Karas Ukrainoje: Zelenskis sako, kad kontrpuolimas vyksta papildyta

VE.LT

2023-06-10 17:15 (Papildyta: 2023-06-10 17:15 )

2022-ųjų vasario 24 d. Rusija, neapsiribojusi Donecko ir Luhansko liaudies respublikų įsteigimu ir Krymo aneksija, užpuolė Ukrainą. Sekite naujausių įvykių kroniką kartu su dienraščiu „Vakarų ekspresas“.

Atnaujinta: 17:15

V. Zelenskis sako, kad kontrpuolimas vyksta

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad prieš Rusijos pajėgas vykdomi kontrpuolimo veiksmai, tačiau atsisakė pateikti daugiau detalių.

„Ukrainoje vyksta kontrpuolimo ir gynybos veiksmai, bet kol kas apie tai išsamiau nekalbėsiu“, – sakė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau.

Vienas žurnalistas paprašė V. Zelenskio komentaro po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad ilgai lauktas Kyjivo kontrpuolimas jau žlunga.

„Įdomu tai, ką Putinas pasakė apie mūsų kontrpuolimą. Svarbu, kad Rusija visada tai jaustų – kad jiems liko nedaug laiko, tokia mano nuomonė“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad kasdien palaiko ryšius su kariuomenės vadais, įskaitant ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną, ir „visi dabar nusiteikę pozityviai – pasakykite tai Putinui!“

Chersone sužeisti du savanoriai

Rusijos kariuomenė šeštadienį apšaudė savanorius Chersono Korabelnyj rajone ir sužeidė du žmones. Apie tai „Telegram“ pranešė Chersono regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

„Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono Korabelnyj rajoną, buvo sužeisti savanoriai“, – rašė O. Prokudinas.

Pasak jo, nuo Rusijos artilerijos ugnies nukentėjo du – 52 ir 25 metų – vyrai. Savanoriai teikė pagalbą nuo potvynio nukentėjusiems žmonėms. Jie gydomi ligoninėje.

Iki šeštadienio 9.00 val. ryto iš užtvindytų Chersono regiono miestų ir kaimų jau buvo evakuoti 2 588 žmonės.

Rusai praėjusią naktį raketomis ir dronais atakavo Poltavos regioną

Ankstyvą šeštadienio rytą Rusijos invazinės pajėgos atakavo Ukrainos Poltavos regioną „Iskander“ tipo balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis, taip pat iranietiškais koviniais dronais. Apie tai „Telegram“ pranešė regono karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas.

Pasak D. Lunino, Poltavos regione okupantai smogė kariniam aerodromui „Mirgorod“ ir buvo pažeista aerodromo infrastruktūra ir įranga, tačiau šiuo metu apšaudymo padariniai likviduojami, o įranga gabenama į saugias vietas.

Be to, „vykdant oro gynybos operaciją skeveldros padarė žalos aštuoniems privatiems pastatams ir keturiems automobiliams, nukentėjusiųjų nebuvo“, pranešė D. Luninas.

Per dronų ir raketų ataką Odesos regione žuvo 3 žmonės

Ankstyvą šeštadienio rytą Ukrainos gynybos pajėgos danguje virš Odesos sunaikino aštuonis rusų dronus kamikadzes ir dvi rusiškas raketas. Apie tai „Telegram“ pranešė Odesos regiono karinės administracijos atstovas spaudai Serhijus Bratčukas.

Jis sakė, kad viena raketa pataikė į Odesos regiono pakrantę.

„Odesos regionas. Viena priešo raketa pataikė į pakrantę. Trys žmonės buvo sužeisti skelveldrų ir sprogimo bangos“, – sakė S. Bratčukas.

Kiek anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos per naktinę ataką virš Odesos regiono sunaikino visus dronus „Shahed-131/136“, tačiau krintančios skelveldros sukėlė gaisrą daugiaaukščiame pastate. Trys žmonės žuvo, o dar mažiausiai 10 buvo sužeisti.

„50 kvadratinių metrų ploto gaisras buvo greitai užgesintas. Žuvo trys civiliai gyventojai. Daugiau kaip 10 žmonių buvo sužeisti“, - sakoma Pietų vadavietės pranešime.

„RBC-Ukraina“ pažymi, kad sprogimo banga apgadino kelis daugiabučius namus. Galutinė informacija apie nukentėjusiuosius šiuo metu tikslinama.

Ukrainoje jau žuvo 214 660 Rusijos karių

Ukrainos gynybos pajėgos nuo 2022 metų vasario 24 iki 2023 metų birželio 10 dienos nukovė apie 214 660 rusų užpuolikų, iš jų 890 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 3 909 (+8) priešo tankus, 7 607 (+7) šarvuočius, 3 717 (+15) artilerijos sistemų, 600 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 362 (+3) oro gynybos sistemas, 314 karo lėktuvų, 299 sraigtasparnius, 3 263 (+16) taktinius dronus, 1 176 (+5) sparnuotąsias raketas, 18 karo laivų/ katerių, 6 428 (+18) sunkvežimius ir degalų cisternas ir 507 (+5) specializuotos įrangos vienetus.

Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.

Putinas: liepos mėnesį Baltarusijoje bus dislokuoti branduoliniai ginklai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paskelbė ketinantis nuo liepos pradžios Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.

V. Putinas sakė, kad parengiamieji darbai atitinkamuose objektuose bus baigti liepos 7 ir 8 dienomis. Tada, pasak jo, prasidės perkėlimas.

Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, šis pareiškimas nuskambėjo po susitikimo su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka.

Tai reikštų, kad perkėlimas prasidėtų prieš pat NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Lietuvoje, kuri ribojasi su Baltarusija. Susitikimas Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis.

Kovo 25 dieną V. Putinas paskelbė, kad perduos Rusijos branduolinius ginklus savo sąjungininkei Baltarusijai. Šį žingsnį jis teisino tuo, kad JAV jau daugelį metų laiko branduolinius ginklus Europoje, įskaitant Vokietiją.

Vakarų kariniai sąjungininkai griežtai kritikavo šiuos planus. A. Lukašenka jau gegužės pradžioje pareiškė, kad ginklų perdavimas jo šaliai prasidėjo.

Jei Maskvos planas bus įgyvendintas, Baltarusija gaus branduolinių raketų pirmą kartą po 1990 metų, kai po Sovietų Sąjungos žlugimo savanoriškai atsisakė branduolinių ginklų. Ketinama dislokuoti raketas „Iskander“, kurios gali būti ginkluotos branduolinėmis kovinėmis galvutėmis.

Pasak TASS pranešimo, keli Baltarusijos naikintuvai taip pat buvo pritaikyti gabenti naujuosius ginklus.

Rusijos okupacinė valdžia: po užtvankos griūties užtvindytoje teritorijoje žuvo aštuoni žmonės

Po Kachovkos užtvankos griūties Rusijos kontroliuojamoje užtvindytos Chersono srities dalyje, okupacinės valdžios duomenimis, iki šiol žuvo aštuoni žmonės. „Deja, yra aukų. Tai neišvengiama esant tokio masto katastrofai“, – penktadienį „Telegram“ kanale pareiškė Maskvos paskirtas teritorijos vadovas Vladimiras Saldo. Prieš tai buvo kalbama apie penkis žuvusiuosius.

Po užtvankos griūties išsiliejęs vanduo užtvindė didelę dalį rusų kontroliuojamų Chersono srities teritorijų. Ukrainos išvaduota srities sostinė Chersonas taip pat paveikta potvynių. Kyjivo kontroliuojamame Dnipro krante institucijos pranešė apie penkis žuvusiuosius. Taip pat yra dingusių žmonių.

V. Saldo teigimu, rusai iš savo kontroliuojamos apsemtos srities dalies evakavo apie 5 800 žmonių. 62 jų paguldyti į ligoninę. Rusijos civilinės apsaugos ministerija, be to, informavo apie dar 1 534 žmonių išgelbėjimą užimtose teritorijose. Čia esą užtvindyta daugiau kaip 22 000 namų 17-oje gyvenviečių. V. Saldo pastatams padarytą žalą įvertino daugiau kaip 1,5 mlrd. rublių (apie 17 mln. eurų).

Rusų okupantų pateikiamų duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Rusija 2022 m. vasario 24 d. užpuolė Rusiją ir netrukus po to užėmė didelę dalį Chersono srities. Naktį į antradienį griuvo užtvanka. Ukraina kaltina rusų dalinius užminavus hidroelektrinę ir tada susprogdinus. Rusija tuo tarpu tikina, kad užtvanka buvo sunaikinta per ukrainiečių apšaudymą.

V. Putinas teigia, kad Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad prasidėjo ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas, tačiau Kyjivui esą kol kas „nepavyko“ pasiekti savo tikslų.

„Galime tvirtai pareikšti, kad šis Ukrainos puolimas prasidėjo, – sakė V. Putinas vaizdo interviu, kurį „Telegram“ paskelbė vienas Rusijos žurnalistas. – Tačiau Ukrainos pajėgos nepasiekė savo tikslų nė viename mūšio rajone“.

Ukraina kelis mėnesius teigė, kad rengiasi kontrpuolimui siekdama išstumti Rusijos karius iš savo teritorijos, tačiau sakė, kad oficialaus pranešimo apie jo pradžią nebus.

V. Putinas sakė, kad „mūšiai tęsiasi jau penkias dienas, vakar ir užvakar vyko intensyvios kovos“. Pasak jo, Ukrainos pajėgos patyrė „didelių nuostolių“, tačiau „Kyjivo režimo puolimo potencialas vis dar išlieka“.

