Atnaujinta 08:39 val.
Lenkija slapta gamina ginklus Ukrainai ir remontuoja įrangą
Lenkija bendradarbiauja su Ukraina ginklų ir amunicijos gamybos srityje, tačiau saugumo sumetimais šio bendradarbiavimo neatskleidžia.
Tai interviu ZN.UA pareiškė Lenkijos reikalų patikėtinis Ukrainoje Piotras Lukaševičius
Atsakydamas į klausimą apie Ukrainos ir Lenkijos karinių įmonių steigimo perspektyvas, diplomatas pažymėjo, kad toks bendradarbiavimas tarp Ukrainos ir Lenkijos jau egzistuoja.
Visų pirma jis apima bepiločių orlaivių gamybą, tankų remontą, taip pat plėtrą aukštųjų technologijų srityje.
Lukaševičius taip pat patvirtino, kad Lenkijoje pastatyta Ukrainos gynybos pramonės komplekso gamykla. Kartu diplomatas atsisakė atskleisti detales.
„Kai kurios šalys, deklaruojančios tokį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, čia statoma gamykla karinei įrangai gaminti, geografiškai yra toli nuo Rusijos.
O kadangi joms niekas negresia, jos gali apie tai kalbėti. O mes esame labai arti Rusijos, todėl apie tai nekalbame.
Tai reiškia, kad geografija šiame kontekste yra labai svarbi“, - aiškino Lukaševičius.
Lenkija ir Ukraina - svarbios naujienos
Anksčiau Lenkijos reikalų patikėtinis Ukrainoje Piotras Lukaševičius sakė, kad Varšuva stengsis paspartinti mūsų šaliesUkrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą.
Jis pažymėjo, kad Lenkijos saugumas priklauso nuo Ukrainos saugumo.
Be to, Bloomberg rašė, kad Lenkija padės Ukrainai, jei Slovakija nutrauks elektros energijos tiekimą.
Pažymima, kad Lenkijos pusė yra pasirengusi padidinti energijos gamybą savo šalyje, kad padengtų Ukrainos deficitą.
Kaip „Abrams“ pasirodė Ukrainoje: „Business Insider“ sužinojo tankistų nuomonę
Rusijos ir Ukrainos karas buvo vienas iš nedaugelio konfliktų, kuriuose amerikiečių „Abrams“ tiesiogiai susidūrė su sovietų tankais. Be to, tik AFU turėjo galimybę savo patirtimi palyginti realias šių mašinų kovines savybes, rašo „Business Insider“.
Sovietų ir amerikiečių tankai, nors ir buvo sukurti tam, kad konfrontuotų vienas su kitu, tačiau pagaminti remiantis visiškai skirtingomis koncepcijomis.
Sovietiniai T serijos tankai, įskaitant masiškiausią T-72, yra mažesni ir lengvesni už „Abrams“, be to, turi silpnesnius šarvus.
Kartu dėl savo kompaktiškesnio dydžio jie yra šiek tiek sunkesnis taikinys. Sovietiniai tankai taip pat turi automatinį ginklų užtaisą, kuris turi nevienareikšmišką reputaciją.
Abramsai Irake jau kovojo su paprastomis eksportuojamomis T-72 versijomis. Ukrainoje, atvirkščiai, paprastos eksportuojamos „Abrams“ versijos kovoja prieš maksimaliai sukomplektuotus rusų tankus. Nepaisant to, ukrainiečių tankistai labai vertino savo „Abrams“.
„Jis geresnis už T-72, T-62 ir net už rusišką T-90“, - leidiniui sakė vienas Ukrainos tankų vadas.
Kaip ir kiti Ukrainos tankai ir šarvuočiai, „Abrams“ susiduria su iššūkiais - nuolatine bepiločių lėktuvų, minų ir prieštankinių raketų grėsme, verčiančia jį atlikti netipinį vaidmenį, tačiau tankas vis tiek yra vertingas.
Kartu su pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“ jie sustiprino Ukrainos 47-osios mechanizuotosios brigados kovinius pajėgumus.
„Tai nepalyginamai geresnė sistema. Galbūt A1 yra senas ta prasme, kad jis mūsų akiratyje jau gana seniai, bet jis daug geresnis už bet ką, ką turi rusai“, - sakė karinis ekspertas Robertas Grinvėjus (Robert Greenaway), dirbdamas kariuomenėje susidūręs su ‚Abrams‘.
Sovietinio tipo tankai yra mažesni taikiniai, juos sunkiau pataikyti ir lengviau paslėpti. Tas mažesnis dydis reiškia mažesnį medžiagų poreikį, todėl Rusija gali jų pagaminti daugiau. JAV laikėsi kitokio požiūrio.
„Mes niekada neketinome gaminti tiek tankų, kiek rusai. Mes tiesiog ketinome pagaminti [transporto priemonę], kuri galėtų sunaikinti kelis rusų tankus ir išgyventi šį procesą“, - aiškino Grinvėjus.
Sovietai norėjo daugiau už mažesnę kainą ir didesnio mobilumo, o JAV, galvodamos apie būtinybę atremti sovietų šarvuočių puolimą, daugiau dėmesio skyrė ugnies galiai ir išgyvenamumui.
Dėl sovietinių tankų konstrukcijos jie neturi storų šarvų, kurie apsaugo „Abrams“ įgulas. Iškalbingas dalykas: Abrams amunicija laikoma už bokštelio ir nuo įgulos atskirta apsauginėmis durelėmis, kad padidėtų įgulos išgyvenamumas.
Sovietiniuose tankuose šaudmenys laikomi tiesiai bokštelyje, o tai turėtų katastrofiškų pasekmių, jei šaudmenys užsidegtų nuo smūgio į transporto priemonę.
Vienas iš „Abrams“ privalumų - tai nusodrintojo urano sviediniai, kurie pasižymi didesne skvarbumu ir, prasiskverbę pro priešo tanko šarvus, dažniau sukelia gaisrą. Rusai taip pat turi tokių sviedinių, tačiau juos naudoja retai.
Galingas dujų turbininis variklis gali pagreitinti 60 tonų sveriantį tanką A1 iki 72 km per valandą greičio, todėl tankas yra pakankamai manevringas. Tačiau „Abrams“ sunku prižiūrėti.
Gruodžio mėnesį Rusijoje „netyčia“ sudegė 9 traukiniai, kuriais buvo gabenami Rusijos ginkluotosioms pajėgoms skirti ginklai
Vien per 2024 gruodžio mėnesį Rusijos teritorijoje kilo „visiškai atsitiktiniai“ gaisrai, per kuriuos buvo likviduoti devyni geležinkelio įrangos vienetai, kuriuos Kremlius tiesiogiai naudojo ginklams ir amunicijai gabenti, informuoja Ukrainos gynybos ministerijos TG-kanalas GUR.
