Atnaujinta 07:42 val.
Ukraina žengė pirmą žingsnį moterų mobilizacijos link
Ukrainos kariškės per Nepriklausomybės dienos parado repeticiją Kijeve, 2015 m. rugpjūtis
Foto: REUTERS
Ukrainoje svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį į kariuomenę būtų priimamos moterys, praėjusios bazinius karinius mokymus, pranešė „Newsweek“ leidinys. Idėja priimti moteris į kariuomenę buvo iškelta atsižvelgiant į didelį personalo trūkumą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Ukrainos parlamentas, Aukščiausioji Rada, žengė „pirmuosius žingsnius“ mobilizuoti moteris į kovą su Rusija trūkstant karo jėgos, pareiškė parlamento narys Dmytro Razumkovas.
Jis sakė, kad gruodžio 3 d. priimtame įstatymo projekte Nr. 12076 yra nuostata, leidžianti moterims, atitinkančioms medicininius ir amžiaus reikalavimus, stoti į kariuomenės registrą kaip šauktinėms ir praeiti bazinius karinius mokymus. Tai pranešė Ukrainos televizijos kanalas „Strana“.
Razumkovas paragino per antrąjį svarstymą išbraukti šią nuostatą iš įstatymo projekto.
Tai labai svarbus pakeitimas, nes jis padės panaikinti karinės jėgos trūkumą Ukrainos kariuomenėje ir suteiks galimybę šaukti Ukrainos moteris dalyvauti karinėse operacijose.
„Newsweek“ nedarbo metu elektroniniu paštu susisiekė su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir Ukrainos gynybos ministerija ir paprašė pateikti komentarus.
Siūlomos įstatymo „Dėl karinės prievolės ir karinės tarnybos“ pataisos leistų moterims, norinčioms prisijungti prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, būti pašauktoms į kariuomenę ir užregistruotoms rezervistėmis.
Kai kurie, tarp jų ir Aukščiausiosios Rados aparato pagrindinis mokslo ir ekspertų departamentas, nesutiko su šiomis pataisomis ir pavadino „nepriimtinu registruoti moteris šauktinėmis prieš pat karinės tarnybos pradžią“.
Dabartiniai Ukrainos įstatymai leidžia mobilizuoti vyresnius nei 25 metų amžiaus vyrus. Kariuomenė taip pat priima moteris savanores, bet ne šauktines.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aneksavus Krymą, Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnavo 50 000 moterų, iš jų 16 500 tiesiogiai tarnavo kariuomenėje.
Nuo 2024 m. sausio moterys sudarė 7,3% visų Ukrainos karių. Ukrainos vyriausybės duomenimis, ginkluotosiose pajėgose tarnavo 62 000, o daugiau nei 45 000 užėmė karines pareigas.
Šių metų pradžioje koviniuose daliniuose tarnavo daugiau kaip 4 000 moterų, kariuomenėje buvo daugiau kaip 7 000 karininkių, apie 12 000 seržančių karininkių ir 23 000 kareivių moterų. Vadovaujančias pareigas kariuomenėje užėmė 5 000 moterų.
Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad nuo šių metų kovo moterų skaičius Ukrainos ginkluotosiose pajėgose nuo invazijos pradžios padidėjo 30 proc.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nepritaria privalomam moterų šaukimui į kariuomenę. Anksčiau jis sakė: „Aš nepatvirtinsiu privalomos moterų mobilizacijos įstatymo“, tačiau patvirtino, kad sumažins šaukimo į kariuomenę amžių.
Moterų, norinčių dalyvauti karinėse operacijose, šaukimas į kariuomenę padėtų Ukrainai, nes šalis susiduria su darbo jėgos trūkumu, kritiniu metu intensyvėjant ginkluotai konfrontacijai su Rusija, reziumuoja „Newsweek“ leidinys.
infa.lt
Putinas vėl ištraukė savo „Orešniką“: diktatorius žada dalytis raketomis su Baltarusija
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė apie neva naujų savo raketų „Orešnik“ dislokavimą Baltarusijos teritorijoje.
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau garsina savo tariamai naują vidutinio nuotolio raketą „Oreshnik“, kuria buvo smogta Ukrainos Dniepro upei. Jis pažadėjo kuo greičiau dislokuoti šį kūrinį Baltarusijoje.
Atitinkamą pranešimą V. Putinas padarė gruodžio 6 d. Minske per bendrą spaudos konferenciją su Baltarusijos kolega, praneša Dialog.UA.
V. Putinas sakė, kad „Orešnik“ dislokavimas Baltarusijoje taps įmanomas jau 2025 m. antrojoje pusėje, „nes raketų gamyba yra didinama“. Jis teigė, kad kompleksai bus lygiagrečiai tiekiami tiek Rusijos, tiek Baltarusijos kariuomenei.
Kartu, anot diktatoriaus, kuo trumpesnis šio komplekso veikimo nuotolis, tuo galingesnė kovinė galvutė.
Lukašenka savo ruožtu pažymėjo, kad jis pats galės nustatyti taikinius smūgiams „Orešnik“.
V. Putinas šiandien atvyko į Minską į Sąjunginės valstybės aukščiausiosios tarybos posėdį. Ten jis pasirašė sutartį dėl abipusių saugumo garantijų, kurioje įtvirtinti „sąjungininkų įsipareigojimai“.
Pažymėtina, kad, pasak Rusijos žiniasklaidos, visa istorija su „Orešniku“ pasirodė esanti surežisuotas spektaklis, kuriuo siekiama „apjuodinti amerikiečius ir britus“, taip pat „išgąsdinti Berlyną“.
Visų pirma apie tai rašė laikraštis „The Moscow Times“, remdamasis 4 šaltiniais aukščiausiuose Rusijos Federacijos valdžios sluoksniuose.
Pasak šaltinių, Kremlius įgyvendino karinę propagandinę kampaniją, pervertindamas Rusijos gynybos pramonės pajėgumus.
Joje dalyvavo ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, per brifingą skandalingai paskambinusi apie raketą.
Leidinyje teigiama, kad Rusija iš tikrųjų neturi „Orešnikov“ atsargų, o šios raketos gamybai sukurti prireiks mažiausiai 5 metų.
O jos nebranduolinės versijos pajėgumai kelia didelių abejonių. Smūgis Dnieprui, nors ir atrodė bauginančiai, iš tikrųjų nesukėlė jokių didesnių nuostolių ant žemės.
Tačiau panašu, kad Putinas yra stipriai įsitraukęs į kitą savo „nėra analogų“. Nepaisant to, kad „Orešnikas“ jau daugybę kartų buvo demaskuotas, jis jį mini kiekvieną kartą, kai pasirodo viešumoje.
Rusai smogė Zaporižiai, žuvo devyni žmonės, 17 – sužeista
Rusų pajėgoms atakavus Zaporižios miestą penktadienį žuvo devyni žmonės. Mažiausiai 17 asmenų buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
Jo duomenimis, tarp nukentėjusiųjų yra du vaikai, kurių amžius 4 ir 11 metų. Sugriautos automobilių remonto dirbtuvės, yra apgadintų gyvenamųjų namų ir parduotuvių.
Rusai apie 18.00 val. paleido į miestą sklendžiančias bombas.