Kelias dienas Rusijos kariuomenė teigė atrėmusi puolimus Ukrainos pietuose, kurie būtų pradinis Kyjivo puolimo etapas.

Tačiau Kyjivas teigė, kad pagrindinis kovos centras tebėra Ukrainos rytuose, o apie padėtį pietuose pateikė nedaug informacijos.

Ukrainos pareigūnė: iš potvynio zonos iki šiol evakuota beveik 3 000 žmonių

Po Kachovkos užtvankos susprogdinimo iš potvynio zonos iki šiol evakuota beveik 3 000 žmonių. Gelbėjimo operacija tęsiasi. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk.

„Evakuota beveik 3 000 žmonių. Galime patvirtinti, kad, deja, jau esama šios tragedijos aukų“, – teigė N. Humeniuk.

Pareigūnė apgailestavo, kad ekologinės nelaimės zonoje yra nemažai žmonių, kurie ir toliau atsisako evakuotis, net ir laukdami atoslūgio ant stogų. „Jie laukia natūralaus vandens atoslūgio. Tačiau laukimas gali būti ilgas“, – kalbėjo atstovė.

Ji pažymėjo, kad, nepaisant visko, gelbėtojai, policininkai ir savanoriai bando įtikinti žmones pasitraukti iš pavojingų vietovių ir persikelti į saugesnes.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, naktį į birželio 6 d. Rusijos kariai susprogdino Kachovkos hidroelektrinę ir šalia esančią užtvanką. Buvo užtvindyta dalis Chersono ir dar 80 gyvenviečių. Ukrainos saugumo tarnyba perėmė pokalbį, patvirtinantį, kad dėl hidroelektrinės sprogdinimo atsakinga Rusijos sabotažo grupė.

JT Žmogaus teisių biuras: kol kas negalima teigti, kad užtvankos griūtis yra karo nusikaltimas

JT Žmogaus teisių biuras teigia kol kas negalįs spręsti, ar Kachovkos užtvankos sugriovimas Ukrainoje yra karo nusikaltimas. „Kadangi incidento aplinkybės vis dar yra neaiškios, per anksti svarstyti, ar galėjo būti įvykdytas karo nusikaltimas, – penktadienį Ženevoje sakė biuro atstovas Jeremy‘is Laurence‘as. – Mes patvirtiname savo reikalavimą, kad būtų atliktas nepriklausomas, nešališkas, nuodugnus ir skaidrus tyrimas“.

J. Laurence‘as pridūrė, kad visi prašymai patekti į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas iki šiol buvo atmesti.

Ukraina kaltina rusų dalinius užminavus prie užtvankos stovinčią hidroelektrinę ir tada ją susprogdinus. Rusija tuo tarpu teigia, kad užtvanka sugriauta per ukrainiečių apšaudymą. Ekspertai taip pat neatmeta, kad Rusijos seniai kontroliuojama užtvanka buvo prastai prižiūrima ir neatlaikė vandens masių.

Ukraina sako, kad kovų epicentras vis dar yra šalies rytuose

Ukraina penktadienį pareiškė, kad kautynių epicentras vis dar yra šalies rytuose.

„Padėtis įtempta visose fronto linijos atkarpose. Epicentras yra rytuose, – „Telegram“ parašė Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar. – Didžiausios priešo pastangos ir toliau sutelktos Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis.“

Pareigūnė nepateikė daug informacijos apie padėtį Ukrainos pietuose. Tenykščiai susirėmimai kursto spėliones, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos galimai pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą. Rusija tvirtina, kad nuo ketvirtadienio suintensyvėjo kautynės Zaporižios srityje, ypač nedidelio Orichivo miestelio apylinkėse. „Zaporižios sektoriuje priešas atlieka gynybinius veiksmus“, – sakė H. Maliar.

Ukraina prieš tai daug mėnesių teigė, kad ruošiasi didelio masto puolimui, kurio tikslas – atsiimti Rusijos okupuotas teritorijas šalies pietuose ir rytuose.

Daugybė stebėtojų pranešimus apie kautynių atsinaujinimą pietinėje Ukrainos dalyje laiko ženklu, kad kontrpuolimas arba jau prasidėjo, arba bus inicijuotas netrukus.

Vandens lygis Kachovkos rezervuare karo zonoje Pietų Ukrainoje toliau krenta, pranešė valstybinė hidroelektrinės operatorė „Ukrhydroenergo“

Nuo antradienio, kai buvo sunaikinta Kachovkos hidroelektrinės užtvanka, vanduo nuslūgo beveik 5 metrais ir penktadienio rytą siekė 11,7 metro. Per parą vanduo nuslūgo maždaug per metrą.

Pasak bendrovės, iki galo nesunaikinta užtvankos siena toliau griūva. Dabar siekiama užtvenkti Dnipro upės vandenį rezervuaruose aukštupyje, kad būtų sukauptos atsargos vasarai.

Ukrainos kontroliuojamoje Chersono srities dalyje potvynių vanduo buvo pakilęs 5,38 metro, pranešė srities karinis gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

Po vandeniu buvo 32 kaimai ir daugiau nei 3600 namų, į saugias vietas išvežta daugiau nei 2000 žmonių ir šimtai gyvūnų. O. Prokudinas paragino žmones palikti užtvindytus namus.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas katastrofiškus užtvankos sunaikinimo padarinius palygino su „taktinių branduolinių ginklų panaudojimu“.

Ukrainos radijui jis sakė, kad už tai asmeniškai atsakingas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Tokius sprendimus priima tik Kremlius ir tik V. Putinas“, – sakė O. Danilovas. Jo teigimu, padariniai Rusijai taip pat bus katastrofiški, nes ji turės atlyginti žalą.

Ukrainos teigimu, Rusijos kariuomenė užminavo hidroelektrinę, o paskui susprogdino. Ukrainos saugumo tarnyba SBU penktadienį paskelbė pokalbio įrašą, Rusijos kareivis prisipažįsta padaręs nusikaltimą.

Girdėti, kaip vyras sako, kad už išpuolį atsakinga Rusijos sabotažo grupė. Nepriklausomai patikrinti, ar įrašas tikras, nebuvo įmanoma.

Oleksiijus Danilovas: rusai susprogdino Kachovkos HE, kad Ukrainos kariai nepereitų į kontrpuolimą Chersono kryptimi

Okupantai rusai susprogdino Kachovkos hidroelektrinę, kad Ukrainos gynėjai nepereitų į kontrpuolimą Chersono kryptimi.

Tai Ukrainos radijui pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša UNIAN.

Pasak pareigūno, šio nusikaltimo padariniai Ukrainai bus siaubingi, o Rusijos piliečiams – katastrofiški.

Jis pažymėjo, kad už užtvankos susprogdinimą turės atsakyti ir tie, kurie davė nurodymą tai padaryti, ir tie, kurie tai padarė.

„Noriu pasakyti, jog rusai tai padarė pirmiausia kariniais tikslais, kad mes nepereitume į kontrpuolimą būtent Chersono kryptimi.

Nors, manau, šiandien galima aiškiai suprasti, kad mes turėjome visiškai kitokių planų“, – teigė O. Danilovas.

Birželio 6 d. Rusijos kariuomenė visiškai sunaikino Kachovkos užtvanką, vanduo užliejo daug gyvenviečių. Labiausiai nukentėjo rusų okupuota kairiajame Dniepro krante esanti Chersono srities dalis.

Anot O. Danilovo, įsakymas susprogdinti užtvanką buvo duotas iš Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kabineto. Ukrainos duomenimis, Kachovkos hidroelektrinė buvo susprogdinta iš vidaus tais pačiais sprogmenimis, kurie buvo padėti dar pernai.

Pasak Ukrainos kariuomenės Jungtinių pajėgų vado generolo leitenanto Serhijaus Najevo, Kachovkos užtvankos susprogdinimas nesustabdys Ukrainos karių puolimo.

Chersono srityje dešiniajame Dniepro krante vandens lygis per naktį nukrito 20 centimetrų

Naktį į penktadienį Chersono srityje dešiniajame Dniepro krante vanduo nuslūgo 20 centimetrų, tačiau jo lygis dar siekia 5,38 metro. Iki ryto iš regiono evakuota beveik 2,5 tūkst. žmonių.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

"Chersono srityje dešiniajame Dniepro krante vidutinis vandens lygis yra 5,38 metro, Chersone - 5,35 metro. Jau dabar matome, kad vanduo per naktį nuslūgo 20 centimetrų.

Šio ryto duomenimis, apsemti 3 624 namai 32-ose regiono gyvenvietėse. Iki ryto buvo evakuoti 2 352 žmonės ir apie 550 gyvūnų. Gerbiami chersoniečiai, jei esate apsemtoje vietovėje, nedelsdami išvažiuokite: laukti ten – ne išeitis“, – pareiškė pareigūnas.

O. Prokudinas taip pat patikino, kad evakuoti žmonės bus aprūpinti viskuo, ko jiems reikia.

Kaip pranešė „Ukrinform“, birželio 6 d. Rusijos kariuomenė susprogdino Kachovkos hidroelektrinę, sukeldama didžiulę ekologinę katastrofą. Tęsiamas gyventojų evakavimas iš potencialių potvynio zonų.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 213 770 okupantų rusų

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 010 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų birželio 9 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 213 770 kareivių.

Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 901 tanko, 7 600 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 702 artilerijos sistemų, 599 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 359 oro gynybos priemonių, 314 lėktuvų, 299 sraigtasparnių, 3 247 dronų, 1 171 sparnuotosios raketos, 18 laivų, 6 410 automobilių, 502 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį į penktadienį sunaikino keturias sparnuotąsias raketas ir dešimt dronų „Shahed“

Naktį į birželio 9-ąją nuo 22 val. iki 4 val. okupantai rusai atakavo Ukrainą iranietiškais dronais „Shahed-136/131“ ir sparnuotosiomis raketomis Ch-101/Ch-55. Jie smogė kariniams ir kritinės infrastruktūros objektams.

Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos tai pranešė „Telegram“ kanale.

Dronai „Shahed“ buvo paleisti iš pietų krypties, sparnuotosios raketos – iš Kaspijos jūros rajono, iš keturių strateginių bombonešių Tu-95MS.

Rusai panaudojo iki 16 dronų ir šešias sparnuotąsias raketas.

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino keturias sparnuotąsias raketos Ch-101/Ch-55, 10 smogiamųjų dronų „Shahed-136/131“, droną „Lancet“ ir keturis operatyvinio-taktinio lygio dronus „Orlan-10“, „Supercam“.

Birželio 8 d., apie 20 val., priešas dviem raketomis „Kalibr“ iš Juodosios jūros smogė vienam iš civilinių objektų Čerkasų srityje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aviacija per praėjusią parą ir penktadienį surengė iki 20 smūgių okupantų oro gynybos priemonėms, logistikos objektams, karinei technikai ir pozicijoms.

Kaip jau buvo pranešta, Rusijos kariuomenė naktį į penktadienį raketomis smogė Žytomyro srities Zviahelio bendruomenei, per ataką vienas žmogus žuvo, o dar keli buvo sužeisti.

Rusai raketomis smogė Žytomyro sričiai, yra aukų

Naktį į penktadienį Rusijos kariuomenė raketomis smogė Žytomyro srities Zviahelio bendruomenei, vienas žmogus žuvo, o dar keli buvo sužeisti.

Tai feisbuke pranešė Zviahelio miesto taryba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Per dar vieną priešo raketų ataką birželio 9-osios naktį nukentėjo mūsų bendruomenės privataus sektoriaus gyvenamasis rajonas... Pirminiais duomenimis, sugriauti šeši namai, dešimtys apgadinta. „Deja, žuvo vienas žmogus, yra ir sužeistų, kuriems teikiama visa reikiama pagalba“, – rašoma pranešime.

Vietoje dirba gelbėjimo tarnybos ir bendruomenės vadovybė.

Informacija bus tikslinama, pridūrė miesto tarybos atstovai.

Naktį visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus dėl raketų paleidimo iš Rusijos teritorijos.

Ukrainos užtvankos vanduo nebegali aušinti Zaporižios AE reaktorių, teigia operatorė

Kachovkos užtvankos rezervuaras pietų Ukrainoje nebegali tiekti vandens Zaporižios atominės elektrinės reaktoriams aušinti, ketvirtadienį pranešė užtvankos operatorė.

Bendrovės „Ukrhydroenergo“ generalinis direktorius Igoris Syrota pranešė, kad vandens lygis yra „žemiau kritinės 12,7 m ribos“. Tai reiškia, kad nebegalima aprūpinti „Zaporižios atominės elektrinės tvenkinių, skirtų reaktoriams aušinti“, sakė jis per Ukrainos televiziją.

Užtvanka yra Dniepro upėje ir sudaro rezervuarą, iš kurio tiekiamas aušinimui skirtas vanduo į Rusijos okupuotą didžiausią Europoje Zaporižios AE, kuri yra maždaug už 150 km aukštyn upe.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi, kuris kitą savaitę turi atvykti į elektrinę, šią savaitę pareiškė, kad vanduo nebegalės būti pumpuojamas, jei jo lygis bus žemesnis nei 12,7 metro.

Pasak R. Grossi, aušinimo tvenkiniuose šalia ZAE ir kitur esantis vanduo dar „kurį laiką“ galės būti naudojamas reaktoriams ir reaktorių pastatuose esančioms panaudoto branduolinio kuro talpykloms aušinti.

Šalia elektrinės esantis didelis aušinimo tvenkinys „šiuo metu yra pilnas, o jo atsargų pakanka elektrinei aušinti keletą mėnesių, nes visi šeši reaktoriai yra sustabdyti“, sakė jis.

„Todėl labai svarbu, kad šis aušinimo tvenkinys išliktų nepažeistas... Raginu visas šalis užtikrinti, kad nebūtų daroma nieko, kas galėtų tam pakenkti“, – sakė R. Grossi agentūros valdybos posėdyje.

Elektrinėje dirba TATENA ekspertų grupė.

R. Grossi jau anksčiau perspėjo, kad „ilgesnį laiką nesant vandens pagrindinėse aušinimo vandens sistemose, išsilydytų kuras ir nustotų veikti avariniai dyzeliniai generatoriai“. Jis ne kartą ragino apsaugoti elektrinę, kai šalia jos vyko apšaudymai, taip pat kelis kartus buvo nutrauktas itin svarbus elektros energijos tiekimas.

Rusijos kariai Chersone apšaudė Ukrainos vyriausiąjį rabiną, atvykusį gelbėti žmonių

Ukrainos vyriausiasis rabinas Mošė Asmanas buvo apšaudytas rusų užtvindytame Chersono mieste vykstant gelbėjimo operacijai, o atakos akimirka užfiksuota vaizdo įraše. Apie šį incidentą rabinas parašė feisbuke.

„Esu Chersone, važiavome gelbėti tų žmonių – ir per stebuklą likome gyvi“, – rašoma pranešime.

M. Asmanas pažymėjo, kad jis padėjo vietiniams gyventojams evakuotis per niokojantį potvynį, kurį sukėlė rusai, susprogdinę Kachovkos HE užtvanką.

Kaip pranešama, ketvirtadienį dėl rusų apšaudymo Chersone buvo sužeisti aštuoni žmonės.

Birželio 6-osios naktį Rusijos kariuomenė susprogdino Kachovkos HE užtvanką. Ketvirtadienį, birželio 8 dieną, ryte vandeniu užtvindyta buvo 600 kvadratinių kilometrų plotas, vidutinis vandens lygis siekė 5,61 m.

Chersono regiono dešiniajame Dniepro krante apie 16 tūkst. žmonių atsidūrė nelaimės zonoje, iš kurios vyksta evakuacija. Laikinai okupuotame kairiajame krante – padėtis kritiška.

Kremlius: Putinas nevyks į po užtvankos griūties užlietą rusų kontroliuojamą Chersono dalį

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bent jau kol kas neketina vykti į po užtvankos sugriovimo užtvindytą rusų pajėgų kontroliuojamą Pietų Ukrainos Chersono srities dalį.

„Ne, šiuo metu tokių planų nėra“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į atitinkamą žurnalistų klausimą. Chersone potvynis, kurį sukėlė svarbios Kachovkos užtvankos griūtis, ypač smarkiai paveikęs rusų dalinių užimtą kairįjį Dnipro upės krantą.

Užtvanka Nova Kachovkos mieste buvo sugriauta naktį į antradienį. Ukraina, kaip ir daugelis tarptautinių ekspertų, dėl katastrofos kaltina Rusiją.

Užpultos šalies vyriausybė įsitikinusi, jog Maskva susprogdino užtvanką, kad sutrukdytų planuojamam Ukrainos kontrpuolimui.

Maskva tai neigia ir verčia kaltę Kyjivui. Ekspertai neatmeta ir galimybės, kad Rusijos seniai kontroliuojama užtvanka buvo prastai prižiūrima ir neatlaikė vandens masių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio rytą atvyko į ukrainiečių dalinių kontroliuojamą Chersono dalį, kurioje yra ir to paties pavadinimo srities sostinė.

V. Zelenskis pranešė surengęs „darbo kelionę į Chersono sritį“ ir aptaręs „gyventojų evakavimą iš galimų potvynių zonų, avarijos, sukeltos susprogdinus užtvanką, padarinių šalinimo ir pagalbos organizavimą užtvindytose vietovėse “.

Rusai apšaudė Oleškių mokyklą, kurioje prieglobstį rado nuo potvynio nukentėję civiliai

Rusijos kariuomenė apšaudė mokyklą laikinai užimtoje Chersono regiono teritorijoje esančiuose Oleškiuose, kur žmonės susirinko po to, kai buvo užtvindyti jų namai. Oleškių meras išeivijoje Jevhenas Ryščukas apie tai pranešė „Telegram“.

„Orkai ką tik apšaudė mokyklos Nr. 2 pastatą, kur rinkosi žmonės iš užlietų namų“, – sakė jis.

Birželio 6-osios naktį Rusijos okupacinės pajėgos susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, sprogimas sukėlė didelį potvynį Dniepro žemupyje.

Užtvindytoje Oleškių bendruomenėje vanduo kai kuriuos vietos gyventojus privertė lipti ant stogų, kur jie laukia evakuacijos, neturėdami nei vandens, nei maisto atsargų. Kita didelė problema – užtvindytos kapinės ir elektros energijos tiekimo netekę morgai.

Rusai apšaudė Oleškių mokyklą, kurioje prieglobstį rado nuo potvynio nukentėję civiliai

„Orkai ką tik apšaudė mokyklos Nr. 2 pastatą, kur rinkosi žmonės iš užlietų namų“, – sakė jis.

Birželio 6-osios naktį Rusijos okupacinės pajėgos susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, sprogimas sukėlė didelį potvynį Dniepro žemupyje.

Ukraina praneša apie žuvusiuosius per Rusijos apšaudymą nuo potvynio nukentėjusiame Chersone

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad keli žmonės žuvo Rusijai apšaudant Chersono miesto centrą tuo metu, kai regionas kenčia nuo didžiulio potvynio, kurį sukėlė Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje sugriauta užtvanka.