„Praėjusių metų gruodį Rusijos Federacijos okupacinės valstybės teritorijoje sunaikinti 9 geležinkelio transporto riedmenų vienetai, kuriuos priešas naudojo ginklams ir amunicijai gabenti“, - pabrėžė Ukrainos kariniame departamente.
Be to, Ukrainos gynybos ministerijos GUR atstovai paskelbė Rusijos Federacijos teritorijoje sunaikintos geležinkelio technikos sąrašą:
Ne mažiau kaip 60 proc. šaudmenų, kuriais Rusija apšaudo Ukrainą, gauti iš KLDR
Mažiausiai 60 proc. šaudmenų, kuriais Rusija apšaudo Ukrainą, yra gauti iš KLDR.
Tai pranešė Kovos su dezinformacija centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Kaip pažymima, palydovinės nuotraukos rodo, jog Šiaurės Korėja siunčia Rusijai vis daugiau amunicijos ir plečia ginklų gamybą, kad paremtų Rusiją.
Pasak Kovos su dezinformacija centro vadovo, Ukrainos gynybos pajėgų karininko Andrijaus Kovalenkos, 60 proc. artilerijos ir minosvaidžių sviedinių, kuriuos šiuo metu Rusija naudoja Ukrainoje, yra iš Pchenjano.
„Šiaurės Korėjos amunicija palaiko Rusijos gynybą“, – pareiškė jis.
Palydovinės nuotraukos leidžia daryti išvadą, kad Šiaurės Korėja plečia balistinių raketų „Hwasong-11“ (Vakaruose žinomų kaip KN-23 ir KN-24), kuriomis Rusija apšaudė Ukrainą, gamybos kompleksą.
Vašingtono ir Seulo duomenimis, KLDR išsiuntė Rusijai apie 20 tūkst. konteinerių su amunicija – nuo 122 mm ir 152 mm kalibro artilerijos sviedinių iki naujausių balistinių raketų „Hwasong-11“.
Pažymima, kad šiuo metu beveik 200 Šiaurės Korėjos amunicijos gamyklų dirba visu pajėgumu, o Rusija tiekia degalus ir įrangą Pchenjanui, kad paremtų ginkluotės gamybą.
Kaip jau buvo pranešta, Pietų Korėjos kariškių duomenimis, Šiaurės Korėja ruošiasi papildomai nusiųsti į Rusiją kareivių ir smogiamųjų dronų.
Britų žvalgyba: Rusija lapkritį į Ukrainą paleido apie 2 300 bepiločių orlaivių
Rusija lapkričio mėnesį į Ukrainos teritoriją paleido apie 2 300 įvairaus tipo vienpusių smogiamųjų bepiločių orlaivių.
Šis skaičius ir vėl pranoko ankstesnį mėnesį užfiksuotą bendrą kiekį, socialiniame tinkle „X“ pranešė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi žvalgybiniais duomenimis.
Kaip teigiama, per visus 2024 metus mėnesinis Rusijos bepiločių orlaivių atakų skaičius nuolat didėjo.
Anot britų žvalgybos, tikėtina, kad rugsėjo-lapkričio mėnesiais 50-60 proc. visų paleistų bepiločių orlaivių buvo netikri taikiniai, tokiu būdu siekiant „apsunkinti Ukrainos gynybines pastangas perpildant arba trikdant radaruose matomą vaizdą ir priverčiant Ukrainos oro gynybos komandas daugiau dirbti, tikintis ilgainiui sukelti nuovargį“.
Kartu pažymima, kad aptikimo radarais procesą bandoma apsunkinti pasitelkiant pigesnius ir mažesnius imitacinius prietaisus.
Kai kurie iš jų gali gabenti iki 5 kg sprogmenų ir išlieka pavojingi, kai pasiekia numatytą taikinį.
Britų žvalgyba užfiksavo, kad nuo spalio iki lapkričio sulėtėjo paleidimų skaičiaus augimo tempas. 2024 m. gruodžio mėnesio duomenys rodo, kad būta maždaug 850 paleidimų, tačiau esama tikimybės, kad operacijas gruodį paveikė oro sąlygos.
„Kadangi nebuvo poveikio paleidimo aikštelėms ar gamybai, tikėtina, kad Rusija gali palaikyti skaičius ties mažiausiai 1 500 per mėnesį“, – sakoma paskelbtoje ataskaitoje.
Vokietija atskleidė didelės pagalbos Ukrainai paketo detales, tai „Patriot“, IRIS-T ir „Leopard“
Vokietija suteiks Ukrainai naujų oro gynybos sistemų / Vikipedija
Vokietija atskleidė naujo karinės pagalbos Ukrainai paketo detales.
Į jį, be kita ko, įtrauktos oro gynybos sistemos, teigiama Vokietijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame pranešime.
Naujas Vokietijos pagalbos Ukrainai paketas:
15 tankų „Leopard 1 A5“;
2 savaeigės priešlėktuvinės gynybos sistemos „Gepard“ su atsarginėmis dalimis;
30 šarvuočių MRAP su apsauga nuo minų;
PzH 2000 savaeigė haubica;
12 šarvuočių su kinetinės gynybos sistemomis;
7 desantiniai džipai „Caracal“;
IRIS-T SLM žemė-oras raketų sistema su raketomis;
IRIS-T SLS žemė-oras raketų sistema;
2 „Patriot“ paleidimo įrenginiai;
2 TRML-4D radarai;
šaudmenys tankams „Leopard 1“ ir „Leopard 2“;
30 bepiločių orlaivių „Vector“, 24 bepiločiai orlaiviai „RQ-35 Heidrun“, 14 bepiločių orlaivių „Hornet XR“;
5 AMPS sraigtasparnių savigynos sistemos;
45 nardymo motoroleriai;
12 sunkvežimių „Zetros“ ir 8 degalų papildymo cisternos „Zetros“;
120 granatsvaidžių GMW,
200 kulkosvaidžių MG4,
420 MK 556 šautuvų,
80 HLR 338 snaiperių šautuvų,
100 šautuvų CR 308;
52 000 155 mm kalibro šovinių,
AIM-9L/I-1 „Sidewinde“ valdomų raketų;
65 000 šovinių „Gepard“ paleidimo įrenginiams.
Be to, Vokietija Ukrainai taip pat skirs papildomų lėšų, už kuriuos ukrainiečiai įsigis:
generatorius;
turniketų;
palapines;
120 mm minosvaidžio amuniciją;
minos;
išminavimo įranga;
šaulių ginklų šaudmenys.
