Ukrainiečių kariai ramūs ir viskam pasirengę: „Nekantriai laukiame lietuviškų Stingerių!“

Tiesiai iš priešakinių linijų apie situaciją portalui Alfa.lt pasakojo į tarnybą iš rezervo pašauktas ukrainiečių karininkas Jurijus Kočevenka.

„Esu Donecko srityje, priešakinėse linijose. „Priešakiau“ jau nėra kur“, – juokėsi karys, dėl suprantamų priežasčių negalėjęs nurodyti tikslesnės dispozicijos ar dalinio, kuriame tarnauja.

Viskam pasiruošę

J. Kočevenka tarnauja reguliariojoje kariuomenėje ir nors internete plačiai skleidžiama informacija apie visoje Ukrainoje besiformuojančius savanorių arba vadinamuosius Teritorinės gynybos būrius, realios vietos krašto gynybos sistemoje jie kol kas neturi.

„Kol kas tai daugiau entuziastų grupės, nei kautis pasirengę junginiai“, – sakė J. Kočevenka. Visgi, nors ir lėtai, savanorių pajėgų sistema kuriama ir prie jos nori jungtis daugybė ukrainiečių – tiek vyrų, tiek moterų.

Tuo metu priešakinėse linijose esantys reguliariosios armijos kariai nusiteikę ramiai, vykdo operatyvines užduotis ir yra nuolatinėje kovinėje parengtyje.

Pastarųjų mėnesių informacinė banga labiau paveikė civilius (ne tik Ukrainoje), kai kuriems keldama net paniką, tačiau kariškiai jau įpratę prie to, kad karo stovis tęsiasi nuo pat 2014 metų.

Vakarų valstybių, įskaitant ir Lietuvos, instruktoriai gerai padirbėjo

Pasak J. Kočevenkos, kariai pakartotinai apmokyti, gerai aprūpinti ir dalinių sąveika yra gerai suderinta. Alfa.lt pašnekovas teigė, kad dabar Ukrainos pajėgų kokybė yra daug geresnė, nei prieš 8 metus, kai jis pats dalyvavo aktyviojoje kovų prieš separatistus stadijoje.

„Daug geriau pasirengę eiliniai kariai, o ypatingai – seržantai. 2014 – 2015 m. mums trūko patirties, žinių.

Daug ką darėme tiesiog, kaip išėjo. Dabar profesionalumo lygis yra tiesiog nepalyginamas.

Nemaža dalimi tai mūsų partnerių nuopelnas. Vakarų valstybių, įskaitant ir Lietuvos, instruktoriai gerai padirbėjo“, – tvirtino karininkas.

Iš draugiškų valstybių gaunama ginkluotė nedulka sandėliuose, o keliauja į dalinius. „Kai pirmasis britų lėktuvas su granatsvaidžiais dar tik skrido į Ukrainą, čia jau buvo surinkti kariai apmokymams, kaip naudotis naujais ginklais.

Šie kariai toliau mokys tarnybos draugus savuose daliniuose“, – sakė J. Kočevenka, pabrėžęs, kad jį net nustebino karių apmokymo greitis.

Ukrainiečiai jau gerai susipažino su NLAW ir Javelin sistemomis ir dabar „nekantraudami ir rankas trindami laukia Stinger kompleksų“, kuriuos be kitų partnerių žada atsiųsti ir Lietuva.

„Zelenskį galima suprasti“

Paklaustas kaip vertina gana keistai atrodantį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio bendravimą su Vakarais, o ypatingai JAV (Baltieji rūmai jau ne kartą atvirai reiškė nepasitenkinimą dėl jo pasisakymų), civiliniame gyvenime Pasipriešinimo Rusijos propagandai centrui vadovaujantis J. Kočevenka teigė, kad prezidentą galima suprasti.

„Žinoma, tai tam tikra problema, bet aš galiu suprasti, kodėl mūsų prezidentas taip elgiasi, nors opozicija jį žiauriai kritikuoja.

Jis stengiasi laviruoti labai sudėtingoje situacijoje. Vien jau žinios apie karo grėsmę pridarė didelių ekonominių nuostolių šaliai – daug projektų sustabdyti, nemažai investuotojų atsisako dabar eiti į Ukrainos rinką, o kai kurie net iškelia aktyvus“, – aiškino Alfa.lt pašnekovas.

Taigi, V. Zelenskis stengiasi vienu metu didinti gynybinius Ukrainos pajėgumus, užsitikrinti kuo didesnę Vakarų paramą, o tuo pačiu metu mažinti įtampą ir kiek įmanoma apsaugoti šalies ekonomiką.