„Dėl Rusijos apšaudymo Chersono centre yra sužeistų ir žuvusių civilių gyventojų, jų skaičius tikslinamas“, – AFP sakė kariuomenės atstovas Serhijus Sergejevas.

Lukašenka pateikė savo teoriją dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo apkaltino Ukrainą. „Sakoma, vagie, kepurė dega“, – A. Lukašenką ketvirtadienį citavo valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Pasak A. Lukašenkos, užtvankos susprogdinimu norima nukreipti dėmes. „Akivaizdu, kad Ukrainos pusei reikėjo nuslėpti tris dienas trukusią „kontrataką“, per kurią buvo sunaikinta beveik du šimtai šarvuočių ir žuvo daugiau kaip 2 000 žmonių, susitikime su Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) valstybių narių saugumo tarybų sekretoriais kalbėjo užsienio nepripažįstamas Baltarusijos vadovas. – Todėl Kachovka, Kachovka. O apie tai (nuostolius per kontrataką) niekas nekalba“.

„JAV užėmė atsargią poziciją, – tęsė A. Lukašenka. –Turiu juos pagirti. Jie iš karto pareiškė: „Kol kas negalime pasakyti, kas tai padarė. Pirmiausiai turime išsiaiškinti“. Pagalvokite, kodėl?“

Į miestus ir kaimus, nukentėjusius nuo Kachovkos HE susprogdinimo, bus nutiestos trys vandentiekio atkarpos

Atstatymo agentūra planuoja nutiesti tris 87 km ilgio vandentiekio atkarpas, kuriomis per parą bus galima patiekti apie 300 tūkst. kubinių metrų vandens miestams ir kaimams, kuriuose kilo apsirūpinimo vandeniu problemų rusams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę.

Tai trečiadienį pranešė žinybos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Mes planuojame kuo greičiau pradėti tiesti vamzdyną, statyti siurblines, išvalyti ir pagilinti vandens kanalą. Pirmas mūsų žingsnis – susitarti dėl jo maršruto atsižvelgiant į gyvenviečių plėtrą ir esamas komunikacijas. Vėliau pradėsime rengti projekto dokumentaciją.

Atlikę geologinius ir geodezinius darbus, turėsime aiškesnį vaizdą ir galėsime tiksliai nustatyti, kiek laiko reikia tokio didelio masto projektui įgyvendinti“, – sakė Atstatymo agentūros vadovas Mustafa Najemas.

Dėl vandens lygio kritimo Kachovkos telkinyje didelė dalis Dnipropetrovsko, Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių rajonų liks be vandens tiekimo. Naujai pastatyta infrastruktūra aprūpins aukštos kokybės geriamuoju vandeniu Nikopolio, Marhaneco, Kryvyj Riho, Tomakivkos ir Pokrovo gyventojus.

Kaip jau buvo pranešta, Bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministerija iš Ginkluotos agresijos padarinių likvidavimo fondo skirs 1,5 mlrd. grivinų (apie 37 mln. eurų) magistraliniams vandentiekiams Ukrainos pietuose tiesti.

Kinija pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Ukrainos užtvankos sunaikinimo

Trečiadienį Kinija pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl svarbios Rusijos okupuotos užtvankos sunaikinimo Ukrainoje bei „humanitarinių, ekonominių ir ekologinių padarinių“.

„Esame labai susirūpinę dėl žalos Kachovkos hidroelektrinės užtvankai“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.

„Raginame visas konflikto šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir daryti viską, kad būtų garantuotas civilių žmonių ir objektų saugumas“, – sakė jis.

Užtvankai antradienį sugriuvus ir išsiliejus didžiuliam kiekiui vandens, Ukraina evakuoja tūkstančius žmonių. Vašingtonas perspėjo, kad sunaikinus užtvanką, esančią fronto linijoje ir tiekiančią aušinimo vandenį didžiausiai Europoje atominei elektrinei, „tikėtina, kad bus daug mirčių“.

Kinija dedasi esanti neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu, tačiau nepasmerkė Maskvos dėl pradėto karo.

Pekino „pozicija krizės Ukrainoje atžvilgiu yra nuosekli ir aiški“, – sakė Wang Wenbinas ir pridūrė, jog „tikimasi, kad dalyvaujančios šalys bus pasiryžusios ieškoti politinio krizės Ukrainoje sprendimo ir kartu siekti sušvelninti padėtį“.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė tik sustiprėjo, trečiadienio duomenys rodo, kad prekybos tarp abiejų šalių apimtys nuo karo pradžios reikšmingai padidėjo.

Ministerija: užtvindytuose Ukrainos pietų rajonuose vanduo gali tapti netinkamas naudoti, žuvys pradės gaišti po 3-5 dienų

Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija perspėja, kad gali pablogėti vandens kokybė šuliniuose ir atviruose telkiniuose tose teritorijose, kurios buvo užtvindytos okupantams rusams naktį į antradienį susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką.

„Kachovkos vandens telkinio dugne gali būti daug sveikatai pavojingų medžiagų. Chemikalai, infekcinių ligų sukėlėjai iš kapinių, tualetų, sąvartynų gali patekti į šulinius ir atvirus vandens telkinius apsemtuose rajonuose“, – praneša „Telegram“ kanale žinyba, kuria remiasi „Interfax-Ukraina“.

Ligų kontrolės ir prevencijos centro specialistai jau dirba vietoje, ima vandens mėginius iš vandens telkinių ir šulinių.

Ministerija taip pat informuoja, kad per artimiausias tris penkias dienas apsemtuose Chersono ir Zaporižios sričių rajonuose dėl spartaus vandens lygio kritimo pradės gaišti žuvys. Pabrėžiama, kad tokias žuvis rinkti ir valgyti griežtai draudžiama – galima susirgti botulizmu.

„Specialistai prireikus aprūpins vandens ir paviršių dezinfekavimo priemonėmis apsemtų privačių namų savininkus. Be to, srityse sudaromos antibiotikų ūmioms žarnyno infekcijoms gydyti ir sorbentų atsargos.

Jei prasidės pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas ir kiti neįprasti simptomai, nesiimkite savigydos – nedelsdami kreipkitės į gydytoją“, - sakoma pranešime.

Siekiant sumažinti infekcinių ligų riziką nukentėjusiose vietovėse, gyventojai raginami gerti tik į butelius išpilstytą arba atvežtą vandenį, o maisto ruošimui ir buities reikmėms naudoti tik vandenį iš patikimų šaltinių. „Upė ar šulinys kieme nebėra patikimi vandens šaltiniai.

Kaip ir vandentiekis, skirtas techniniams tikslams. Vandenį virinkite arba dezinfekuokite. Tačiau atminkite, kad virimas nepašalina iš vandens cheminės taršos“, – pabrėžia Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija.

Britų žvalgyba: toliau griūvanti Kachovkos HE užtvanka gali sukelti papildomų potvynių

Kachovkos hidroelektrinės užtvankos konstrukcija ir toliau griūva, per ateinančias dienas šis procesas gali sukelti papildomų potvynių, teigia Didžiosios Britanijos žvalgybos analitikai.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos suvestinėje sakoma, kad prieš užtvankai sugriūnant vandens lygis Kachovkos rezervuare buvo rekordiškai aukštas, todėl ypač didelis vandens kiekis užtvindė teritoriją pasroviui Dnipro upe.

Didžiosios Britanijos analitikų teigimu, Zaporižios atominei elektrinei, esančiai už 120 km nuo užtvankos, greičiausiai iškart neiškils papildomų saugumo problemų, kurios atsirastų smarkiai sumažėjus vandens lygiui rezervuare

„Tikėtina, kad per kelias ateinančias dienas užtvankos struktūra toliau grius ir sukels papildomus potvynius“, – sakoma pranešime.

Generolas: rusai praranda pozicijas prie Bachmuto

Ukrainos gynybos pajėgos Bachmuto kryptimi toliau juda į priekį flanguose, priešas praranda savo pozicijas.

Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis tai paskelbė „Telegram“ kanale.

„Bachmuto kryptis. Gynybos pajėgos toliau juda į priekį flanguose, priešas praranda pozicijas prie Bachmuto. Dirba 3-ioji atskiroji šturmo brigada“, – pažymėjo O. Syrskis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Bachmutas šiame kare atlieka magneto funkciją ir būtent ten siunčiami geriausi ir naujausi ginklai, kuriuos Ukraina gauna iš partnerių Vakaruose.

Rusija jau daugiau kaip aštuonis mėnesius nesėkmingai bando perimti Bachmuto kontrolę.

Rusijos pajėgos vėl apšaudė amoniako vamzdyną Charkivo srityje

Vėlų antradienio vakarą pranešta, kad Rusijos kariškiai antrą kartą per pastarąsias dvi dienas apšaudė amoniako vamzdyną Kupiansko rajone, Charkivo srityje.

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas tai parašė „Telegram“ programėlėje, pranešė „Ukrinform“. „Rusijos teroristai antrą kartą apšaudė amoniako vamzdyną Kupiansko rajone“, – sakoma jo pranešime.

Pasak O. Syniehubovo, šeši smūgiai suduoti į siurblinės teritoriją netoli Masiutivkos kaimo. „Šiuo metu ore nėra amoniako, padėtis kontroliuojama“, – sakė jis.

Per apšaudymą birželio 5 d. Rusijos sviediniai apgadino iš Toljačio į Odesą einantį amoniako vamzdyną Charkivo srities Kupiansko rajone.

Chersono srityje per artimiausias 20 valandų vandens lygis pakils metru

Okupantams rusams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę, vandens lygis Chersono srityje per artimiausias 20 valandų pakils dar metru.

Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi UNIAN.