Lenkija pasirengusi numušti Rusijos raketas: gynybos ministras įvardijo pagrindinę sąlygą
Lenkija yra pasirengusi numušti Rusijos raketas, tačiau tai įvyks tik su viena sąlyga. Apie tai interviu „Voice of America“ sakė šalies krašto apsaugos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas
„Esame parengę oro gynybos sistemą, taip pat turime sustiprintą oro gynybą. Kalbame apie Žešuvo oro uostą, kuriam suteikiama NATO apsauga. Aviacijos bazėje mus saugo mūsų sąjungininkės Amerika, Didžioji Britanija, Vokietija, Norvegija ir kitos šalys.
Ir jei ši oro erdvė bus pažeista, raketa ar dronas bus numuštas“, - aiškino jis.
Pasak ministro, kol kas nekalbama apie taikinių Ukrainos oro erdvėje numušimą, nes nėra vieningo NATO sprendimo šiuo klausimu. Kita vertus, lenkai gins savo teritoriją.
„Labai dažnai mes pastatome savo naikintuvus F-16 į parengtį, kad galėtume atitinkamai veikti, jei iškiltų pavojus Lenkijai ginti savo teritoriją...
Tokio atvejo, kai raketa buvo nukreipta į Lenkijos teritoriją, nebuvo, bet taip, praėjusią savaitę Lenkijos F-16 pakilo ir buvo pasirengę ginti teritoriją prie sienos“, - reziumavo Kosiniak-Kamyszyniak.
Lenkijoje nori numušti Rusijos raketas
Kaip pranešė UNIAN, anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina ketina susitarti su NATO dėl kaimyninių šalių koalicijos, kuri perimtų Rusijos raketas Ukrainos danguje, sukūrimo.
Priminsime, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis išreiškė viltį, kad NATO ir JAV pakeis savo poziciją ir leis sąjungininkų priešlėktuvinės gynybos pajėgoms numušti Rusijos raketas virš Ukrainos.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis sakė, kad dėl savo pozicijos R. Sikorskis „ne kartą buvo kritikuojamas Aljanse“.
R. Sikorskis taip pat pabrėžė, kad Lenkija „konstituciškai privalo“ numušti į jos teritoriją skriejančias raketas, tačiau NATO draudžia tai daryti.
Kosiniak-Kamysz pakomentavo Rusijos raketų numušimo galimybę / x.com/KosiniakKamysz
Pirmasis puolimas be pėstininkų: ISW papasakojo apie novatorišką Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taktiką
Ukrainos gynybos pajėgos mūšio lauke aktyviai taiko naujovišką taktiką, kad išsaugotų savo kovotojų gyvybes. Atliko pirmąją istorijoje šturmo ataką nedalyvaujant gyvajai jėgai, o tik dronų pagalba.
Apie tai pranešė Karo studijų institutas (ISW).
Per puolimą Ukrainos pajėgos naudojo įvairių tipų dronus: ir antžemines robotizuotas platformas, ir oro FPV dronus su pirmojo asmens vaizdu. Operacija vyko gruodžio 20 d. Charkovo kryptimi, būtent Lipcų rajone.
Žinoma, kad ataka buvo įvykdyta sėkmingai. Priešo pozicija buvo sėkmingai sunaikinta.
Buvo panaudota kelios dešimtys antžeminių bepiločių orlaivių (UGV). Priekyje „ėjo“ išminavimo robotai, o už jo - šaudymo mašinos su įmontuotais kulkosvaidžiais.
„Ukraina naudojasi technologinėmis naujovėmis ir galimybėmis asimetriškai smogti priešui. Tai leidžia AFU iš dalies kompensuoti savo gyvosios jėgos deficitą, esant Rusijos pasiryžimui patirti nepriimtinų nuostolių dėl nedidelių teritorinių laimėjimų“, - pranešė ISW.
Apskritai, pasak instituto, Ukraina labai aktyviai tobulina įvairių bepiločių orlaivių gamybą. Netrukus fronte pradės masiškai atsirasti bepiločių orlaivių su optiniu pluoštu, kurie yra nepažeidžiami priešo elektroninės kovos (EW) sistemų.
Be to, ukrainiečiai deda pastangas, kad sumažintų savo technologinę priklausomybę nuo Kinijos bepiločių orlaivių srityje. Sukurtas pirmasis ukrainietiško bepiločio orlaivio prototipas, pagamintas tik iš ukrainietiškų komponentų.
Zelenskio teigimu, Ukraina tikrai ir toliau smūgiuos Rusijos kariniams taikiniams
Ukraina tikrai ir toliau smūgiuos Rusijos kariniams taikiniams, naudojamiems teroro kampanijose prieš ukrainiečius.
Tai pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimęsi, praneša „Ukrinform“.
Jis taip pat pažymėjo, kad visą dieną Chersone dedamos pastangos po Rusijos apšaudymo, kuris smogė onkologijos centrui.
„Laimei, aukų nebuvo: žmonės – pacientai ir medicinos personalas – pasislėpė“, – sakė V. Zelenskis.
Jis teigė, kad šis centras veikė ir karo metais, ribotais pajėgumais – teikia tik tas paslaugas, kurių iš Chersono nebuvo galima perkelti į kitas regiono ligonines. Pavyzdžiui, tai buvo vienintelė vieta mieste, siūlanti radioterapiją.
V. Zelenskis teigė, kad rusai negalėjo nežinoti, kad tai yra medicinos įstaiga, kuri yra labai vertinga Chersono gyventojams.
Šis tyčinis smūgis buvo ne kas kita, kaip žiaurumo aktas prieš civilius, pridūrė jis.
"Tai grynas teroras, tyčia vykdomas Rusijos, už kurį atsakingi asmenys net apdovanojami.
Bet jie tikrai bus patraukti atsakomybėn – ateis laikas. Ir mes tikrai ir toliau smogsime Rusijos kariniams taikiniams – su bepiločiais orlaiviais ir raketomis, vis dažniau pagamintomis Ukrainoje, konkrečiai nukreiptomis į karines bazes ir Rusijos karinę infrastruktūrą, naudojamą šiame terore prieš mūsų žmones“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos gynyba yra visiškai teisinga.
Jis taip pat padėkojo visiems, kurie remia Ukrainą šiuo klausimu, ypač tiems, kurie pasisako už išlaidų gynybai didinimą Europos šalyse, už arsenalų modernizavimą ir technologinę pažangą Europoje.
„Ir dėkoju visiems, kurie užtikrina, kad spaudimas Rusijai dėl šio karo būtų padidintas“, – pridūrė jis.
