegalios siuntos masiškai patenka tranzitu per kitas ES valstybes, išnaudojant atviros vidaus rinkos privalumus“, – komentare BNS teigė departamentas.

Anot jo, siuntoms iš kitų ES šalių taikomos mažesnės kontrolės priemonės.

„Trečiųjų šalių siuntoms Lietuvos muitinė gali taikyti rizikos analizės metodus ir atrankinę kontrolę. Tačiau muitinė neturi tiesioginės prieigos prie Lietuvos pašto ir kurjerių tarnybų platformų, kuriose registruojamos ES viduje siunčiamos siuntos, todėl ten duomenų analitikos metodų taikyti negali“, – teigė institucija.

Muitinė pabrėžė, kad gavusi šią prieigą, jai reikėtų papildomų žmogiškųjų išteklių kontrolei užtikrinti.

Institucija akcentavo, kad šiemet jau pradėta tiek pat ikiteisminių tyrimų dėl nelegalių e. cigarečių, kiek per visus praėjusius metus. Pernai sulaikyta 2,8 tūkst. e. cigarečių ir 92,5 litro joms reikalingų skysčių bei pradėti keturi tyrimai, o šiemet pradėti keturi tyrimai dėl 2,2 tūkst. e. cigarečių ir 46,8 litro skysčių sulaikymo. Užpernai nepradėtas nė vienas toks ikiteisminis tyrimas.

Tuo metu Nacionalinės elektroninių cigarečių asociacijos vadovas Edvinas Izokaitis BNS teigė, kad šešėlinę rinką lemia dideli akcizai ir griežtas reguliavimas.

„Kiekiai yra tokie (šešėlinės rinkos – BNS), nes pas mus yra beprotiškas akcizas, pats didžiausias Europoje ir visame pasaulyje. Ir kitas dalykas – daug draudimų, kurie yra neproporcingi. Kitos šalys laisvina (reguliavimus – BNS) (...). Žmonėms neapsimoka tada pirkti iš oficialios parduotuvės“, – sakė E. Izokaitis.

Jis pabrėžė, kad e. cigaretės, užsisakomos per socialinius tinklus, gali būti pavojingos sveikatai.

„Didelė problema yra „Telegram“ ir socialiniai tinklai. Pardavinėjamos pasibaigusio galiojimo elektroninės cigaretės ir skysčiai, kuriuos žmonės rūsiuose maišo“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Šešėlinė e. cigarečių prekyba – visos Europos problema

Šešėlinė e. cigarečių rinka sudaro beveik pusę (48 proc.) visos Europos rinkos, o jos vertė siekia apie 6,6 mlrd. eurų, teigiama „Fraunhofer“ tyrimo ataskaitoje. Joje prognozuojama, kad šešėlinė rinka kasmet augs po 8,6 proc. ir 2030 metais viršys 10 mlrd. eurų.

Didžiausią dalį šešėlinė rinka užima Suomijoje (67 proc.), Čekijoje (66 proc.), Slovakijoje ir Vengrijoje (po 62 proc.).

Ataskaitoje pabrėžiama, kad atlikti tinkamą kontrolę sudėtinga dėl didelių siuntų kiekių iš Kinijos. Iš jos Europa importuoja didžiąją dalį e. cigarečių ir joms skirtų skysčių. 2024 metais iš Kinijos į ES pristatyta 800 mln. tokių siuntų, rodo Europos Komisijos duomenys.

„Fraunhofer“ teigia, kad norint suvaldyti šešėlinę e. cigarečių rinką Europoje būtina ES lygmeniu vieningai reguliuoti bei sukurti sankcijų mechanizmą, kuris skatintų laikytis taisyklių. Taip pat siūloma sukurti įtartinų gamintojų ir importuotojų „juodąjį sąrašą“.

Muitinė taip pat sako, jog šešėlinei rinkai pažaboti reikalingas veikimas ES lygmeniu.

„Efektyviausiai šią problemą spręstų koordinuotas ES lygmens atsakas: vieningas teisinis reguliavimas, aiškesnis tarpinstitucinis atsakomybių pasidalijimas, griežtesnė e. prekybos platformų bei kurjerių tarnybų atsakomybė ir skaidresnė siuntų deklaravimo sistema“, – komentare BNS teigė Muitinės departamentas.

Kaip rašė BNS, Seimas pernai lapkritį uždraudė e. cigarečių bei rūkomųjų žolinių gaminių reklamą ir socialiniuose tinkluose.

Belgija pirmoji ES pernai uždraudė prekybą tokiomis cigaretėmis, jos pėdomis pasekė Prancūzija.

Seimui pernai spalį turėjo būti teikiamas siūlymas drausti prekybą vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis, tačiau vėliau šis klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės.

E. cigaretės itin išpopuliarėjo tarp jaunimo dėl įvairių skonių, spalvotų pakuočių, bekvapių savybių.

2023-iaisiais ES atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dauguma naudotojų renkasi įkraunamas e. cigaretes, tačiau vienkartinės versijos buvo populiaresnės tarp 15-24 metų jaunuolių.

Autorius Lukas Oželis

[email protected], Verslo naujienų skyrius