„Naktį incidentų neužfiksuota. Apsėmimo intensyvumas mažėja, bet dėl didelių užtvankos sugriovimų vandens dar daugės. Prognozuojame, kad per artimiausias 20 valandų jo lygis pakils apie metrą“, - pareiškė pareigūnas.

Jis pažymėjo, jog naktį pradėjo semti Bilozirkos bendruomenę, kurios vakar vanduo dar nepasiekė.

„Šio ryto duomenimis, kairiajame Dniepro krante esančioje Chersono srities dalyje apsemti 1852 namai. Visi dirba, kad padėtų potvynio zonoje atsidūrusiems žmonėms“, - pridūrė O. Prokudinas.

Pasak jo, naktį pagalbos paprašė 13 žmonių, iš kurių penki gyvena okupuotoje Chersono srities dalyje kairiajame Dniepro krante.

„Iki 6 val. ryto evakuoti 1457 žmonės, iš Korabelo mikrorajono išvežti 1286“, - informavo O. Prokudinas.

Kaip jau buvo pranešta, antradienį, birželio 6-ąją, 2 val. 30 min., Rusijos kariškiai susprogdino Kachovkos HE. Jėgainė buvo susprogdinta nuotoliniu būdu. Sprogimo epicentru tapo mašinų salė.

Pasak Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjo Michailo Podoliako, Kachovkos HE susprogdino Rusijos kariuomenės 205-asis motorizuotųjų šaulių dalinys.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 212 030 okupantų rusų

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 880 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų birželio 7 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 212 030 kareivių.

Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 873 tankų, 7 560 šarvuotųjų kovos mašinų, 3 640 artilerijos sistemų, 594 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 352 oro gynybos priemonių, 314 lėktuvų, 299 sraigtasparnių, 3 219 dronų, 1 171 sparnuotosios raketos, 18 laivų, 6 349 automobilių, 492 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Volodymyras Zelenskis: užtvankos sunaikinimas mūsų nesustabdys

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad išpuolis prieš svarbią užtvanką pietų Ukrainoje nepaveiks Kyjivo planų pradėti puolimą ir susigrąžinti prarastą teritoriją.

„Užtvankos susprogdinimas neturi įtakos Ukrainos gebėjimui atsiimti okupuotas teritorijas“, – „Telegram“ kanale pareiškė V. Zelenskis. Jis sakė kalbėjęsis su aukščiausiais kariuomenės vadais ir patikino, kad Ukrainos kariuomenė tam visiškai pasirengusi.

„Kachovkos hidroelektrinėje Rusijos teroristų sukelta nelaimė nesustabdys Ukrainos ir ukrainiečių“, – per vakaro kreipimąsi vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis. Jis pažadėjo pagalbą nukentėjusiesiems užtvindytame regione.

V. Zelenskio teigimu, užtvanka sunaikinta siekiant pristabdyti Ukrainos kontrpuolimą. „Mes vis tiek išlaisvinsime visą savo šalį“, – sakė jis. Tokie išpuoliai nepadės Rusijai išvengti pralaimėjimo, Maskva galiausiai turės sumokėti dar daugiau už padarytą žalą.

Ukrainos generalinis prokuroras jau kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) su prašymu pradėti tyrimą.

V. Zelenskis sakė, jog vyriausybė daro viską, kad išgelbėtų potvynio aukas ir aprūpintų gyventojus geriamuoju vandeniu.

Ukrainos prezidentas taip pat paaiškino, kodėl sunaikinusi užtvanką Rusija atkirto Krymo pusiasalį nuo vandens tiekimo. V. Zelenskio teigimu, Maskva jau rengiasi prarasti 2014 m. aneksuotą Krymą.

Viljama Sudikienė (AFP)

V. Zelenskis: pasaulis turi reaguoti į Kachovkos užtvankos sprogdinimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „pasaulis turi reaguoti“ į Kachovkos užtvankos sugadinimą, kaltindamas Rusiją dėl veiksmų, sukėlusių didelius potvynius.

„Pasaulis turi reaguoti“, – pareiškė jis socialinėje žiniasklaidoje, pridurdamas, kad Rusija 2.50 val. vietos laiku (23.50 val. Grinvičo laiku) įvykdė Kachovkos hidroelektrinės „vidinį konstrukcijų sprogdinimą“.

„Rusija jau daugiau nei metus kontroliuoja užtvanką ir visą Kachovkos hidroelektrinę. Fiziškai neįmanoma jos kaip nors susprogdinti iš išorės, apšaudant. Ją užminavo rusų okupantai. Ir jie ją susprogdino“, – rašė V. Zelenskis tviteryje.

D. Peskovas: Kachovkos užtvankos susprogdinimas yra tyčinis Ukrainos sabotažo aktas

Dėl svarbios užtvankos sugriovimo Rusijos okupuotoje Nova Kachovkoje Kremlius apkaltino Ukrainą. „Oficialiai pareiškiame, kad tai vienareikšmiškai yra tyčinis Ukrainos sabotažo aktas, kuris suplanuotas ir įvykdytas Kyjivo režimo įsakymu“, – antradienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Kaltinimų įrodymų jis nepateikė. Prezidentas Vladimiras Putinas informuojamas apie visus įvykius, pridūrė D. Peskovas.

Ukraina ir daugelis Vakarų stebėtojų tuo tarpu įsitikinę, kad rusų okupantai ankstų rytą patys susprogdino užtvanką – galimai kad sutrukdytų planuojamam Ukrainos kontrpuolimui.

Rasa Strimaitytė (ELTA)

Ukraina reikalauja pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos

Ukraina pietinės Kachovkos užtvankos sugriovimą pavadino „didžiausia žmogaus sukelta katastrofa per pastaruosius dešimtmečius“.

Neigiamas pasekmes artimiausiais metais pajus keli šimtai tūkstančių žmonių, perspėjo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Jis apibūdino Rusiją kaip „teroristinę valstybę“, kuri savo karą prieš Ukrainą perkelia į naują lygį. „Šiandien Rusija yra pasaulinė grėsmė“, – pareiškė jis.

Ši šalis turi netekti vietos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, sakė jis. Rusija yra viena iš penkių veto teisę turinčių šalių Taryboje.

Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė išpuolį prieš užtvanką ir hidroelektrinę Rusijos okupuotoje Chersono regiono dalyje kaip „baisų karo nusikaltimą“.

Tai buvo „tikriausiai didžiausia technologinė katastrofa Europoje per pastaruosius dešimtmečius“ ir sukėlė pavojų tūkstančiams civilių gyventojų, parašė jis tviteryje.

Ministras atmetė Maskvos kaltinimus, kad Kyjivas yra atsakingas dėl užtvankos sunaikinimo.

Živilė Aleškaitienė (DPA)

Rusams susprogdinus Kachovkos HE, į Dnieprą pateko 150 tonų alyvos

Okupantams rusams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę, į Dnieprą pateko daugiau kaip 150 tonų mašininės alyvos. Gresia tolesnio nuotėkio pavojus.

Tai po Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdžio pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos prezidento biuro spaudos tarnyba.

„NSGT nariai buvo informuoti, kad į Dnieprą pateko mažiausiai 150 tonų tepalų, gresia pavojus, kad gali išsilieti dar daugiau kaip 300 tonų“, – rašoma pranešime.

Posėdyje taip pat buvo susitarta dėl tolesnių Ukrainos žingsnių tarptautinėje arenoje. Tarp jų – JT Saugumo Tarybos sušaukimas, kreipimasis į tarptautines aplinkosaugos organizacijas ir Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, nes tokiuose rusų veiksmuose yra akivaizdžių Ženevos konvencijos pažeidimo požymių.

Po posėdžio NSGT sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad jokie rusų veiksmai „nesustabdys Ukrainos išvadavimo, kuriam jau atėjo metas“.

Pasak Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjo Michailo Podoliako, Kachovkos HE susprogdino Rusijos kariuomenės 205-asis motorizuotųjų šaulių dalinys.

Praha: užtvankos susprogdinimas prilygsta „masinio naikinimo ginklų“ panaudojimui

Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis antradienį apkaltino agresiją Ukrainoje tęsiančią Maskvą nuėjus per toli. „Ataka prieš Naujosios Kachovkos užtvanką, esančią aukščiau apgyvendintų vietovių, prilygsta masinio naikinimo ginklų panaudojimui prieš civilius“, – tviteryje parašė Čekijos ministras.

Už tokį žiaurumą privalu bausti, pridūrė J. Lipavskis.

Sunaikinus užtvanką Pietų Ukrainoje vanduo gali užlieti karo niokojamą Chersono sritį. Rusijos primestas Naujosios Kachovkos administracijos vadovas Vladimiras Leontjevas pranešė, kad miestas jau užlietas, jis tai sakė Rusijos žiniasklaidai.

Rusams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę, iki antradienio 10 val. iš pavojingų rajonų buvo evakuoti 742 žmonės.

Tai feisbuke pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Galimo potvynio zonoje yra apie 80 gyvenviečių. Dauguma jų – laikinai okupuotos priešo. Vanduo kyla. Situaciją apsunkina tai, kad kai kurie keliai yra išplauti. Dėl to į kai kurias gyvenvietes neįmanoma patekti. Evakuacijos grupės ieško kitų maršrutų. 10 val. duomenimis, evakuoti jau 742 žmonės“, – parašė jis.

Anot pareigūno, atitinkami specialistai padeda piliečiams dešiniajame Dniepro krante esančioje išlaisvintoje Chersono srities dalyje.