Rusijos agresorė turi vienu kariniu lėktuvu An-72 mažiau
2024 m. gruodžio 12 d. Maskvos srityje esančiame Ostafjevo kariniame aerodrome įvyko sprogimas. Sunaikinimo objektas buvo karinis transporto lėktuvas „An-72“, tarnavęs Rusijos kariniame jūrų laivyne. GUR duomenimis, sprogo orlaivio varančioji sistema, dėl to visiškai sugedo įranga.
Preliminari sunaikinto orlaivio kaina - 4,5 mln. dolerių. Rusijos pusė šio incidento kol kas nekomentavo, tačiau ekspertai pažymi, kad tokio lygio nuostoliai didina įtampą ir taip jau susilpnėjusioje šalies agresorės kariuomenėje.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba savo pareiškime priminė, kad „už kiekvieną karo nusikaltimą prieš Ukrainos žmones bus teisingai atlyginta“.
Antrą kartą per 6 savaites į Rusiją pristatyta nauja haubicų partija iš KLDR
Kremlius vis labiau didina savo priklausomybę nuo KLDR gynybos pramonės.
Karo su Ukraina pradžioje Rusijos gynybos ministerija turėjo 2 000 vikšrinių haubicų, tačiau kovose priešas prarado beveik 50 % jų.
Tuo pat metu naujų haubicų gamyba gerokai atsilieka nuo karo poreikio, todėl Rusijos Federacijos gynybos ministerija turėjo skubiai sutvarkyti tuos ginklus, kurie buvo sukurti sovietmečiu, informuoja „Forbes“.
V. Putino kariuomenei skubiai reikia mobiliosios artilerijos, todėl antrą kartą per 6 savaites Rusijos Federacijos geležinkeliais pastebėta, kad gabenamos haubicos iš KLDR.
Gavica M1989 šaudo 170 mm kalibro sviediniais.
Tai neįprasto kalibro ginklas Putino kariuomenei, nes ji įpratusi šaudyti 122 arba 152 mm kalibro sviediniais.
Visą šį laiką Pchenjanas tiekė Rusijos Federacijai tokio kalibro sviedinius, kokius gamina ir pati Rusija. Vienintelė problema buvo ta, kad Rusijos Federacijai trūko pajėgumų pagaminti reikiamą ginklų kiekį.
M1989 haubicų sviediniai gaminami tik KLDR. Tačiau tai nėra problema, nes Iranas vienu metu jau buvo įsigijęs šių ginklų iš KLDR. Problema ta, kad Kremlius tampa dar labiau priklausomas nuo Pchenjano.
Kariniai ekspertai jau seniai klausia, ką KLDR mainais gauna iš Rusijos. Kaip paaiškėjo, raketų ir povandeninių laivų technologijas.
Tai vienpusė prekyba, kuri iš esmės yra palanki šiaurės korėjiečiams. Rusijos Federacija gauna artileriją. Šiaurės Korėja gali gauti povandeninių branduolinių ginklų. Tačiau kokį pasirinkimą turi Rusija, nes jos išsekęs artilerijos korpusas pamažu tampa vis labiau šiaurės korėjietiškas?
Anksčiau Dialog.UA pranešė, kad galimo konflikto su Korėja atveju Kimo kariuomenė nepasimokys sau pamokų iš karo Ukrainoje.
Priminsime, kad Ukrainos pajėgos medžioja KLDR karius naudodamos FPV dronus.
Ukraina susigrąžino dar 503 žuvusių gynėjų palaikus
Ukraina susigrąžino dar 503 žuvusių Ukrainos gynėjų palaikus.
Tai penktadienį pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.
„Realizavus repatriacijos priemones, į Ukrainos Vyriausybės kontroliuojamą teritoriją grąžinti 503 kritusių gynėjų palaikai“, – rašoma pranešime.
403 iš šių gynėjų žuvo Donecko ruože, 12 – Luhansko, 57 – Zaporižios ruože. Iš Rusijos Federacijos teritorijoje esančių morgų buvo grąžintas 31 žuvęs karys.
Kritusių gynėjų grąžinimu rūpinosi Koordinacinis štabas, bendradarbiaudamas su Ukrainos saugumo tarnyba, Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, Vidaus reikalų ministerija, Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinio biuru, Ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų įgaliotinio sekretoriatu, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Vyriausiąja valdyba ir kitomis Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriaus struktūromis.
Koordinacinis štabas išreiškė ypatingą padėką Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už pagalbą grąžinant žuvusių karių kūnus.
„Ukrinform“ primena, kad lapkričio 29 d. Ukraina susigrąžino 502 žuvusių gynėjų palaikus.
KLDR kariai buvo lengvas taikinys, bet pradėjo prisitaikyti
Pchenjano kariai tampa lengvu taikiniu Ukrainos kariuomenei, tačiau situacija gali pasikeisti arba jau keičiasi.
Šiaurės Korėjos karių įsitraukimas į kovas su Ukraina Rusijos Kursko srityje Pchenjano pajėgoms buvo sudėtingas. Tačiau KLDR kariai sugebėjo prisitaikyti, rašo „Business Insider“.
Remiantis žvalgybos duomenimis ir „Laisvės radijo“ gauta filmuota medžiaga, Ukrainos pajėgos sudavė triuškinančius smūgius Šiaurės Korėjos daliniams. Vaizdo įrašuose matyti, kaip karių grupės tampa lengvais taikiniais ukrainiečių bepiločiams lėktuvams.
Pasak Ukrainos žvalgybos pareigūnų, Šiaurės Korėjos kariai veikia didelėmis grupėmis atviroje vietoje, nesuvokdami modernių technologijų, tokių kaip dronai, keliamos grėsmės.
Dėl to patiriama daug aukų. Aukšto rango JAV pareigūnai teigė, kad Šiaurės Korėjos karių žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius skaičiuojamas šimtais.
„Akivaizdu, kad šiaurės korėjiečiai patiria nereikalingų aukų, nes jie buvo skubotai įtraukti į mūšį, tinkamai nepasirengę unikalioms grėsmėms“, - sakė buvęs JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas Azijos ir Ramiojo vandenyno saugumo reikalams Wallace'as Gregsonas.
Sąveikos iššūkiai ir kalbos barjerai
Pasak Nacionalinės saugumo tarybos atstovo spaudai Džono Kirbio (John Kirby), Šiaurės Korėjos kariai jau yra fronto linijose ir aktyviai dalyvauja kovoje. Tačiau kariniai analitikai nurodo nemažai problemų, trukdančių veiksmingai sąveikai su Rusijos pajėgomis.
Albright Stonebridge Group vyresnysis patarėjas Evansas Revere'as sakė, kad nors Šiaurės Korėjos kariai pasižymi „drausme“ ir „kietumu“, jiems trūksta šiuolaikinės antžeminės kovos patirties, taip pat žinių apie dronų naudojimą.