Buvęs Generalinio štabo viršininko pavaduotojas: Ukraina kuria savo balistinę raketą
Ukraina kuria savo balistines raketas, o AFU netrukus turėtų turėti naujas raketų sistemas. Tai interviu OBOZ.UA sakė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Igoris Romanenka.
Jis pabrėžė, kad raketų programa Ukrainoje egzistuoja jau daugelį metų, o 2016 m. tapo žinoma apie ukrainietišką balistinę raketą „Sapsan“. Ją norėjo įsigyti net Saudo Arabija.
Tačiau projektas taip ir nebuvo užbaigtas dėl aktyvaus Rusijos pasipriešinimo, teigia I. Romanenko.
Pasak jo, šiandien Ukraina vykdo kitas raketų programas, visų pirma „Grom-2“, kuri kuriama tos pačios „Sapsan“ pagrindu.
„Jos įgyvendinamos labai sudėtingomis sąlygomis. Buvo atliekami bandymai. Tačiau tokiems projektams reikia laiko. Tik nedaugelis šalių pasaulyje turi raketų technologijas ir gali vykdyti tokias užduotis. Todėl reikia laiko, pinigų ir sutelkti pastangas, kad šios užduotys būtų įvykdytos kuo greičiau“, - sakė A. Romanenko.
Tačiau Ukrainos galimybės iš tikrųjų yra labai ribotos, todėl nesitikėkite, kad AFU atsiras kažkas panašaus į liūdnai pagarsėjusį V. Putino „Orešnik“.
„Tai vidutinio nuotolio raketa. Bet kelių tipų naujų raketinių sistemų, manau, bus“, - pažymėjo A. Romanenko.
Ukrainos raketų programa
Kaip rašė UNIAN, tądien gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad Ukraina atnaujino ir padidino serijinę komplekso „Neptūnas“ sparnuotųjų raketų R-360 gamybą.
Modifikuotos raketos dabar gali smogti taikiniams didesniu atstumu.
Jis taip pat sakė, kad pradėta serijinė rugpjūtį pirmą kartą pristatyto raketinio drono „Palianica“ gamyba. Pasak jo, „Palianitsa“ yra privataus startuolio kūrinys, o serijinė drono gamyba pradėta Gynybos ministerijos paramos dėka.
Ukraina pristatė naują raketą–droną
Ukrainai minint kariuomenės dieną, Kyjivas pristatė naują droną su raketiniu varikliu „Peklo“ („Pragaras“). „Labai svarbu, kad mūsų gynėjai gaus tokį modernų ukrainiečių gamybos ginklą“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kitas uždavinys esą yra didinti gamybą ir ginklą panaudoti. Šio bepiločio veikimo nuotolis yra iki 700 km, jis skrieja 700 km/h greičiu.
Strateginių pramonės šakų ministras Hermanas Smetaninas tinkle „Telegram“ rašė, kad pirmieji šio ginklo egzemplioriai jau perduoti kariuomenei.
Dronas, anot jo, buvo kuriamas metus laiko. Nuolat tobulinamas jo tikslumas ir apsauga nuo elektroninės gynybos priemonių. „Kartu kuriame laisvojo pasaulio arsenalą“, – rašė H. Smetaninas.
Minėtas veikimo nuotolis reiškia, kad ginklas galėtų būti panaudotas prieš taikinius Rusijos gilumoje ir pasiekti sostinę Maskvą.
Kremlius nuo Ukrainos sienos nutolęs per daugiau kaip 450 km.
Rugpjūtį Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną, V. Zelenskis jau pristatė raketą–droną pavadinimu „Palianycia“.
Anot žiniasklaidos, jo veikimo nuotolis taip pat yra keli šimtai kilometrų, o kovinis užtaisas sveria 100 kg. Gynybos ministras Rustemas Umerovas trečiadienį rašė, kad jau pradėta šio drono serijinė gamyba.
Krymo teismas nuteisė du žmones už karinių duomenų perdavimą Kyjivui
Maskvos aneksuoto Krymo teismas penktadienį nuteisė du vyrus už išdavystę, jie apkaltinti teikę Ukrainai informaciją apie karinės technikos ir laivų judėjimą ir nubausti daugelį metų kalėti.
Nuo tada, kai užpuolė Ukrainą, Rusija paskelbė daugybę ypač griežtų nuosprendžių savo piliečiams, nuteistiems už pagalbą Ukrainai.
Vienas šių vyrų, Dmitrijus Pospelovas, tariamai bendradarbiavo su Ukrainos saugumo tarnyba SBU nuo 2017 m., pranešė prokurorai.
Jis persikėlė į Krymą, dirbo viešbučiuose įrengdamas stebėjimo kameras. Jis suteikė SBU prieigą prie filmuotos medžiagos, leidusios stebėti kelius, kuriais buvo vežama Rusijos karinė technika, ir pateikė duomenis apie interneto tiekėjo naudotojus.
Krymo Aukščiausiasis Teismas nuteisė jį kalėti 13 metų griežto režimo pataisos darbų kolonijoje.
Kitas vyras, Vladislavas Afanasjevas, buvo pripažintas kaltas pinigais parėmęs Ukrainos kariuomenę ir perdavęs karinio jūrų laivyno laivų „nuotraukas ir geografines koordinates“. „Šie duomenys buvo patikimi“ ir galėjo būti panaudoti atakoms vykdyti, sakė prokurorai.
Teismas nuteisė V. Afanasjevą 15 metų kalėti griežto režimo kalėjime.
Jie turi nežmoniškas ginklų atsargas, bet vizitas nebuvo pergalingas gynėjams
Šiaurės Korėjos pagalba Rusijai yra ir Pietų Korėjos reikalas. Šiaurės Korėja tikrai gaus šį tą mainais – dronų, ginklų, technologijų.
Be to, Šiaurės Korėja greitai turės tūkstančius karių su nauja tikra kovine patirtimi, kuri irgi yra labai vertinga. Pietų Korėja galėtų padėti Ukrainai, bet ar padės?
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas lankėsi Pietų Korėjoje. Ir ką? Ir nieko.
Viena iš pokalbių, kuriuose dalyvavo ir prezidentas Yoonas Suk Yeolas, temų buvo Ukrainos noras įsigyti Pietų Korėjos ginklų.
Pietų Korėja turi labai produktyvią gynybos pramonę ir pilnus arsenalus senų ginklų.
Tačiau Šiaurės Korėjos įsitraukimas į šį karą Pietų Korėjos pozicijos nekeičia.
Seulas išlieka Ukrainos sąjungininku, tačiau nori apsiriboti parama be karinės technikos. Pietų Korėja savo ginklų ir amunicijos net neparduotų Ukrainai. Tai nėra didelė naujiena.
Nors buvo tikimasi, kad Pietų Korėja pakeis savo požiūrį stiprėjant Maskvos ir Pchenjano bendradarbiavimui, nuostata netiekti ginklų kariaujančioms šalims yra sena ir nepaklibinama.
Tuo tarpu šimtai artilerijos sistemų, tūkstančiai karių ir milijonai sviedinių iš Šiaurės Korėjos keliauja į Rusiją.
Ukrainos gynybos ministras, žinodamas apie Pietų Korėjos karinę doktriną, turėjo prašyti „gynybinių ginklų“ – oro gynybos sistemų, radarų.
Pavyzdžiui, vidutinio nuotolio KM-SAM žemė-oras raketų sistemų, kurių nuotolis, priklausomai nuo versijos, yra nuo 40 iki 50 km.