„Visada galima kritikuoti, kad galima buvo padaryti daugiau ir geriau, bet sakyčiau, kad visuomenė ir valdžia nesėdi rankų sudėjusios ir dar, ką gali.

Tik artėjantys išbandymai galės parodyti, kiek tinkamai mes iš tiesų pasiruošėme“, – teigė J. Kočevenka.

Jurijus Kočevenka Donecko srityje. Asmeninis archyvas

Vokiečiai nestebina

Tuo metu, kai vienos šalys nedelsdamos pasiūlė teikti Ukrainai karinę pagalbą, kitos užėmė neutralią poziciją, o kai kurios ir nuvylė ukrainiečius bei susilaukė pašaipų.

Viena jų – Vokietija, atsisakiusi tiekti ginkluotę ir neleidusi Estijai perduoti ukrainiečiams vokiškų ginklų.

Ne itin draugišką poziciją užėmė ir Vengrija, kurios vadovas Viktoras Orbanas neseniai pareiškė, kad „supranta Rusijos nuogąstavimus“ dėl neva jai iš Vakarų kylančių grėsmių. Alfa.lt pašnekovas teigė, kad tokia pozicija ukrainiečių visai nestebina.

„Deja, mūsų centras jau prieš porą metų konstatavo, kad Rusijos lobistai yra labai įtakingi Vokietijoje ir Vengrijoje.

Kremliaus naratyvai „prastumiami“ ir tarp politikų, ir tarp verslininkų. Vokietijai Rusija yra labai svarbus partneris ir tik vokiečių deklaruojama ištikimybė vakarietiškoms vertybėms verčia ją „griežiant dantimis“ elgtis ne visai taip, kaip norėtų didelė dalis vokiečių verslininkų.

Juk tai ne naujiena nei ukrainiečiams, nei lietuviams“, – ironizavo ukrainiečių karys.

Deja, mūsų centras jau prieš porą metų konstatavo, kad Rusijos lobistai yra labai įtakingi Vokietijoje ir Vengrijoje

Jo, nuomone, neverta stebėtis ir Vengrijos veiksmais.

Ši šalis seniai turėjo nesutarimų su Ukraina, nors jos pretenzijos ukrainiečiams skamba nerimtai

. „Gaila, tačiau Vengrija išnaudoją bet kokią krizę Ukrainoje, kad mums įgeltų.

Nepavadinčiau to smūgiu peiliu į nugarą, veikiau bakstelėjimu adata, bet taip vis tiek yra“, – sakė J. Kočevenka.

Vengrija nuolat kelia pretenzijas dėl vengrų mažumos Užkarpatėje.

Šiame regione, pasak J. Kočevenkos, vengrai turi plačią kultūrinę autonomiją, o Ukraina prašo tik vieno elementaraus dalyko – mokėti ukrainiečių kalbą.

„Ten apsilankę, net neišgirsite ukrainiečių kalbos. Niekuo netrukdome jiems išlaikyti tapatybę, tik prašome išmokti valstybinę kalbą. Negi tai daug?“, – retoriškai klausė pašnekovas.

Dėl Lietuvos – jokių abejonių

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys yra tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų pavojingoje dabartinėje situacijoje ir ukrainiečiams nekyla nė menkiausių abejonių dėl mūsų santykių tvirtumo. „Ukrainą, Baltijos šalis, Moldovą ir iš dalies Sakartvelą vienija bendras supratimas to, kas vyksta.

Su nerimu stebime, kad Sakartvele kelia galvas prorusiški politikai ir šiek tiek baiminamės, kad taip nenutiktų ir pas mus“, – teigė J. Kočevenka.

Jis patikino, kad jokių dvejonių dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos ukrainiečiams nekyla: „Už vienodą suvokimą su kuo susiduriame, mūsų tautos užmokėjo krauju.

Todėl tarp mūsų nekyla jokių nesusipratimų.

Likusiam pasauliui elementarius dalykus vis dar turime aiškinti rodydami pirštu“, – sakė antipropagandinio centro vadovas.

Pasak jo, labai mūsų pagalbą vertinantys ukrainiečiai net negali tikėtis kažko daugiau. „Man rašo pažįstami lietuviai – klausia, kaip galėtų vykti į Ukrainą savanoriais.

Deja, kol kas tokio mechanizmo nesukurta“, – sakė J. Kočevenka.

Vienintelė sritis, kurioje jo nuomone Lietuva dar galėtų nuveikti daugiau – padėti išaiškinti ukrainiečių lūkesčius tarptautinėje arenoje, nors šiuo atžvilgiu su Lietuva jau ir dabar vargu ar gali lygintis kitos šalys.