„Dabar Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir policijos uždavinys – evakuoti kuo daugiau žmonių, išgelbėti juos nuo dar vieno teroristinio blogio imperijos išpuolio padarinių. Nerimaujame dėl savo žmonių, kurie liko laikinai okupuotoje regiono dalyje kairiajame krante, nes teroristams rusams gyvybė neturi jokios vertės. Rusija gali tik naikinti“, – pabrėžė ministras.

Kaip patikslino I. Klymenka, didelę grėsmę kelia ir padėtis priešo okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje.

„Visur, kur įkelia koją Rusijos režimas, ateina suirutė ir nelaimės. Todėl Rusija turi pasitraukti iš Zaporižios AE. Tai ne tik Ukrainos saugumo klausimas“, – pažymėjo VRM vadovas.

Kaip jau buvo pranešta, birželio 6-osios naktį Rusijos kariuomenė susprogdino Kachovkos HE užtvanką.

Chersono srityje pradėta gyventojų evakuacija iš pavojingų vietų, kurios dėl Kachovkos HE susprogdinimo gali būti užlietos.

Bendrovė „Ukrhidroenerho“ pareiškė, kad jėgainė yra visiškai sunaikinta ir jos neįmanoma atstatyti.

Kiek raketų dar turi Rusija: nauji duomenys

Pačios Rusijos atsargų ir raketų gamybos tempų tikrai nepakanka, kad ji galėtų ilgai išlaikyti gegužės mėnesį pasiektą Ukrainos apšaudymų intensyvumą. Tačiau jų pakanka, kad tokios atakos kurį laiką dar būtų tęsiamos.

Tai sakoma portalo „rbc.ua“ publikacijoje „Teroro arsenalas. Kodėl Rusija suaktyvino apšaudymus ir kiek raketų jai dar liko?“

Informuotų šaltinių kariniuose sluoksniuose duomenimis, birželio 3 d. rusai turėjo:

150 raketų „Kalibr“;

maždaug 90 raketų „Ch-101“/„Ch-555“;

apie 140 balistinių raketų „Iskander-M“;

45 sparnuotąsias raketas „Iskander-K“;

apie 80 raketų „Kinžal“;

maždaug 180 raketų „Ch-22“.

Šiuo metu Rusija akivaizdžiai paleidžia daugiau raketų nei pagamina. Kai dėl „Shahed“ atsargų, tai, birželio 4 d. duomenimis, rusai jau paleido 1 377 iranietiškus dronus iš 1 750, numatytų Maskvos ir Teherano sutartyje.

Kaip anksčiau pranešė „rbc.ua“, 2023 metų kovą Rusija turėjo apie 146 raketas „Ch-101“, „Ch-555“ ir „Kalibr“, apie 49 hipergarsines aerobalistines raketas „Kinžal“ ir iki šimto balistinių raketų „Iskander-M“.

Stasys Gimbutis (ELTA)

Žiniasklaida: kovose Rusijos Belgorodo srityje dalyvauja ir lenkai

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad kovose Rusijos Belgorodo srityje prie sienos su Ukraina dalyvauja ir lenkai.

Internetiniai naujienų portalai Polsatnews.pl ir Wprost.pl sekmadienį pranešė, kad išvien su Ukrainos kariuomene kovoja samdiniai, pasivadinę Lenkijos savanorių korpusu.

Tai pranešta remiantis pačios grupuotės žinutėmis „Telegram“ kanale ir vaizdo įrašu, kuriame tariamai matyti Belgorodo link judantys kariai.

Pasak „Polsat“, Lenkijos savanorių korpusas buvo įkurtas vasarį. Iš pradžių jis kovėsi išvien su Ukrainos kariuomene kaip nepriklausomas dalinys, jį sudarė tik lenkai. Šiuo metu dalinys veikia kartu su Rusijos savanorių korpusu.

Kovojančių lenkų skaičius pranešimuose nenurodytas.

Rusija: Kalugos srityje nukrito du dronai

Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Šįryt greitkelio M3 „Ukraina“ 299 kilometre (Žizdra) ir 283 kilometre (Duminičiai) nukrito dvi bepilotės skraidyklės“, – rašoma pranešime.

Pasak gubernatoriaus, sprogimų nebuvo, teritorija apsupta, vietoje dirba specialistai.

Kaip jau buvo pranešta, Rusijos Belgorodo srityje dega energetikos objektas, teigiama, kad gaisrą sukėlė iš drono numestas sprogstamasis įtaisas.

Stasys Gimbutis (ELTA)

Rusija tvirtina Donecke atrėmusi „didelio masto“ Ukrainos puolimą

Pirmadienį Rusijos kariuomenė pareiškė atrėmusi Ukrainos pajėgų „plataus masto puolimą“ Maskvos aneksuotame Donecke, tačiau šie teiginiai nepriklausomai nebuvo patikrinti.

Kyjivas jau kelis mėnesius kalbėjo apie tai, jog rengiasi dideliam kontrpuolimui, kad susigrąžintų teritoriją, prarastą Rusijai 2022 m. vasarį pradėjus karą Ukrainoje. Doneckas yra viena iš keturių Ukrainos teritorijų, kurias Rusija rugsėjį aneksavo kartu su Luhansku, Zaporižia ir Chersonu.

Rusijos gynybos ministerijos teigimu, sekmadienį regiono pietuose Kyjivas „pradėjo didelio masto puolimą penkiuose fronto sektoriuose“, pasitelkęs „iš viso šešis mechanizuotus ir du tankų batalionus“. Tai rašoma „Telegram“ žinutėje ir priduriama, jog Ukrainos kariuomenė neva smogė „pažeidžiamiausiam fronto sektoriui“. Pasak ministerijos, Kyjivas „savo tikslų nepasiekė, jiems nepasisekė“.

Ministerija paskelbė, jos teigimu, mūšio vaizdo įrašą, kuriame neva matyti, kaip apšaudomi Ukrainos šarvuočiai.

Sekmadienį Ukrainos paskelbtame vaizdo įraše kariai raginami tylėti apie karo veiksmus ir sakoma, jog ilgai laukto puolimo pradžia nebus skelbiama.

Tą pačią dieną Belgorodo srities gubernatorius sakė, kad šiame Rusijos pasienio su Ukraina regione tebevyksta kovos, jis pripažino, jog yra rusų, per susirėmimus pasienyje paimtų į nelaisvę.

Rusija: Belgorodo srityje dega energetikos objektas

Naktį į pirmadienį Rusijos Belgorodo srityje kilo gaisras viename iš energetikos objektų, praneša UNIAN.

Kaip informavo savo „Telegram“ kanale Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, incidentas įvyko Belgorodo rajone. Anot jo, gaisrą sukėlė iš bepilotės skraidyklės numestas sprogstamasis įtaisas.

„Belgorodo rajone dega vienas iš energetikos objektų. Preliminariais duomenimis, gaisrą sukėlė iš drono numestas sprogstamasis įtaisas. Nukentėjusiųjų nėra. Tiekimas vartotojams nenutrauktas. Vietoje dirba operatyvinės tarnybos“, - parašė gubernatorius.

UNIAN primena, kad Rusijos savanorių korpuso ir Rusijos laisvės legiono kovotojai surengė kelis reidus Rusijos teritorijoje, įsiveržę per sieną.

Birželio 4 d. jie pareiškė, kad įžengė į Šebekino priemiestį. Vėliau buvo pranešta, kad jie Naujojoje Tavolžankoje paėmė į nelaisvę du Rusijos armijos kareivius. Kovotojai įrašė kreipimąsi į V. Gladkovą, kuriame pasiūlė jam mainus – kareivių grąžinimas už galimybę „pasikalbėti apie Rusijos likimą“.

Regiono vadovas pareiškė esąs pasirengęs susitikti, bet nurodė kitą laiką ir vietą. Galiausiai susitikimas neįvyko.

Vėliau pasirodė dar vienas Rusijos savanorių korpuso vaizdo įrašas, kuriame kovotojai pranešė, kad belaisvių skaičius padidėjo. Jie pranešė perduosią juos Ukrainai mainams.

Ukrainos gynybos ministerija nepaskelbs apie kontrpuolimo pradžią

Manoma, kad Ukrainos gynybos ministerija kontrpuolimo pradžios viešai nepaskelbs, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ užsiminė šalies gynybos viceministrė Hana Maliar.

„Planai mėgsta tylą. Pranešimo apie pradžią nebus“, – rašė ji.

Prie jos žinutės pridėtas ir Gynybos ministerijos vaizdo įrašas, kuriame rodomi pirštą prie lūpų, kaip tylos ženklą, pridedantys Ukrainos kareiviai. Įrašo pabaigoje pasirodo ir vakarietiški naikintuvai F-16.

Tuo metu buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Davidas Petraeusas BBC radijui sakė, kad Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas prieš rusų pajėgas galėtų pasiekti kulminaciją per pirmąsias tris ar keturias dienas. Jis neseniai lankėsi Kyjive, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jis taip pat mano, kad ukrainiečiai gali nutraukti Kryme esančių rusų pajėgų aprūpinimą. Paklaustas apie Krymo išlaisvinimą D. Petraeusas atsakė, kad per šį kontrpuolimą tai neįvyks, tačiau gali prasidėti Krymo izoliavimas, o tai itin pakeistų karo eigą.

Per parą Rusija apšaudė 120 Ukrainos gyvenviečių

Per parą Rusija apšaudė 120 Ukrainos gyvenviečių ir 92 infrastruktūros objektus, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė, kad per Rusijos smūgius žuvo 6 civiliai, o 32 buvo sužeisti.

„Pastarąją parą Rusijos kareiviai apšaudė 9 Ukrainos regionus. 120 gyvenviečių ir 92 infrastruktūros objektai buvo apšaudyti naudojant įvairią ginkluotę: minosvaidžius, tankus, artileriją, reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, nepilotuojamus orlaivius, strateginius ir taktinius bombonešius“, – paskelbė Gynybos ministerija.