Šios savaeigės sistemos labai padėtų ginantis nuo dronų ir sparnuotųjų raketų. Oro gynybos sistemos, žinoma, irgi yra ginklai, bet labai norint jas galima priskirti kitai kategorijai – gynybiniams, o ne puolimo pajėgumams.
Be to, Pietų Korėja galėtų įvesti geografinius ribojimus – neleisti savo KM-SAM naudoti prieš taikinius už Ukrainos oro erdvės ribų.
Be to, Ukrainos delegacija turėjo kalbėti ir apie artilerijos sviedinius. Pietų Korėja yra viena didžiausių 155 mm sviedinių gamintojų pasaulyje, o ukrainiečiai greitu metu praktiškai visiškai pereis prieš šio NATO standarto.
Be to, Pietų Korėja turi dideles 105 mm sviedinių atsargas, kurios taip pat gali būti vertingos Ukrainai.
Pietų Korėja turi daug senesnių artilerijos sviedinių, kurių galiojimo laikas yra ribotas.
Kam juos utilizuoti, jei galima juos atiduoti Ukrainai ir sutaupyti?
Kaip praneša Pietų Korėjos „SBS News“, Umerovo vizitas nebuvo pergalingas Ukrainai.
Be to, Pietų Korėjos ginklų kompanijos, įskaitant milžinus „Hanwha“ ir „Hyundai Rotem“, gavo nurodymus susilaikyti nuo kontaktų su Ukraina.
Nurodyta priežastis buvo „įstatyminės komplikacijos“, susijusios su ginklų tiekimu kariaujančiai šaliai.
Pietų Korėja yra svarbi ginklų eksportuotoja. Šioje šalyje gaminamą karinę techniką perka daugybė šalių, tarp jų ir Lenkija, įsigijusi tankus K2 „Black Panther“ ir haubicas K9 „Thunder“.
Nors Pietų Korėja nesiryžta padėti Ukrainai, jos eksportuojami ginklai kitose šalyse gali atlaisvinti technikos ir amunicijos, kuri vėliau gali pasiekti Ukrainos gynėjus. Tačiau toks neryžtingumas keisti seną doktriną tikrai neugdo Pietų Korėjos kaip patikimos saugumo partnerės įvaizdžio.
Technologijos.lt
Putino dukterėčia prabilo apie didžiulį „dingusių“ rusų karių skaičių
Jei patikimai nustatytas žuvusiųjų skaičius viršija 80 tūkstančių, prie jų dabar galima pridėti dar 50 tūkstančių dingusiųjų.
Be daugiau kaip 80 tūkst. žuvusiųjų, identifikuotų pagal pavardes, Rusija neteko apie 50 tūkst. dingusių be žinios karių.
Kaip rašo „Mediazona“, šį skaičių prie apskritojo stalo Valstybės Dūmoje įvardijo Vladimiro Putino dukterėčia Ana Civiliova, kurią diktatorius paskyrė gynybos ministro pavaduotoja.
Renginys, skirtas „socialinės paramos priemonėms SVO dalyviams ir jų šeimoms“, įvyko dar lapkričio pabaigoje.
Tačiau į A. Tsivilevos pareiškimą dėmesys atkreiptas tik dabar.
„Iš [dingusių karių] giminaičių paimame DNR, jie jį atiduoda nemokamai. Vidaus reikalų ministerija jį iš jų paima - visiškai nemokamai, savo lėšomis, ir taip pat įveda į savo duomenų bazę, visi giminaičiai, kurie kreipėsi į mus.
Jau sakiau, 48 tūkstančiai“, - pranešė Civiliova.
Renginyje dalyvavęs Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas paprašė jos niekur kitur šių skaičių negarsinti.
„Vieną akimirką, kolegos. Čia Ana Jevgenjevna įvardijo skaičius, įskaitant dingusius asmenis.
Labai prašau jūsų niekur šių skaičių neskelbti. Tai tokia uždara informacija, gana jautri. Ir kai mes rengsime galutinius dokumentus, šie skaičiai neturėtų niekur rodytis“, - sakė Kartapolovas.
Pati Civiliova paprieštaravo, kad 48 000 yra artimųjų, o ne dingusiųjų kreipimųsi skaičius.
„Jie ras daugelį iš jų“, - sakė pareigūnė, matyt, turėdama omenyje, kad ras juos jau mirusius, nes paieška grindžiama besikreipusių giminaičių DNR ir morguose esančių neatpažintų karių lavonų DNR atitikmenimis.
Rusijos nuostoliai Ukrainoje
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, bendri Rusijos kariuomenės ir jos sąjungininkių pajėgų nuostoliai per visą plataus masto karo Ukrainoje laiką jau sudaro daugiau kaip 747 000 žmonių.
Kalbama ir apie žuvusiuosius, ir apie sužeistuosius.
Daugelis analitikų mano, kad šie skaičiai yra smarkiai perdėti.
Rusijos opozicijos žurnalistai apskaičiavo, kad kare prieš Ukrainą jau žuvo daugiau kaip 80 000 Rusijos karių.
Tačiau šie duomenys gerokai atsilieka nuo realių nuostolių, nes remiasi tik viešais nekrologais - pranešimais žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.
Tai reiškia, kad juose neatsižvelgiama į dingusiuosius be žinios (dauguma jų greičiausiai žuvo), taip pat į tas mirtis, apie kurias viešai nebuvo pranešta.
Įsigaliojo Šiaurės Korėjos ir Rusijos gynybos sutartis
Įsigaliojo Šiaurės Korėjos ir Rusijos gynybos paktas, kurį birželio mėnesį pasirašė abiejų valstybių lyderiai, – abi pusės apsikeitė ratifikavimo dokumentais, ketvirtadienį pranešė oficialioji Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.
Ši sutartis buvo įteisinta po to, kai Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja apkaltino branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją išsiuntus daugiau nei 10 000 karių padėti Rusijai kariauti prieš Ukrainą.
Ekspertai sako, kad Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas mainais nori iš Maskvos gauti pažangių technologijų ir kovinės patirties savo kariams.
Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas strateginės partnerystės susitarimą pasirašė per Kremliaus šeimininko vizitą Pchenjane.
Jis įpareigoja abi šalis kurios nors iš jų užpuolimo atveju „nedelsiant“ suteikti karinę pagalbą ir bendrai priešintis Vakarų sankcijoms.
Atitinkamas susitarimas įsigaliojo nuo trečiadienio, kai Maskvoje abiejų šalių užsienio reikalų viceministrai Kim Jong Gyu ir Andrejus Rudenka apsikeitė ratifikavimo dokumentais, skelbė KCNA.
Praėjusį mėnesį įstatymų leidėjai Maskvoje vienbalsiai balsavo už šį susitarimą, kurį vėliau pasirašė V. Putinas.
Pchenjanas savo ruožtu nurodė, kad susitarimas buvo ratifikuotas Kim Jong Uno dekretu.
Anot KCNA, ši sutartis esą pasitarnaus kaip „stipri varomoji jėga, paspartinanti nepriklausomos ir teisingos daugiapolės pasaulio tvarkos be dominavimo, pavergimo ir hegemonijos sukūrimą“.
Po to, kai 2022 m. vasarį Maskva įsiveržė į Ukrainą, Šiaurės Korėja ir Rusija sustiprino tarpusavio karinius ryšius.