Koordinavimą taip pat apsunkina kalbos barjeras. Ukrainos žvalgybos duomenimis, dėl nesusipratimo Šiaurės Korėjos kariai pradėjo šaudyti į Rusijos techniką, dėl to žuvo aštuoni rusų kariai.
Prisitaikymas prie šiuolaikinio karo sąlygų
Nepaisant sunkios pradžios, analitikai teigia, kad Šiaurės Korėjos kariai palaipsniui išmoks prisitaikyti prie naujų sąlygų.
„Įtariu, kad laikui bėgant jie prisitaikys ir galbūt jau pradėjo tai daryti“, - sakė Demokratijų gynimo fondo (Foundation for Defense of Democracies) Rusijos programos direktoriaus pavaduotojas Džonas Hardis (John Hardy).
Tačiau pagrindinis klausimas išlieka, kaip veiksmingai Rusijos vadai sugebės integruoti Šiaurės Korėjos pajėgas į savo vadovavimo struktūrą. Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos teigimu, ši integracija jau dabar kelia didelių sunkumų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos kariuomenė bando nuslėpti Šiaurės Korėjos karių žūtį. Jis sakė, kad rusų kariai degina žuvusiųjų veidus, kad būtų neįmanoma nustatyti jų tapatybės.
Evansas Reveras daro prielaidą, kad tokiais veiksmais siekiama išvengti vidinių politinių nemalonumų Rusijoje, nes pagalbos KLDR pripažinimas gali atrodyti kaip silpnumas Rusijos gyventojų akyse.
Kim Jong-uno režimui dalyvauti kare taip pat rizikinga. RAND korporacijos Šiaurės Korėjos ekspertas Bruce'as Bennettas teigė, kad karių, ypač iš elitinio sluoksnio, siuntimas į frontą Pchenjanui gali tapti politiškai pavojingas.
„Kimas tikriausiai norėtų, kad žuvę kariai tiesiog dingtų“, - sakė Bennettas, užsimindamas apie galimus bandymus išvengti žuvusiųjų kūnų pargabenimo namo, kad nesukeltų nestabilumo šalyje.
ISW: V. Putinas manipuliuodamas faktais mėgina nuslėpti Rusijos ekonomikos problemas
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas toliau meluoja apie tai, kad Rusijos ekonomika yra stabili, atsakomybę už ekonomines problemas perkeldamas ant kitų pečių ir manipuliuodamas faktais, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad V. Putinas Rusijos ekonomiką apibūdino kaip „stabilią ir patikimą“, tačiau pripažino, kad infliacija šalyje siekia 9,2–9,3 proc. ir dėl to apkaltino centrinį banką.
„Putinas užsiminė, kad Rusijos centrinis bankas ir jo valdytoja Elvira Nabiullina nesusitvarkė su Rusijoje kylančiomis palūkanomis ir pastebėjo, kad Rusijos vyriausybės ekonomikos politikoje būta „šiokių-tokių trūkumų“, tokiu būdu kaltę dėl kylančių palūkanų ir infliacijos greičiausiai mėgindamas suversti kuriam kitam Rusijos pareigūnui“, – teigiama straipsnyje.
ISW straipsnyje taip pat minima, kad Rusijos centrinis bankas neseniai paskelbė prognozuojąs, jog Rusijos BVP 2025 m. augs 0,5–1,5 proc. Palūkanos Rusijoje šiuo metu siekia 21 proc. ir oficialūs asmenys yra užsiminę, kad gruodžio 20 d. įvyksiančiame centrinio banko posėdyje jos gali būti padidintos iki 23 proc.
V. Putino teigimu, Rusija yra stipri valstybė ir per beveik trejus plataus masto invazijos Ukrainoje metus tik dar labiau sustiprėjo.
„Putinas teigė, kad, kalbant apie jos ekonomiką, Rusija geba „pati patikimai stovėti ant kojų“ ir atkreipė dėmesį, kad Rusija tebėra viena iš pagrindinių maisto produktų eksportuotojų pasaulyje, pamiršdamas paminėti, kad Rusija nesiliauja neteisėtai eksportavusi iš okupuotos Ukrainos pavogtus grūdus“, – pridūrė analitikai.
ISW manymu, V. Putinas mėgina nukreipti Rusijos liaudies dėmesį nuo ekonominių ir kitokių karo Ukrainoje pasekmių, nenorėdamas pripažinti Rusijos ekonomiką slegiančių Vakarų sankcijų poveikio.
Žurnalas „The Economist“ gruodžio 19 d. pastebėjo, kad Ukrainos ekonomika vis dar yra ketvirtadaliu mažesnė nei 2021 m., tačiau pirmą kartą po plataus masto Rusijos invazijos pradžios pagal keletą svarbių rodiklių lenkia pastarosios šalies ekonomiką.
Rusijos kariuomenė praėjusią parą nužudė keturis Donecko srities gyventojus ir dar tris sužeidė
Praėjusią parą, gruodžio 19-ąją, Rusijos kariškiai nužudė keturis Donecko srities gyventojus ir dar tris sužeidė.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Gruodžio 19-ąją rusai nužudė 4 Donecko srities gyventojus: 2 Ševčenkoje, po 1 Katerinivkoje ir Siverske. Dar 3 žmonės buvo sužeisti“, – pažymėjo jis.
Kaip pabrėžė srities valstybinės administracijos vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 2 904 žmones, o dar ne mažiau kaip 6 522 sužeidė.
Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Skandalas Ukrainos kariuomenėje: Vadams pareikšti rimti kaltinimai
Ternopilio srities policijos tyrėjai įteikė pranešimą apie įtarimą piktnaudžiavimu tarnyba vieno karinio dalinio vadui.
Minėtas padalinys yra Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų paramos pajėgų 211-oji pontonų ir tiltų brigada.
RBK-Ukraina šaltinių duomenimis, karinio dalinio A7147 vadas pulkininkas Poberežniukas Olegas Volodymyrovičius įtraukė 4 kariškius į nuosavo namo statybas Chmelnyckio srityje.
Jie oficialiai buvo įtraukti į kovos zoną Mykolajivo srityje, tačiau kariškiai buvo namuose, gaudavo atlyginimus ir kovines išmokas.
„Bendra valstybei padarytos žalos suma siekia beveik milijoną grivinų.
Įtariamajam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jam gresia iki 6 metų kalėjimo“, - sakė policija.
Be to, VDI atlieka tyrimą, siekdama nustatyti galimus Ginkluotųjų pajėgų paramos pajėgų 211-osios pontonų ir tiltų brigados pareigūnų nestatutinių poveikio priemonių ir smurto prieš pavaldinius naudojimo faktus.