Karolis Broga (UKRINFORM)

Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Dnipro mieste nukentėjo 20 žmonių

Rusija šeštadienio naktį smogė Ukrainos Dnipro miestui. Atakos metu buvo sužalota 20 žmonių, iš jų trys vaikai buvo sunkiai sužeisti, praneša AFP.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos raketos pataikė į du dviejų aukštų gyvenamuosius namus, o žmonės atsidūrė po griuvėsiais.

Feisbuke patalpintame vaizdo įraše matyti kaip gelbėtojai ieško žmonių sugriuvusiuose pastatuose, o fone girdimas pneumatinių plaktukų garsas.

Dniepropetrovsko regiono gubernatorius Serhijus Lysakas sakė, kad nukentėjo penki vaikai, o trys berniukai sunkiai sužaloti ir jiems atliekamos operacijos.

„Sužeistųjų skaičius išaugo iki 20. Iš jų 17 hospitalizuoti. Gelbėtojai ieško žmonių po sugriuvusio namo liekanomis. Ten gali būti vaikas“, – sakė jis.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos smūgiai prieš Ukrainą suintensyvėjo, o Ukrainos pusėje kovojantys rusų savanoriai taip pat ėmė dažniau veržtis į Rusiją.

Kyjivas jau ilga laiką teigia, kad Ukraina rengiasi dideliam kontrpuolimui prieš rusų okupantus ir sieks išlaisvinti savo teritorijas, kurias užėmė Rusija.

Karolis Broga (AFP)

Ukraina: okupuotoje Zaporižios srities dalyje susprogdintas geležinkelis

Laikinai okupuotoje Zaporožios srities dalyje susprogdintas geležinkelis, kuriuo okupantai rusai gabena kareivius ir karinę techniką.

Tai šeštadienį „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Prieš kelias valandas garsiai nutraukė darbą geležinkelio bėgiai šalia Jakymivo rajono Dolynskės kaimo“, – parašė pareigūnas.

Jis priminė, kad okupantai geležinkeliu veža personalą ir karinę techniką, tačiau dabar jie turi „vienu keliu mažiau“.

Kaip jau buvo pranešta, penktadienį okupuotoje Zaporižios srities Mychailivkos gyvenvietėje buvo susprogdintas automobilis su kolaborantais.

Stasys Gimbutis (ELTA)

Gynybos ministerija: Ukrainą gina daugiau kaip 60 tūkst. moterų

Šiandien Ukrainą gina daugiau kaip 60 tūkst. moterų, iš jų per 42 tūkst. yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karės.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Daugiau kaip 60 tūkst. moterų gina Ukrainą. Daugiau kaip 42 tūkst. jų yra karės“, – rašoma pranešime.

Šis skaičius nuolat didėja, nes, reaguodamos į Rusijos invaziją, daug moterų papildo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas.

Kaip pažymi ministerija, šį procesą palengvina ir reikšmingi Ukrainos teisės aktų pakeitimai, leidžiantys moterims visapusiškai realizuoti save kariuomenėje.

„Jos kartu su vyrais laiko gynybą, kovoja, rizikuoja ir, deja, aukoja savo gyvybes. Jos yra drąsos ir pasiaukojimo pavyzdys visam pasauliui“, – pabrėžė ministerijos atstovai.

Žinyba priminė, kad 2021 metais, prieš prasidedant Rusijos plataus masto invazijai, Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnavo apie 30 tūkst. moterų.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, šįmet Kyjivo Ivano Bohuno karo licėjus išleido 299 kariūnus, tar jų – 25 merginos.

Ukraina pradeda išminuoti fronto liniją prieš kontrpuolimą

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo išminuoti fronto liniją su Rusijos kariuomene prieš didelį kontrpuolimą, praneša "The Washington Post", remdamasis Ukrainos kariuomene.

Ukrainos pajėgos palei frontą padėjo tūkstančius minų, kurios dabar neleidžia sunkiajai technikai judėti į okupuotas teritorijas ir išstumti iš ten Rusijos kariuomenės.

Ukrainos inžinieriai ir desantininkai valo laukus naudodami vakarietišką techniką, įskaitant specialiai modifikuotas transporto priemones, sukurtas vokiečių tanko "Leopard-2" pagrindu. Kijevas taip pat turi šiam tikslui skirtų UR-77 "Meteorite" padalinių, kurie leidžia išvalyti praėjimus per minų laukus.

Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi pakankamai inžinerinių tankų ir kitų panašių priemonių, sako Ukrainos inžinerinių pajėgų administracijos pulkininkas Serhijus Matveičiukas. Pasak jo, geriausias variantas išminavimui būtų šturmo mašina M1150, sukurta "M1 Abrams" pagrindu, tačiau Kijevas ja nėra aprūpintas.

Todėl kai kuriems kariams tenka išminuoti minų laukus rankiniu būdu. Išminuotojai naktį išeina į laukus ir šalina minas, pasakojo inžinerinio padalinio vadas, šaukiniu Klimat. "Visiems dreba rankos", - pažymėjo 42 metų vadas.

Pasak jo, šis procesas vyksta jau kelias savaites. Inžinieriams atlaisvinus kelią, statomi ženklai, rodantys kryptį į rusų pozicijas. Tačiau Klimatas atsisakė pasakyti, kur ir kokiais metodais vyksta išminavimas.

Tuo tarpu Rusijos kariuomenės minų laukai išlieka. Ukrainiečių kariai sako, kad Rusija padėjo po vieną liniją prieštankinių minų, priešpėstinių minų ir sprogmenų spąstų. Po to eina dar viena prieštankinių minų linija. Joms aptikti AFU ketina naudoti dronus, tačiau jų pagalba sunku pastebėti prieštankines minas.

Organizatorių nuotr.

Rusijos naudojamuose „Shahed“ dronuose – ir Ukrainos sąjungininkių šalių gamintos detalės

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigė, kad Rusijos armijos naudojamų „Shahed“ dronų nuolaužose buvo aptiktos dalys iš Ukrainos sąjungininkių valstybių.

„Mes juos išrinkome ir, deja, radome dalis, kurios buvo pagamintos nei Irane, nei Rusijoje“, – sakė O.Danilovas.

Jis pabrėžė, kad dalys gali būti pagamintos dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, nes dauguma agresoriaus naudojamų dronų buvo pagaminti 2019–2021 metais.

Tačiau O.Danilovas pabrėžė, kad dabar ypač svarbu sužinoti, kaip atsarginės dalys iš kitų valstybių pateko į Rusiją.

J.Prigožinas paskelbė apie vykdomą tyrimą ir žėrė kaltinimus Rusijos gynybos ministerijai

Rusijos kariuomenės vadovybei itin garsiai priekaištus žeriantis „Wagner“ samdinių grupuotės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas vėl metė kaltinimus. Šįkart J.Prigožinas apkaltino Rusijos gynybos atstovus – pasak jo, ties „Wagner“ samdinių atsitraukimo iš Bachmuto keliais buvo padėtos minos.

J.Prigožinas „Telegram“ kanale paskelbė, kad 99 proc. „Wagner“ samdinių atsitraukė iš Bachmuto. Jis tvirtina, kad gegužės 20 dieną „Wagner“ samdiniams pavyko užimti miestą ir tada jį perduoti reguliariajai Rusijos armijai.

Kijevas nėra pripažinęs, kad Bachmutas nėra perimtas, tačiau „Kyiv Independent“ nurodė, kad tai, kas rašoma oficialiuose pranešimuose ir ką sako Ukrainos kariai, atspindi minėtą scenarijų.

J.Prigožinas teigė, kad aplink atsitraukimo kelius įvairiuose taškuose buvo sudėti sprogstamieji užtaisai, tarp kurių – ir prieštankinės minos.

„Kartu su teisėsaugos agentūra vykdome tyrimą, kad viską dokumentuotume“, – sakė J.Prigožinas.

Jis pareiškė, kad tie, kas padėjo sprogstamuosius užtaisus yra „Rusijos gynybos ministerijos atstovai.“

„Paklausti, kodėl tai padarė, jie pirštu parodė į viršų“, – tvirtino J.Prigožinas, pabrėžęs, kad toks gestas reiškia, jog nurodymai gauti iš viršaus.

Pasak J.Prigožino, jokio pagrindo tose vietose dėti minas nebuvo.

Rusai permetė specialiųjų pajėgų dalinį į Belgorodo sritį kovai su partizanais

Rusijos valdžia kovai su partizanais permetė į Belgorodo srities gyvenvietes, esančias pasienyje su Ukraina, elitinių specialiųjų pajėgų dalinį.

Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Nacionalinio pasipriešinimo centru.

„Iškilus būtinybei kovoti su partizaniniu judėjimu, į Belgorodo srities teritoriją atvyko Rusijos specialiosios paskirties pajėgų centro „Senež“ dalinys. Rusai taip bijo partizanų, kad laikinai sustabdė visas šio elitinio dalinio operacijas ir nusiuntė jį į Belgorodo srities pasienio gyvenvietes“, – rašoma pranešime.

Dalinio užduotis – vykdyti antidiversinę veiklą Rusijos pasienyje. „Jokie priešo veiksmai neįstengs sustabdyti pasipriešinimo judėjimo“, – pažymėjo Nacionalinio pasipriešinimo centras.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 28-ąją, Rusijos pasieniečių dieną, Rusijos savanorių korpuso kovotojai pareiškė, kad jie vėl įžengė į Rusijos teritoriją.