Abiem šalims taikomos Junginių Tautų sankcijos – Šiaurės Korėja jų susilaukė dėl savo branduolinių ginklų programos, o Rusijai jos įvestos dėl karo Ukrainoje.
Rusų paleista sklendžianti bomba Kupjanske pražudė vyrą
Rusų pajėgos į Kupjansko miestą Charkivo srityje paleido sklendžiančią bombą. Pataikius į gyvenamąjį namą, žuvo 40 metų vyras, tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Dvi moterys, anot jo, patyrė ūminę stresinę reakciją. Sugriauti arba apgadinti mažiausiai penki privatūs namai. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai.
Rusams apšaudžius Antonivką žuvo vienas žmogus, du buvo sužeisti
Rusijos pajėgos vis apšaudo Antonivkos vietovę Chersono srityje– trečiadienį čia per dronų smūgį žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti.
Pasak Chersono karinės administracijos, iš drono numestas sprogmuo pražudė 67 metų vyrą.
Per bepiločio ataką taip pat nukentėjo 79 m. moteris. Senjorė dėl sužalojimų paguldyta į ligoninę.
Per drono ataką sužalotas ir 60–metis. Jis pats nuėjo į ligoninę.
Karinės administracijos duomenimis, rusai droną paleido ir į Kindijką – kitą Chersono priemiestį.
Čia buvo sužeistas 64 m. vyras. Per okupantų bepiločių atakas Chersono mieste ir Mylovės kaime nukentėjo 56 ir 42 metų vyrai.
„Reuters“: Ukrainos delegacija susitiko su D. Trumpo komanda
Ukrainos delegacija trečiadienį susitiko su aukštais išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais, pranešė informuotas šaltinis, skelbia „Reuters“.
Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Ukraina siekia užsitikrinti netrukus į valdžią ateisiančios komandos paramą kare su įsiveržusia Rusijos kariuomene.
„(Ukrainos pareigūnų) grupė Vašingtone susitiko su D. Trumpo pasirinktu Baltųjų rūmų patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike‘u Waltzu ir pasiuntiniu Ukrainoje Keithu Kelloggu“, – pranešė naujienų agentūra.
Kaip teigiama, Ukrainos delegacijai vadovavo prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Andrijus Jermakas.
D. Trumpo pereinamojo laikotarpio komanda neatsakė į prašymą pakomentuoti šį susitikimą.
AFP analizė: lapkritį Rusija užėmė daugiausiai Ukrainos teritorijos nuo 2022 m. kovo
Naujienų agentūros AFP pirmadienį atlikta JAV Karo tyrimų instituto analizė rodo, kad lapkritį Rusija užėmė daugiausiai Ukrainos teritorijos nuo pat 2022 m. kovo.
Kremliaus pajėgos puldamos užėmė 725 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos, pagrinde į rytus nuo Pokrovsko miesto – daugiau nei spalį, kai rusams pavyko užimti 610 kvadratinių kilometrų Ukrainos.
Norvegija siunčia naikintuvų „F-35“ ir 100 karių saugoti Lenkijos oro uostą Ukrainos pasienyje
Norvegija, būdama NATO nare, prisiims pareigą užtikrinti oro erdvės virš Žešuvo oro uosto Lenkijoje apsaugą ir tuo tikslu siunčia į Lenkiją 100 karių, oro gynybos sistemų ir naikintuvų „F-35“, pirmadienį pranešė Norvegijos gynybos ministras.
Už maždaug 100 kilometrų nuo Ukrainos sienos esantis oro uostas yra svarbi karinės paskirties prekių gabenimo sistemos dalis. Lenkijos oro erdvės apsauga pakaitomis rūpinasi skirtingos NATO sąjungininkės, pranešime teigė gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas.
„Be to, per oro uostą vykdoma ir medicininė evakuacija, už kurią atsako Norvegija“, – pridūrė B. Gramas.
Oro gynybos sistemos NASAMS, kariai ir naikintuvai išvyks artimiausiomis dienomis, o Norvegijos misija Lenkijos oro erdvėje tęsis iki Velykų, paaiškino B. Gramas.
Šiuo metu oro uoste dislokuoti JAV kariai, be to, objektą saugo JAV oro gynybos sistemos „Patriot“. Vokietija praėjusią savaitę taip pat paskelbė kitų metų pradžioje pietryčių Lenkijoje dislokuosiantį šių sistemų dalinį.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas socialiniame tinkle „X“ padėkojo Norvegijai.
„Nuo gruodžio mūsų sienų apsauga bus dar stipresnė.
Mūsų erdvę ir rytinį NATO sparną saugos keturi norvegų naikintuvai „F-35“ ir jų oro gynybos sistemos.
Didelis ačiū mūsų sąjungininkams iš Norvegijos!“
Lenkija yra didelė politinė ir karinė Ukrainos, kuria jau daugiau nei dvejus su puse metų puola Rusija, sąjungininkė.
Be to, Varšuva yra ir svarbus Vakarų karinės pagalbos Kyjivui logistikos centras.
JAV siunčia Ukrainai pagalbos už dar 725 mln. dolerių
Jungtinės Valstijos siunčia Ukrainai karinės pagalbos už dar 725 mln. JAV dolerių, kad padėtų nuo Rusijos invazijos besiginančiai šaliai patenkinti savo saugumo ir gynybos poreikius, pirmadienį paskelbė JAV gynybos departamentas.
Naująjį pagalbos paketą sudaro pažangios raketos žemė-oras bei „Stinger“, taip pat amunicija pirmiau pristatytoms didelio mobilumo artilerinėms raketų sistemoms HIMARS.
Pakete taip pat yra papildomų dronų, griovimo įrangos, atsarginių dalių, tarp jame numatytų priemonių yra ir ukrainiečių apmokymai.
Valdant prezidentui Joe Bidenui, JAV tapo didžiausia ginklų tiekėja Ukrainai.
Pentagono duomenimis, nuo Rusijos karo pradžios 2022 m. vasarį Vašingtonas suteikė Kyjivui karinės pagalbos už daugiau nei 61 mlrd. JAV dolerių.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pirmadienį kalbėdamas su savo kolega iš Ukrainos Rustemu Umerovu pastarąjį informavo apie planus pristatyti daugiau ginkluotės, atskirame pranešime nurodė Pentagonas.
Sausį į Baltuosius Rūmus planuoja sugrįžti respublikonas Donaldas Trumpas, kuris jau dabar yra leidęs suprasti, kad ketina ženkliai apkarpyti pagalbą Ukrainai.
Žvalgyba perėmė rusų karininko nurodymus sušaudyti ukrainietį karo belaisvį
Perimtame rusų okupantų iš Donecko regiono pokalbyje vieno Rusijos armijos dalinio vadas davė savo pavaldiniui nurodymus įvykdyti karo nusikaltimą – sušaudyti karo belaisvį.
Pokalbio garso įrašą feisbuke paskelbė Ukrainos gynybos žvalgyba.
„Kokios problemos, nušauk jį ir viskas. Ką čia kalbi?“, – šaukia rusas.
Ukrainos žvalgyba primena, kad visi rusų okupantų įvykdyti karo nusikaltimai sulauks tinkamo ir teisingo atpildo.