Nuotraukoje: Vieno iš 211-osios brigados karinių dalinių vadui pranešta apie įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi (t.me/UA_National_Police)
Kas žinoma apie didelį atgarsį sukėlusį skandalą 211-ojoje brigadoje
Gruodžio 16 d., UP žurnalistai paskelbė tyrimą, kuriame aprašė korupciją, turto prievartavimą ir piktnaudžiavimą kariuomenėje 211-ojoje pontonų ir tiltų brigadoje, dislokuotoje Ternopolio srityje.
Pasak laikraščio, brigados vadovybė mušė karius ir išviliojo iš jų pinigus, grasindama jiems.
Vienas iš karių pasakojo, kad buvo pririštas prie medinio kryžiaus ir patyrė fizinį smurtą.
Dieną prieš tai žurnalistai pranešė, kad brigados vadas yra pulkininkas Olehas Poberežniukas, o jo krikštatėvis buvo brigados pirmojo bataliono būrio vadas. Jis kaltinamas piktnaudžiavimu brigados kariais ir pinigų iš jų išviliojimu.
Šaltinis: rbc.ua
211-osios pontonų ir tiltų brigados vado krikštatėvis fiziškai smurtavo prieš bataliono karius ir prievartavo pinigus
Pulkininkas Olehas Poberežniukas tapo 211-osios pontoninės ir tiltų brigados, kuri buvo sukurta 2022 m. balandžio mėn.
Jo žmona dirbo Kamianeco-Podilskio TKK, o padalinyje masiškai ėmė rodytis žmonės iš Poberežniuko aplinkos.
Visų pirma jo krikštatėvis Valerijus Pastuchas tapo brigadininko pavaduotoju, o jo sūnus Vladislavas, Poberežniuko krikštatėvis, buvo paskirtas brigados pirmojo bataliono būrio vadu - kaip vėliau paaiškėjo, jis fiziškai smurtavo prieš brigados karius ir išviliojo iš jų pinigus.
Pats Poberežniukas pasiuntė keturis karius į Chmelnyckio sritį, kad šie pastatytų jam namą. Kol kas niekas nebuvo nubaustas.
Valerijus Pastuchas
Tai teigiama „Ukrayinska pravda“ atliktame tyrime.
Brigados sudėtis
Ši brigada laikoma pageidautina visiems kariškiams - tikimybė žūti ar būti sužeistam yra mažesnė nei šturmo ar pėstininkų daliniuose, nes padalinio kariai atlieka tik inžinerinius darbus, pavyzdžiui, stato pontonines perėjas ar rengia gynybines pozicijas.
„Į pulką įstojo žmonės iš Kamianeco-Podilskio, daugelis jų baigė vietos karo inžinerijos institutą.
Poberežniukas yra vienas iš šio universiteto absolventų.
Vadinasi, susiformavo ratas žmonių, kuriuos siejo ilgalaikė draugystė, šeimyniniai santykiai arba kurie kartu tarnavo“, - pasakoja anoniminis šaltinis.
Kitas UP šaltinis patvirtina, kad brigadą sudarė „vyrai ir žmonos, tėvai ir sūnūs, krikštatėviai, tolimi giminaičiai, meilužiai, draugai, bendraklasiai, kaimynai ir visi kiti, kuriuos buvo galima paimti iš jų aplinkos“.
Pasak jo, tai nėra atsitiktinumas.
„Žmonės į konkrečią brigadą mobilizuojasi ne iš konkretaus kaimo. Jie kažkokiu būdu ten patenka, kažkieno prižiūrimi“, - pridūrė kitas pareigūnų šaltinis anoniminiame pokalbyje su UP.
Leidinys gavo 211-osios pontoninės ir tiltų brigados etatų lentelę ir teigia, kad tarp karinio dalinio personalo iš tiesų yra daug šeimų - patikrinta beveik tuzinas.
Tačiau dauguma giminaičių tarnauja skirtinguose 211-osios pontoninės ir tiltų brigados padaliniuose, kad būtų išvengta interesų konflikto.
Pinigų prievartavimas ir fizinis smurtas
2024 m. pavasarį Ternopilyje įsikūrusios Karinės teisėsaugos tarnybos pareigūnai paprašė 211-osios pontoninės ir tiltų brigados informacijos apie administracinius pranešimus dėl karių, kurie 2023 m. vartojo alkoholį ar narkotikus.
Po to buvo pradėtas vidaus tyrimas - antrasis batalionas nesurašė protokolų dėl kai kurių apsvaigusių karių, nors jų būklė buvo užfiksuota medicininių apžiūrų metu.
Tuo metu bataliono vadas buvo pulkininkas leitenantas Valerijus Pastuchas. 2024 m. gegužę, vykstant tarnybiniams patikrinimams, jis buvo paaukštintas į štabo viršininko, brigados vado pavaduotojo pareigas.
Šias pareigas jis eina iki šiol.
Tuo metu 211-ojoje brigadoje tarnavęs psichologinės paramos skyriaus karininkas Ostafijčiukas, atsakingas už vidaus patikrinimus, sako, kad karys turėjo sumokėti nuo 5 000 iki 20 000 grivinų pažeidimą nustačiusiam asmeniui, kad apie jį nebūtų pranešta.
„Taip pat išsiaiškinau daug neteisėtų faktų, įskaitant karių mušimą, jei jie vartojo alkoholį, bet nemokėjo pinigų.
Daugiausia patyčių vykdė Pastucho štabo viršininko sūnus ir brigados generolo Poberežniuko krikštatėvis - tuo metu vyresnysis leitenantas, dabar kapitonas, Vladyslavas Pastuchas, kuris buvo pirmojo bataliono būrio vadas “, - pasakoja jis.
Kitas seržantas sako, kad Vladyslavas Pastuchas grasino pasinaudoti tėvo ir krikštatėvio įtaka, kad kovotojai būtų perkelti į pėstininkus, todėl kovotojai jam mokėjo pinigus, kad išvengtų bausmės.
Pasak penkių buvusių brigados karininkų ir seržantų, Vladyslavas Pastuchas taip pat piktnaudžiavo kariuomene per komandiruotes, kai statė įtvirtinimus Donecko, Charkovo ir Dniepro srityse.
Kovos zonoje jis turėjo galimybę bendrauti su įvairių batalionų, įskaitant antrąjį batalioną, kariais, ir būtent šie kariai dažniausiai skundėsi dėl piktnaudžiavimo. Nors Vladyslavas buvo pirmojo bataliono būrio vadas.