Rusijos laisvės legionas ir Rusijos savanorių korpusas birželio 1 d. pasidalijo dviem vaizdo įrašais, iš kurių viename kovotojai teigė esantys Rusijos Federacijos ir Ukrainos pasienyje.

Pasak Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos, dėl nesiliaujančių Rusijos partizanų būrių atakų Belgorodo srityje Maskva susiduria su dilema: ar stiprinti gynybą pasienyje, ar fronte Ukrainoje.

Rusai minuoja Kryme esančią chemijos gamyklą, pranešė ukrainiečių pareigūnas

Rusai atvežė sprogmenų į laikinai okupuotame Kryme esančią chemijos gamyklą „Krymskij Titan“ ir minuoja jos teritoriją. Apie tai „Telegram“ paskelbė Chersono regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Pasipriešinimo pajėgų duomenimis, rusai rengia dar vieną provokaciją chemijos gamykloje Armianske, laikinai okupuotame Kryme. Jie atvežė sprogmenų į gamyklą „Krymskij Titan“ ir minuoja jos teritoriją. Jei įvyktų sprogimas, į atmosferą būtų išmesta tūkstančiai tonų nuodingų medžiagų ir kiltų mirtinas pavojus žmonėms ir aplinkai“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad sprogimo atveju nukentėtų Krymo ir dar mažiausiai septynių Ukrainos regionų gyventojai, taip pat Turkija ir pati šalis agresorė.

„Mes aiškiai suvokiame grėsmę mūsų žmonėms, nuolat stebime situaciją ir esame pasirengę operatyviai reaguoti į visas galinčias kilti grėsmes. Išlaikykite ramybę, nepasiduokite priešo provokacijoms ir sekite regioninės karinės administracijos pranešimus“, – pažymėjo O. Prokudinas.

Kaip pranešama, karinis partizaninis judėjimas „Ateš“ anksčiau pareiškė, kad Rusijos okupantai nori surengti provokaciją gamyklos „Krymskij Titan“ teritorijoje, kad galėtų apkaltinti Ukrainą.

Okupuotą Berdianską sudrebino sprogimai, nukentėjo rusų pozicijos

Rusijos okupuotame Ukrainos uostamiestyje Berdianske (Zaporižios sritis) penktadienį nugriaudėjo keli sprogimai.

Kaip praneša CNN, apie tai kalbėjo tiek rusų, tiek ukrainiečių pareigūnai.

Pastarieji tvirtino, kad mieste buvo smūgiuota į „okupantų pozicijas“. „Esame dėkingi Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kurios priartina miesto išlaisvinimą“, – tinkle „Telegram“ teigė Berdiansko karinė administracija.

Pareigūnai nurodė laukiantys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo patvirtinimo ir detalių. „Remiantis preliminariais pranešimais, traukiasi laivai, neseniai atplaukę į Berdiansko uostą vogti grūdų ir metalo laužo“, – sakė jie.

Tuo metu miestui rusų primestas pareigūnas Vladimiras Rogovas pareiškė, kad smūgio būta apie vidurdienį vietos laiku. Jis teigė, kad ataką prieš „taikų Berdianską surengė (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų) kovotojai“. Pasak jo, preliminari informacija rodo, kad niekas nežuvo, taip pat nepadaryta žalos.

A. Blinkenas: Rusijos karas prieš Ukrainą yra strateginė nesėkmė

JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas pavadino Rusijos invaziją į Ukrainą strategine nesėkme ir pabrėžė Vakarų vienybę bei Maskvos praradimus.

Rusijos prezidento Vladimiro „Putino agresijos karas prieš Ukrainą yra strateginė nesėkmė, ilgiems metams reikšmingai sumažinusi Rusijos karinę, ekonominę ir diplomatinę galią bei jos įtaką“, Helsinkyje sakytoje kalboje tvirtino A. Blinkenas.

„Pažvelgus į prezidento V. Putino ilgalaikius tikslus nekyla jokių klausimų: šiandieninė Rusijos padėtis yra gerokai blogesnė, nei prieš visapusišką invaziją“, – nurodė JAV valstybės sekretorius.

A. Blinkenas kalboje atkreipė dėmesį į Rusijos praradimus karo lauke ir Europos rinkose, taip pat Suomijos tapimą NATO nare.

„Kremlius dažnai teigė turįs antrą pagal stiprumą pasaulio kariuomenę – daugelis tuo tikėjo. Šiandien daugybė žmonių mano, kad Rusijos kariuomenė yra antra pagal stiprumą Ukrainoje“, – pažymėjo A. Blinkenas.

Situacija Zaporožės AE kasdien blogėja, teigia Ukrainos pareigūnas

Rusų okupantai kasdien daro vis didesnę žalą Zaporižios atominei elektrinei, ir visų pirma visiškai suprastėjo elektrinės avarinės parengties ir reagavimo sistema. Apie tai per internetinį susitikimą su tarptautiniais partneriais pabrėžė laikinasis Ukrainos valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos (SNRIU) vadovas Olehas Korikovas.

„Sudėtinga situacija Zaporižios AE blogėja kasdien, okupantai daro tiesioginę žalą elektrinės branduolinei ir kitokiai saugai. Todėl, siekiant atkurti branduolinę ir radiacinę saugą, būtina nedelsiant išvesti Rusijos kariuomenę pagal atitinkamas TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros) valdybos rezoliucijas“, – sakoma pareiškime.

Tarptautiniai partneriai buvo informuoti, kad Rusijos okupantai ir toliau daro spaudimą ZAE personalui, baugina, atlieka kratas privačiose AE darbuotojų gyvenamosiose vietose, draudžia bendrauti su asmenimis, esančiais Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje, ir grasina konfiskuoti turtą, kai žmonės bando išvykti iš okupuotos teritorijos.

Nelegaliai ZAE esantys „Rosatom“ atstovai, kurie faktiškai yra Rusijos ir jos kariuomenės vykdomų karo nusikaltimų bendrininkai, įdarbina darbuotojus, neturinčius tinkamos kvalifikacijos. Dėl Rusijos okupantų išmontuotų ar pavogtų svarbių sistemų elementų, tam tikros kompiuterinės įrangos išjungimo ir t. t., elektrinės fizinės apsaugos sistemai atkurti reikia daug pastangų ir išteklių. Okupantai beveik visiškai sugadino ZAE avarinės parengties ir reagavimo į avarijas sistemą.

Okupantų „administracijos“ nurodymu buvo užblokuotas informacijos perdavimas iš ZAE automatinės radiacinės stebėsenos sistemos.

„SNRIU pranešė TATENA‘i apie šį incidentą, keliantį grėsmę ZAE saugai, tačiau negavo jokios informacijos apie galimas ar planuojamas TATENA priemones šiai situacijai išspręsti“, – sakė O. Korikovas.

Jis pažymėjo, kad SNRIU tikisi, jog artimiausiu metu bus sparčiai įgyvendinti penki TATENA branduolinių avarijų išvengimo principai, kurie buvo paskelbti JT Saugumo Tarybos posėdyje greta septynių TATENA esminių saugos ramsčių.

Kaip pranešama, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija turėtų atsisakyti radiacinio ir branduolinio pasaulio šantažo ir perduoti ZAE visiškai kontroliuoti Ukrainai ir TATENA‘i.

Rusai minuoja Kryme esančią chemijos gamyklą, pranešė ukrainiečių pareigūnas

Pažymima, kad sprogimo atveju nukentėtų Krymo ir dar mažiausiai septynių Ukrainos regionų gyventojai, taip pat Turkija ir pati šalis agresorė.

Britų žvalgyba: Rusija dėl atakų prieš savo teritoriją susiduria su dilema

Rusų karinė vadovybė, pasak britų žvalgybos ekspertų, dėl besikartojančių „proukrainietiškų partizanų“ atakų Rusijos teritorijoje susiduria su dilema. Maskva turi apsispręsti – ar stiprinti savo pasienio regiono gynybą, ar pozicijas okupuotose Ukrainos teritorijose, teigiama kasdieninėje žvalgybos ataskaitoje, kurią penktadienį Londone paskelbė Gynybos ministerija.

Nors Belgorodo srityje netoli sienos su Ukraina ketvirtadienį greičiau nei prieš tai pavyko nuslopinti naują „partizanų“ puolimą, tačiau Rusija, jos pačios duomenimis, tam savo teritorijoje panaudojo visą savo karinę galią. Tai esą buvo ir koviniai sraigtasparniai, ir sunkieji raketų paleidimo įrenginiai.

Maskva dėl atakų kaltina Ukrainą, tačiau Kyjivas atsakomybę neigia.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 208 910 karių

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. birželio 2 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 208 910 karių (+540 per pastarąją parą).

Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Štabo duomenimis, per šį laikotarpį Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 819 (+15) Rusijos tankų, 7 490 (+12) šarvuotųjų kovos mašinų, 3 501 (+27) artilerijos sistemą, 575 daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 335 (+2) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 313 lėktuvų, 298 sraigtasparnius, 6 267 (+28) automobilius, 18 laivų, 3 137 (+6) dronus, 465 (+7) specialiosios technikos vienetus ir 1 117 (+10) sparnuotųjų raketų.

Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Lina Linkevičiūtė (ELTA)

A. Blinkenas: Rusijos karas prieš Ukrainą yra strateginė nesėkmė

JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas pavadino Rusijos invaziją į Ukrainą strategine nesėkme ir pabrėžė Vakarų vienybę bei Maskvos praradimus.

A. Blinkenas kalboje atkreipė dėmesį į Rusijos praradimus karo lauke ir Europos rinkose, taip pat Suomijos tapimą NATO nare.

Lina Linkevičiūtė (AFP)