Pirmiau buvo pranešta, rusų kariai sušaudė dar keturis Ukrainos gynėjus, paimtus į nelaisvę per Pokrovsko puolimą Donecko regione.
Žvalgybininkai pataikė į tris retus radarus Kryme
Laikinai okupuotame Kryme nukentėjo radaras „Kasta-2E2“ ir du radarai „Podlet“. Taigi bendra jų kaina galėjo siekti iki 65 mln. dolerių.
Lapkričio 29 d. Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos naikintuvai atakavo brangiai kainuojančias rusų radiolokacines sistemas. Kalbama apie „Kasta-2E2“ ir „Podlet“.
Apie tai lapkričio 30 d. „Telegramoje“ pranešė GUR spaudos tarnyba.
„2024 m. lapkričio 29 d. dėl Ukrainos gynybos ministerijos GUR operacijos laikinai okupuotame Kryme sėkmingai suduoti smūgiai brangiems Rusijos radiolokaciniams kompleksams“, - teigiama pranešime.
Taigi Ukrainos naikintuvai smogė: „Kasta-2E2“ radarams ir dviems radarams „Podlet“. „Ugnies darbai Rusijos okupantų kariniuose objektuose tęsiami“, - pažymima GSD.
Priešiški radarai: kas apie juos žinoma
„Kasta-2E2“ - trijų ašių radaras, skirtas oro erdvės kontrolei, koordinačių nustatymui ir oro taikinių atpažinimui, ypač itin mažuose aukščiuose.
Jo kaina, priklausomai nuo įrangos, prasideda nuo 60 mln. dolerių.
Radarų sistema „Kasta-2E2 / Nuotrauka: Vikipedija
„Podlet“ - tai universalus mobilus kietakūnis trijų koordinačių radaras su FAR (fazine antenų gardelėmis), skirtas visapusiškam matymui ir oro taikinių atpažinimui mažame ir ypač mažame aukštyje sudėtingomis sąlygomis.
Šis kompleksas skirtas S-300, S-400 ir kitų SAM taikinių nustatymui.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys reikalaus iš Rusijos pinigų Ukrainai atkurti
Donaldo Trumpo naujojo specialiojo pasiuntinio Rusijos ir Ukrainos karui sureguliuoti Keitho Kelloggo plane gali būti numatyta, kad Ukraina gaus dalį Rusijos parduodamos energijos, rašo CNN. Tiksli dalis nenurodoma, tačiau šis konkretus šaltinis įvardijamas kaip priemonė, padėsianti Ukrainai toliau atsigauti. K. Kelloggas anksčiau šio taikos plano detales išdėstė šių metų balandį savo straipsnyje politikos institutui „America First“.
Pirmasis susitarimo etapas apima fronto linijų įšaldymą, ugnies nutraukimą ir demilitarizuotos zonos įvedimą. Po to šalys sės prie derybų stalo, o Rusijai bus ribotai sušvelnintos sankcijos. Visiškai jas panaikinti bus galima tik pasirašius Ukrainą tenkinantį taikos susitarimą.
Ukrainos nebus prašoma atsisakyti okupuotų teritorijų, tačiau reikės jos sutikimo, kad ji sieks grąžinti prarastas žemes „išimtinai diplomatinėmis priemonėmis“. Vis dėlto Kelloggas mano, kad toks diplomatinis proveržis tikriausiai įvyks tik po to, kai Vladimiras Putinas paliks savo postą.
Be to, Kelloggas siūlo Ukrainai neribotam laikui atsisakyti stoti į NATO mainais į „taikos susitarimą su saugumo garantijomis“.
JAV turėtų užtikrinti, kad Ukraina galėtų „derėtis iš jėgos pozicijų“ ir kartu informuoti Rusiją apie būsimos taikos sutarties sąlygų nesilaikymo pasekmes, sakoma dokumente. Tokiu būdu Vašingtonas galės pasiekti susitarimą dėl karo veiksmų nutraukimo JAV ir Ukrainos interesus atitinkančiomis sąlygomis.
Trumpo paskirtas patarėjas svarsto ugnies nutraukimo Ukrainoje variantus – štai kai kurie iš jų
Būsimasis išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Maiklas Uolcas (Mike Walz) svarsto keletą pasiūlymų, susijusių su konflikto Ukrainoje sureguliavimu, pranešė televizijos kanalas SNN.
Kalbama, tame tarpe, apie ugnies nutraukimą derybų metu.
„Nors strategijos detalės vis dar derinamos, D. Trampo komanda greičiausiai primygtinai reikalaus paliaubų ankstyvajame etape, kad konfliktas būtų įšaldytas, kol abi pusės veda derybas“, – sakoma straipsnyje, cituojant su padėtimi susipažinusius šaltinius.
Straipsnio autoriai pažymėjo, kad kalbėti apie galutinę būsimos Baltųjų rūmų administracijos strategiją dėl Ukrainos dar anksti.
Kol kas M. Uolcas vertina Keito Kellogo, kurį Donaldas Trumpas vakar paskyrė savo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai, pasiūlymą.
K. Kellogo plane raginama toliau teikti karinę pagalbą Kijevui, su sąlyga, kad jis dalyvaus derybose su Maskva ir vykdys „oficialią JAV politiką, kad būtų pasiektos paliaubos ir taikos susitarimas“.
Pagal šį pasiūlymą Ukrainos siekiai įstoti į NATO būtų atidėti ilgam laikui, kad Rusija „sėstų prie derybų stalo“.
Maiklas Uolcas taip pat nagrinėja buvusio JAV ambasadoriaus Vokietijoje Richardo Grenello pasiūlymą, kuriame jis pasisako už „autonominių regionų“ sukūrimą Ukrainoje, nors nepaaiškina, kaip tai turėtų atrodyti.
Kita svarstoma idėja – leisti Rusijai išlaikyti okupuotą teritoriją mainais į Ukrainos narystę NATO, nors, pasak CNN šaltinių, „nedaugelis D. Trampo artimiausių aplinkos žmonių norėtų ją greitai pakviesti į aljansą“.
Rusijos pajėgos Ukrainoje per pastarąją parą neteko 2 030 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų lapkričio 29 dienos Ukrainoje Rusijos kariai iš viso neteko maždaug 738 660 karių, o per pastarąją parą žuvo ir buvo sužeista 2 030 žmonių.
Apie tai pranešama oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 9 458 (+8 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 19 339 (+33) šarvuotas kovos mašinas, 20 886 (+34) artilerijos sistemas, 1 255 (+0) daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS), 1 006 (+1) oro gynybos sistemas, 369 (+0) orlaivius, 329 (+0) sraigtasparnius, 19 750 (+89) taktinio lygio bepiločių orlaivių, 2 851 (+86) kruizinę raketą, 28 (+0) karo laivus / katerius, 1 (+0) povandeninį laivą, 30 272 (+86) transporto priemones bei degalų cisternas, 3 700 (+3) specialiosios įrangos vienetų.
Informacija nuolat atnaujinama.
Kaip pranešė „Ukrinform“, iki lapkričio 28-sios, ketvirtadienio, 22.00 val. buvo įvykę 188 koviniai susirėmimai su Rusijos pajėgomis fronto linijose.
Į Šiaurės Korėją su vizitu atvyko Rusijos gynybos ministras
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas penktadienį atvyko į Šiaurės Korėją, cituodamos kariuomenės paskelbtą informaciją pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros.