„Aš ..., būdamas rotacijoje Dniepro ir Donecko srityse, gėriau alkoholį, už ką pirmojo bataliono leitenantas Pastuchas Vladyslavas Valerijovičius mane ne kartą baudė finansiškai ir fiziškai, naudodamas brutalią jėgą, taip pat buvau pririštas prie medinio kryžiaus ir fiziškai išnaudojamas...“ - rašoma viename iš skundų.
Vladyslavas Pastuchas nufotografuotas prie kryžiaus pririšto kareivio fone.
Incidentui dalinyje tapus viešai žinomu, Pastuchas jaunesnysis buvo perkeltas į kitą dalinį.
O jo tėvas sumokėjo pinigus nukentėjusiems kariams, kurie rašė ataskaitas ir pinigų perdavimą įrodinėjo kvitais.
UP pašnekovai tarp karininkų ir seržantų teigia, kad nei prokuratūra, nei Valstybinis tyrimų biuras nepradėjo baudžiamosios bylos dėl karių piktnaudžiavimo.
Vietoj to prokuratūra tyrė bylą dėl administracinių protokolų nesurašymo prieš kariškius.
2024 m. rugsėjo 10 d. Ternopolio srities Husiatyno rajono teismas pripažino Pastuchą vyresnįjį kaltu dėl aplaidumo tarnyboje karo padėties metu. Jis sumokėjo maksimalią 34 000 grivinų baudą. Ikiteisminio tyrimo stadijoje jis taip pat atlygino valstybei beveik 140 000 grivinų žalą - premijas, kurias gavo kariai, kuriems nebuvo pranešta apie alkoholio vartojimą.
Šaltinis: babel.ua/news
Ukraina neliks viena prieš Rusijos Federaciją: Didžioji Britanija paskelbė apie karinę pagalbą ir pasakė, kam bus panaudoti pinigai
Jau šiandien, gruodžio 19 d., Londonas oficialiai paskelbs apie kitą karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuris bus paskirstytas keliais etapais.
Kartu Vladimiras Zelenskis ragina sąjungininkus padėti Ukrainai ne tik mūšio lauke, bet ir diplomatinėmis priemonėmis, pranešė „Reuters“.
Jau baigiasi tretieji karo metai, o AFU laiko 1170 kilometrų ilgio fronto liniją. Tam reikia ir darbo jėgos, ir karinės technikos.
Šiandien paaiškėjo, kad 286 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketas bus paskirstytas taip:
apie 116 mln. JAV dolerių bus skirta Ukrainos kariniam jūrų laivynui paremti (valtims, žvalgybiniams ir antžeminiams bepiločiams lėktuvams, užtvarinei amunicijai ir priešmininėms transporto priemonėms įsigyti);
- apie 85 mln. dolerių bus skirta oro gynybos ir elektroninės kovos įrangai įsigyti;
- apie 33 mln. dolerių bus panaudoti karinės įrangos, kurią Londonas anksčiau tiekė Kijevui, atsarginėms dalims pirkti;
- likusi suma bus panaudota kovai su bepiločiais orlaiviais skirtoms REB sistemoms ir kvėpavimo aparatų įsigijimui.
Didžioji Britanija taip pat yra pasirengusi tęsti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naujokų mokymus. Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos vadovas Johnas Healey sakė, kad 2025 m. Ukraina nebus palikta viena su V. Putinu mūšio lauke.
Rusijos Federacija naikina komunikacijas Baltijos jūroje: stebi, kaip reaguos NATO
Rusija visoje Baltijos jūroje trikdo mobilųjį ryšį ir laivų sekimo duomenis, todėl kyla pavojus laivams ir energijos tiekimui. Tai pareiškė Lenkijos viceadmirolas Krzysztofas Jaworskis, kuris prižiūri šį regioną. Apie tai praneša „Sky News“.
Viceadmirolas Krzysztofas Jaworskis sako, kad Maskva sistemingai naudoja tokią taktiką, siekdama nuslėpti savo laivų judėjimą ir trukdyti kitų laivų operacijoms jūroje, kuri ribojasi su aštuoniomis NATO šalimis ir Rusija. Tai daroma siekiant patikrinti, kaip reaguos Vakarų šalys.
„Hibridinis karas Baltijos jūroje yra didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame“, - sakė M. Jaworskis, kalbėdamas apie praktiką vykdyti išpuolius kartu su bandymais sutrikdyti energijos tiekimą ir kitas sistemas.
Lenkijos karinių jūrų pajėgų operacijų centro vadas tokius veiksmus taip pat pavadino agresyviu Rusijos elgesiu.
„Jie taip pat bando mus kaip Aljansą, kad pamatytų, kaip toli jie gali nueiti“, - patikslino jis.
Rusija neigia Vakarų šalių kaltinimus sabotažu ir savo ruožtu kaltina Vakarus bandymu sėti nesantaiką Rusijoje.
Nuo 2022 m., kai Rusija visiškai įsiveržė į Ukrainą, įvyko mažiausiai trys galimi sabotažo atvejai, buvo pažeista kelios dešimtys telekomunikacijų kabelių ir svarbių jūros dugnu nutiestų dujotiekių.
„Kas mes esame - okupantai": prie Torecko sučiupti „elitiniai" rusų kariai
Torecko kryptimi į ukrainiečių nelaisvę pateko elitiniai rusų šauktiniai. Apie tai praneša 12-osios specialiosios paskirties brigados „Azov“ NSU telegramų kanalas.
Pažymima, kad penkis rusų okupantus paėmė į nelaisvę 2-ojo „Azovo“ bataliono pėstininkai.
Be to, paaiškėjo, kad rusai buvo ne paprasti „mobikai“ ar „koncervai“, o patyrę žvalgai su įsakymais. Jie kelias dienas priešinosi ukrainiečių gynėjams, kol buvo likviduotas rusų vadas. Tuomet jo pavaldiniai pasirinko gyvybę ir pasidavė.
Vėliau, jau prieš kameras, belaisviai pasakojo, kad prieš pasiduodami jie į save šaukėsi artilerijos ugnies, tačiau ji pradėjo šaudyti tik tada, kai jie jau pasidavė Azovo kovotojams.
Rusai prieš kameras taip pat sakė, kad nelaisvėje tikėjosi būti kankinami, tačiau nieko panašaus jiems nenutiko. Išskyrus tai, kad ukrainiečių kovotojai juos barė.
„Taip, vaikinai turi pykčio, žinoma. Ten buvo ir toks atvejis, kad kai kurie vaikinai iš rusų pusės įžūliai šaudė į pasidavusius vaikinus.
Apskritai supratau vaikinų pyktį. Bet jie mums nieko nedarė, net nepaisant to, kad taip atsitiko.