Savo oficialaus vizito Pchenjane metu A. Belousovas susitiks su keletu „karinių ir karinių–politinių pareigūnų“, teigiama pranešime.
Pchenjane Rusijos gynybos vadą pasitiko jo kolega iš Šiaurės Korėjos No Kwang Cholas, nurodoma žiniasklaidos pranešime.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija ir Šiaurės Korėja sustiprino savo santykius karinėje srityje.
Birželį šalys pasirašė strateginės partnerystės sutartį, kuria įsipareigojo antpuolio atveju viena kitai teikti karinę pagalbą bei bendradarbiauti, kad pasipriešintų Vakarų įvestoms sankcijoms.
Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja kaltina branduolinių ginklų turinčią Šiaurės Korėją pasiuntus daugiau nei 10 000 karių, kad padėtų Rusijai kariauti su Ukraina, o ekspertai teigia, kad šalies vadovas Kim Jong Unas tikisi, jog už tai gaus pažangių technologijų, o jo kariai įgis patirties mūšio lauke.
JT yra įvedusios sankcijų ir Šiaurės Korėjai, ir Rusijai: pirmajai – dėl jos vykdomos branduolinių ginklų programos, antrajai – dėl karo Ukrainoje.
Rusų informatorė, nurodydavusi kryptį raketoms į Žytomyro sritį, nuteista 15-ai metų kalėjimo
Teismas nuteisė Rusijos agentę 15-ai metų kalėjimo už tai, kad ji nukreipdavo priešo raketas ir dronus į Žytomyro sritį ir planavo pabėgti į Rusiją.
Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
Nuteistoji yra 43 metų karo pabėgėlė. Prasidėjus plataus masto karui, ji persikėlė iš Donecko srities į Kyjivą, o vėliau išsinuomojo butą Žytomyro srityje.
Moteris siekė užmegzti ryšį su Rusijos gynybos žvalgyba (GRU) per šalies agresorės socialinius tinklus.
Ten ji palikdavo žinutes, kuriose siūlė savo kaip informatorės paslaugas.
Ji taip pat naudojosi savo asmenine paskyra uždraustame socialiniame tinkle „Odnoklassniki“ ir ten šlovino Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojus bei teisino jų nusikaltimus.
Užverbuota nuotoliniu būdu moteris gavo operatyvinį slapyvardį ir nurodymus dėl tolesnių veiksmų regione. Ji bandė rinkti informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunkiosios ginkluotės remonto bazių vietas.
Surinkta žvalgybinė informacija buvo perduodama Rusijos kuratoriui per anoniminius pokalbius žinučių programėlėje ir elektroniniu paštu.
Priešo bendrininkė buvo sulaikyta praėjusių metų rugpjūtį, kai susiruošė bėgti į Rusiją. Paaiškėjo, kad GRU planavo ją „evakuoti“ per trečiąsias šalis.
Remdamasis SBU surinktais įrodymais, teismas pripažino sulaikytąją kalta pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius: už išdavystę, įvykdytą karo padėties metu, ir už Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pateisinimą bei jos dalyvių šlovinimą.
Kaip pranešė Ukrinform, vienas Donecko srities gyventojas buvo nuteistas dešimčiai metų kalėjimo už Rusijos raketų nukreipimą į Ukrainos gynybos pajėgų kovines pozicijas Slovjansko kryptimi.
Rusija tęsia atakas prieš Kyjivą
Rusija naktį į penktadienį vėl iš oro atakavo Ukrainą. Virš Kyjivo prieš vidurnaktį girdėjosi oro gynybos ugnis, nes į sostinę skriejo koviniai dronai, pranešė meras Vitalijus Klyčko.
Krentančios nuolaužos esą apgadino polikliniką ir aplinkinius pastatus.
Bepiločiais atakuotos ir Sumų, Černihivo, Poltavos bei Kirovohrado sritys, sakoma Ukrainos karinių oro pajėgų pranešime. Dronai nuo Juodosios jūros taip pat skriejo ir į pakrantę netoli Odesos. Apie sprogimus pranešta iš Chersono miesto pietuose.
Rusijos pajėgos tuo tarpu skelbia pietinėje Rostovo srityje numušusios 30 Ukrainos dronų. Srities gubernatorius tinkle „Telegram“ pareiškė, kad dviejuose kaimuose apgadina privačių namų.
Ragina netikėti Putino branduoliniais grasinimais dėl ATACMS smūgių Rusijos gilumoje
Ukrainos leidimas smogti tolimojo nuotolio raketomis ATACMS giliai į Rusijos teritoriją nesukels branduolinės eskalacijos, nepaisant „karingų“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimų.
Tokią išvadą padarė JAV žvalgyba, agentūrai „Reuters“ pranešė penki gerai informuoti šaltiniai.
Pasak jų, žvalgyba pastaruosius septynis mėnesius tyrė situaciją ir dar prieš JAV prezidentui Joe Bidenui priimant sprendimą leisti Kijevui smogti smūgius Rusijos teritorijoje keliose ataskaitose teigė, kad tai nepadidins branduolinio konflikto rizikos.
„Vertinimai buvo nuoseklūs: ATACMS nepakeis Rusijos branduolinių skaičiavimų“, - sakė vienas ‚Reuters‘ pašnekovas.
Rusijos kariuomenės panaudota vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“, kuri pataikė į karinę gamyklą Dniepro mieste, taip pat nepakeitė JAV žvalgybos nuomonės, teigė agentūros šaltiniai.
Pasak jų, žvalgybos bendruomenė įsitikinusi, kad Rusijos branduolinių ginklų panaudojimas mažai tikėtinas, nes jie „nesuteikia aiškaus karinio pranašumo“.
Tačiau JAV baiminasi kitų galimų Rusijos atsako į smūgius giliai į jos teritoriją variantų.
Ypač nerimą kelia galimas karinių ir kitų objektų Europoje sabotažas.
Kartu Maskva atmetė kaltinimus dėl tokių veiksmų rengimo.
Lapkričio viduryje „New York Times“ šaltiniai pranešė, kad J. Bidenas leido Ukrainai naudoti ATACMS smūgiams prieš Rusiją.
Jie patikslino, kad tai buvo susiję su Kursko sritimi, į kurią padėti Rusijos kariuomenei atvyko kariai iš KLDR.
Po to ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellas pareiškė, kad Kijevas gavo leidimą smogti iki 300 km nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje. Vėliau Baltieji rūmai oficialiai patvirtino apribojimų panaikinimą.
Lapkričio 19 d. Ukraina smogė kariniams objektams Briansko ir Kursko srityse iš ATACMS.
Tą pačią dieną V. Putinas patvirtino naują Rusijos branduolinę doktriną. Į dokumentą buvo įtraukta nuostata, kad bet kurios nebranduolinės valstybės, dalyvaujant ar remiant branduolinei galiai, agresija prieš Rusiją ar jos sąjungininkes bus laikoma bendra ataka.
Kremlius pareiškė, kad branduolinės doktrinos pakeitimas buvo atsakas Vakarams.
The Economist: Per karą su Rusija žuvo nuo 60 000 iki 100 000 Ukrainos karių
Ukraina per beveik trejus metus nuo visiškos Rusijos invazijos galėjo netekti nuo 60 iki 100 tūkst. žuvusių karių, dar apie 400 tūkst. karių gali būti sunkiai sužeisti, rašo „The Economist“.
Žurnalistai pabrėžia, kad visus šiuos duomenis ir pranešimus sunku nepriklausomai patikrinti, be to, juose ne visada atsispindi dingę ar, kaip manoma, žuvę kariai.
„Nepaisant to, šie duomenys leidžia apytiksliai įsivaizduoti žuvusiųjų skaičių.
Iš jų galima spręsti, kad iki šiol žuvo ne mažiau kaip 60 000-100 000 Ukrainos karių.
Galbūt dar 400 000 patyrė sužeidimų, dėl kurių negali tęsti kovos.
Šie skaičiai neapima civilių žūčių, apie kurias yra labai mažai duomenų.
Manoma, kad žuvo daug dešimčių tūkstančių civilių gyventojų“, - rašo ‚The Economist‘.
Šiaurės Korėjos kariai jau dalyvauja kovose prieš Ukrainos pajėgas
Šiaurės Korėjos pajėgos, dislokuotos Rusijos Kursko srityje, jau dalyvavo karo veiksmuose prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Iš viso šiame regione yra daugiau kaip 11 000 Šiaurės Korėjos karių.
Apie tai per nacionalinę televiziją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Anatolijus Barhylyjevyčius, pranešė „Ukrinform“, remdamasis „Laisvės“ radiju.
Pasak vado, Kursko srityje yra daugiau kaip 11 000 Šiaurės Korėjos karių ir jie jau dalyvavo mūšiuose prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
A. Barhylyjevyčius pateikė keletą detalių apie KLDR kariškius, kuriuos Rusija pasiuntė į Kursko sritį.
„Tai daugiausia kombinuotieji ginkluotųjų pajėgų daliniai... jie veikia apsimesdami Tolimųjų Rytų vietinių tautų atstovais, turi atitinkamus asmens dokumentus“, – sakė Generalinio štabo viršininkas.
Jis patikslino, kad šie Šiaurės Korėjos kariškiai „yra apmokyti vykdyti operacijas europinėje (Rusijos – red.) dalyje“.
Kaip buvo pranešta anksčiau, Ukrainos ginkluotosios pajėgos paneigė žiniasklaidos pranešimus apie tariamą Šiaurės Korėjos karių buvimą Ukrainos Charkivo regione.
Rusijoje dega Kalugos naftos perdirbimo gamykla
Mieste pasigirdo stiprus sprogimas.
Naktį Rusijos Kalugos miesto teritorijoje nugriaudėjo sprogimai. Tinklas praneša apie rimtą gaisrą naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje.
Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša savo „Telegram“ kanale parašė, kad oro gynybos pajėgos „sunaikino“ tris dronus miesto pakraštyje:
„Nepilotuojamų orlaivių nuolaužų kritimo vietoje pramonės įmonės teritorijoje kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Įvykio vietoje dirba Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai ir operatyvinė grupė“.
Rusijos „Telegram“ kanaluose teigiama, kad vietos gyventojai išgirdo stiprų sprogimą, po kurio naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras.
VČK-OGPU duomenimis, naftos saugyklą ir naftos perdirbimo gamyklą apšaudė bepiločiai lėktuvai.
Mieste liepsnoja dideli gaisrai.
Išpuoliai prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje
Rusijos naftos perdirbimo gamyklų objektus nuolat atakuoja bepiločiai lėktuvai. Kai kurių iš jų ilgai nepavyksta užgesinti, dėl naujų sprogimų kyla dar didesni gaisrai.
Ukraina prarado beveik pusę savo teritorijos Kursko regione - Reuters
Taip pat pranešama, kad didžiausia grėsmė šiuo metu kyla situacijai Kurachovo srityje, nes okupantai ten labai sparčiai žengia į priekį.
Tai pranešė „Reuters“, remdamasi aukšto rango kariniu šaltiniu Generaliniame štabe.
Šaltinis teigė, kad rusai Kursko regione dislokavo 59 000 karių nuo tada, kai rugpjūčio pradžioje ten įsiveržė AFU ir sparčiai žengė pirmyn, taip nustebindami Kremlių.
„Geriausiu atveju mes kontroliavome apie 1376 kvadratinius kilometrus, dabar ši teritorija yra mažesnė.
Priešas intensyvina kontratakas. Dabar kontroliuojame apie 800 kvadratinių kilometrų. Šią teritoriją laikysime tiek, kiek tai bus kariniu požiūriu tikslinga“, - sakė šaltinis.
Generalinio štabo šaltinis pridūrė, kad didžioji dalis Šiaurės Korėjos karių Kursko srityje toliau dalyvauja mokymuose.
Be to, leidinio šaltinis teigė, kad didžiausią grėsmę šiuo metu kelia padėtis Kurachovo srityje, nes okupantai ten žengia į priekį 200-300 metrų per dieną greičiu ir kai kuriose vietovėse jiems pavyko prasiveržti.
Kaip pažymima leidinyje, Kurachovo yra tramplinas į Pokrovsko logistikos centrą Donecko srityje.
Pasak šaltinio, šiuo metu prieš Ukrainą kovoja apie 575 tūkst. rusų karių, o Rusijos Federacija ketina šį skaičių padidinti iki 690 tūkst.
Reuters pažymėjo, kad Rusijos Federacijos valdžia neatskleidžia, koks skaičius žmonių kariauja Ukrainoje.
WSJ: Ukraina kuria savo balistinius ginklus
Kijevas šiuo metu kuria keletą savų balistinių raketų, laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė Ukrainos strateginės pramonės ministro pavaduotoja Anna Gvozdyar.
Žurnalo šaltinių teigimu, Ukraina aktyviai kuria raketas, galinčias smogti giliai už priešo linijos.
Dauguma šios programos detalių laikomos paslaptyje, tačiau Ukrainos pareigūnai neseniai pareiškė, kad tokie ginklai artimiausiu metu gali būti pristatyti kariuomenei. Rugpjūčio mėnesį Ukraina atliko pirmąjį tokios raketos bandymą.
„Apie didelio masto raketų programą išgirsite kitais metais arba šių metų pabaigoje“, - sakė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksandro Kamyšino, viena iš programos kliūčių yra finansavimas. Jis pažymėjo, kad Kijevas neturi pakankamai lėšų. Visų pirma, Ukraina per karą tik ribotai naudojo savo raketas „Neptun“, o pareigūnai teigia, kad finansų trūkumas stabdo jų gamybą.
Karinės aviacijos ekspertas Douglas Barry paaiškino, kad balistinių raketų gamyba yra ypač brangi, nes joms gaminti naudojamos medžiagos turi atlaikyti labai aukštą temperatūrą, kai jos grįžta į Žemės atmosferą.
Kita problema - masinė ginklų gamyba.
Zelenskis sakė, kad 2024 m. Ukraina pagamins 100 raketų.
Raketų gamintojai visame pasaulyje susiduria su sunkumais siekdami užtikrinti nuolatinį komponentų, pavyzdžiui, variklių, tiekimą.
Ukrainai papildomai trukdo darbuotojų trūkumas ir nuolatinės Rusijos atakos prieš infrastruktūrą.
Ukrainos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Jegoras Černevas teigė, kad balistinių raketų programa artėja prie pabaigos, nepaisant problemų dėl komponentų tiekimo.
„Patikėkite manimi, netrukus bus konkrečių rezultatų, kuriuos pamatys ne tik Ukraina, bet ir Rusijos Federacija“, - sakė jis interviu Ukrainos televizijai.
Savo ruožtu JAV mano, kad Ukraina turėtų sutelkti dėmesį į tolimojo nuotolio bepilotes raketas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas teigė, kad Ukrainos bepiločių orlaivių programa yra labiau finansiškai pagrįsta nei balistinių raketų, atsižvelgiant į jų didelę kainą.
Pasak šaltinio, neseniai patvirtintame 2,4 mlrd. dolerių JAV pagalbos pakete numatytas finansavimas tolimojo nuotolio bepiločiams lėktuvams ir kitiems panašiems ginklams. Šios lėšos nebus naudojamos balistinėms raketoms, sakė informuotas šaltinis.
Rusija pradėjo verbuoti buvusias Afganistano specialiąsias pajėgas Irane
Vakarų koalicijai būnant Afganistane, britų specialiosios pajėgos nuo 2000-ųjų rengė vietos specialiąsias pajėgas, kad jos prisijungtų prie jų kovojant su Talibanu.
Tačiau 2021 m. išvedus Vakarų karius ir Didžiosios Britanijos vyriausybei atsisakius suteikti prieglobstį tūkstančiams Afganistano kovotojų, daugelis jų buvo priversti slėptis nuo Talibano, taip pat ir Irane.
Būtent ten juos ėmė medžioti verbuotojai iš Rusijos ambasados Teherane, savo tyrime rašo „The Independent“. Jie viliojami kovoti prieš Ukrainą už „Rusijos taiką“ už 3 000 JAV dolerių per mėnesį.
Į Iraną pabėgęs vieno iš dviejų Afganistano teritorinių pajėgų specialiųjų pajėgų dalinių kovotojas Ghulamas laikraščiui pasakojo, kad net gavo užpildyti anketą.
Joje, be kita ko, buvo prašoma pateikti asmeninę ir kontaktinę informaciją bei užduodami tokie klausimai kaip „Ką žinote apie kariuomenę ir buvimą kareiviu?“ ir „Kokia jūsų karinė patirtis?“.
Ghulamas, kuris tuo pat metu bandė derėtis dėl prieglobsčio su Didžiosios Britanijos vyriausybe, nusprendusia sušvelninti savo požiūrį, neturėjo laiko apsispręsti.
Jis buvo suimtas ir deportuotas į Afganistaną.
Tačiau laikraščiui „The Independent“ jis papasakojo, kad buvęs Afganistano generolas ieškojo kovotojų Rusijai ir kitas žingsnis turėjo būti pokalbis, kurio metu bus įvertinta jo patirtis ir kovinės savybės.
Teko eiti į pokalbį Rusijos ambasadoje su Musharafu, karo gydytoju.
Jis sakė, kad derybose atstovauja kelių šimtų buvusių specialiųjų pajėgų karių interesams.
„Nuvykau į Rusijos ambasadą pasikalbėti su Rusijos pareigūnais apie verbavimo procesą“, - sakė jis. - Kartu su 200 specialiųjų pajėgų karių nusprendėme vykti į Rusiją.
Manėme, kad gyvensime ten, kur būsime maitinami. Turėjome tai padaryti, nes gyvenimas čia, Irane, yra labai sunkus. pridūrė Musharafas:
Aš tiesiogiai kalbėjau su rusais ir jie sutiko mokėti po 3 000 dolerių per mėnesį.
Jis pasakė, kad viskas paruošta, bet tada pasikalbėjo su savo buvusiu vadu, kuris jam patarė nesikreipti į Rusiją ir nesivelti į karą su Ukraina.
Mušarafas nepaaiškino kodėl, tačiau daugelis afganų laiko Rusiją priešu dėl sovietų invazijos ir dabartinės Rusijos vadovybės paramos Talibanui.
Galiausiai jis nusprendė nevykti, o jo pavyzdžiu pasekė tie, kuriems jis atstovavo.
Tačiau Musharafas sakė, kad keli jo draugai šiais metais įstojo į Rusijos kariuomenę ir gavo ambasados vizas.
„Žinau, kad kai kurie išvyko į Ukrainą pagal šią jų [verbavimo] programą“, - sakė jis laikraščiui, nors negalėjo pateikti įrodymų.
Laikraštis „The Independent“ ir jo kolegos iš Afganistano naujienų agentūros „Etilaat Roz“ bei tiriamosios žurnalistikos grupės „Lighthouse Reports“ kalbėjosi su 14 buvusių Afganistano specialiųjų pajėgų karių Irane ir dar keliomis dešimtimis Afganistane.
Pasak jų, su kai kuriais iš jų telefonu susisiekė kolegos kariai arba buvusiais kariuomenės ar specialiųjų pajėgų kovotojais prisistatę asmenys. Su kitais tiesiogiai susisiekė kontrabandininkai, kurie už atlygį padėdavo jiems kirsti sieną.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad pirmasis bandymas verbuoti įvyko 2023 m., o antrasis prasidėjo šiemet.
2022 m. pabaigoje pasirodė pranešimų, kad Rusija bando užkariavimo karui užverbuoti buvusius Afganistano specialiųjų pajėgų karius, apmokytus JAV karių.
Verbavimą, matyt, vykdė Vagnerio PMC, pranešė žurnalas „Foreign Policy“, remdamasis afganų karininkais.
Kad išvengtų mobilizacijos, Rusija stengiasi rasti karių visur, kur tik gali, o afganistaniečiai, turintys specialų kovinį pasirengimą ir patirties, „akivaizdžiai bus patrauklūs“ verbuotojams, sakė analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos studijų programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Keiras Gilesas.
Jis pridūrė, kad Rusijos karines pastangas gali paremti prorusiškų šalių, t. y. Irano, Šiaurės Korėjos ir Kinijos, koalicija:
„Jau matėme, kaip Šiaurės Korėjos atveju tai pasireiškė kaip pagalba žmogiškaisiais ištekliais. Neturėtume stebėtis, jei šis modelis išplis ir į kitas šalis, ypač jei jos galės lengvai paneigti savo dalyvavimą, pavyzdžiui, jei Iranas padės verbuoti trečiųjų šalių piliečius savo teritorijoje.
JAV skiria Ukrainai daugiau karinės paramos
Jungtinės Valstijos vėl skiria Ukrainai karinės įrangos, kad šalis galėtų priešintis Rusijos agresijai. Paketo apimtis siekia 275 mln. dolerių (261 mln. eurų), pranešė Gynybos departamentas. Į jį, be kita ko, įtraukta šaudmenų „Himars“ raketų paleidimo sistemai, kurios veikimo nuotolis yra 80 km.
Taip pat bus pristatyta dronų, 155 ir 105 mm artilerijos amunicijos bei prieštankinių ginklų.
JAV yra didžiausia ginklų tiekėja Ukrainai. Pentagono duomenimis, JAV nuo karo pradžios skyrė Kyjivui karinės paramos už daugiau kaip 60,4 mlrd. JAV dolerių (apie 55,7 mlrd. eurų).
Parengta pagal VE.lt, ELTA, BNS, unian.net, THE MOSCOW TIMES, focus.ua informaciją
Taip pat skaitykite