Taip, žinoma, keli žodžiai... Kas mes jiems esame? Okupantai, štai kas mes esame. Tiesa? Teisingai! Aš irgi taip manau, - pasakė vienas iš belaisvių.
Jau nelaisvėje okupantai taip pat prisipažino įvykdę karo nusikaltimus, ypač civilių ir ukrainiečių belaisvių egzekucijas.
„Mes gavome įsakymą šaudyti visus civilius", - sakė jie.
Praėjusią parą rusai daugiau kaip 200 kartų apšaudė Zaporižios sritį
Praėjusią parą okupantai smogė 201 smūgį 11-kai Zaporižios srities gyvenviečių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos kariuomenė smogė 3 aviacijos smūgius Huliaipolei ir Novodarivkai.
112 įvairių modifikacijų dronų atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanilivką, Mala Tokmačką, Biloghirią, Temyrivką, Malynivką, Novodarivką ir Olhivskę.
Mala Tokmačka buvo apšauta iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų.
85 artilerijos smūgiai buvo smogti Lobkovei, Huliaipolei, Ščerbakams, Novoandrijivkai, Novodanilivkai, Mala Tokmačkai, Biloghiriai, Malynivkai, Novodarivkai ir Olhivskei“, – parašė pareigūnas.
Gauti 2 pranešimai apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus. Civiliai nenukentėjo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, šiuo metu srityje statoma 11 požeminių mokyklų. Nuo gruodžio 12 d. viena iš jų dirba bandomuoju režimu.
„Šimtai tūkstančių sviedinių ir tūkstančiai raketų“. JAV pradeda „istorinį“ ginklų perdavimą Ukrainai
Paskutinėmis Joe Bideno prezidentavimo savaitėmis JAV deda didžiules pastangas, kad padidintų ginklų tiekimą Ukrainai, CNN sakė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas.
„Gynybos departamentas įgyvendina istorinę iniciatyvą per ateinančias penkias savaites į Ukrainą pervežti didelį kiekį ginklų. Iki sausio vidurio išsiųsime šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių, tūkstančius raketų, šimtus šarvuočių ir kitos svarbios įrangos“, - sakė neįvardytas JAV pareigūnas.
Tiekimo koordinavimui vadovauja J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Sulivanas (Jake Sullivan).
Pentagonas aktyviai naudojasi jūrų ir oro keliais, kad būtų laikomasi pristatymo terminų, patikslino CNN.
Vis dėlto šaltinis pažymėjo, kad pagrindinė Ukrainos problema tebėra ne ginklų, o darbo jėgos trūkumas.
Baltieji rūmai daugiausia dėmesio skiria darbo jėgos klausimo sprendimui, kad iki 2025 m. Ukraina būtų kuo stipresnėje padėtyje, pridūrė pareigūnas: „Esame pasirengę apmokyti mobilizuotus karius: jei Ukraina nuspręs mobilizuoti papildomas pajėgas ir išsiųsti jas į poligonus už šalies ribų, mes suteiksime reikiamus mokymus.
Tačiau sprendimą dėl mobilizacijos išplėtimo turėtų priimti pati Ukraina.“
Gruodžio 12 d. J. Bidenas patvirtino dar vieną 500 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įeina šaudmenys HIMARS, 105 mm ir 155 mm artilerijos sviediniai, prieštankinės sistemos „Javelin“ ir AT-4, granatos, įranga gynybai nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių, taip pat diversijų ir mokymo įranga.
Anksčiau J. Bideno administracija rekomendavo Ukrainai sumažinti minimalų mobilizacinį amžių nuo 25 iki 18 metų, siekiant paspartinti kariuomenės papildymą.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė šią iniciatyvą, pažymėdamas, kad problema yra ne karių skaičius, o nepakankama esamų brigadų įranga.
Prioritetas turėtų būti ginkluotės tiekimas ir Rusijos karinio potencialo mažinimas, pabrėžė V. Zelenskis.
Tuo tarpu išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) anksčiau ne kartą pasisakė už išlaidų Ukrainai skiriamai pagalbai mažinimą.
Jis sakė, kad ketina peržiūrėti karinės paramos Kijevui apimtis, ir pabrėžė, kad JAV jau investavo 350 mlrd. dolerių, o Europa - tik 100 mlrd. dolerių. Pasak jo, sąjungininkai turėtų prisiimti vienodus įsipareigojimus. Tačiau JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas gruodį pažymėjo, kad nuo 2022 m. JAV parama Ukrainai sudarė 62 mlrd. dolerių, o kiti partneriai suteikė 57 mlrd. dolerių paramą.
D. Trumpas taip pat išreiškė nepritarimą Vakarų ilgojo nuotolio raketų naudojimui smūgiams Rusijos teritorijai.
Kartu jis paskelbė ketinantis JAV pagalbą Kijevui naudoti kaip svertą spaudžiant Rusiją taikos derybose.
Be to, išrinktasis JAV prezidentas pasiūlė, kad Europos šalys siųstų savo karius į Ukrainą stebėti, kaip laikomasi paliaubų režimo.
Kartu, kaip laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė neįvardyti D. Trumpo padėjėjai, būsimasis Baltųjų rūmų vadovas dar neturi konkrečios konflikto sprendimo strategijos, o jo komanda tik pradeda kurti galimus metodus.
Po masinės Rusijos atakos Ukrainos atominės elektrinės mažina gamybos apimtis
Po masinės Rusijos atakos prieš energetikos tinklą Ukraina penktadienį buvo priversta sumažinti savo atominių elektrinių gamybos apimtis.
Buvo netiesiogiai paveikti penki iš devynių veikiančių šalies reaktorių, platformoje „X“ paskelbė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apibūdino naktinius smūgius, per kuriuos buvo paleista daugiau nei 90 raketų ir beveik 200 kovinių bepiločių orlaivių, kaip „vieną iš didžiausių atakų prieš mūsų elektros tinklą“.
Rivnės, Chmelnyckio ir Pietų Ukrainos atominės elektrinės, kurias vis dar kontroliuoja Kyjivas, netapo taikiniais, tačiau dėl didelių įtampos svyravimų tinkle ir smūgių į energijos sistemas pareigūnai buvo priversti sumažinti gamybos apimtis.
Vienoje įsikūrusi TATENA yra ne kartą įspėjusi, kad atakos netiesiogiai padidina branduolinių incidentų riziką.
Kaip pranešama, dėl penktadienį padarytos žalos tinklui daugybėje Ukrainos dalių teko pratęsti anksčiau suplanuotus elektros tiekimo nutraukimus.
Per naujausią rusų masinę ataką Ukrainoje nukentėjo keletas šiluminių elektrinių
Penktadienio rytą Rusija pradėjo masinį antpuolį prieš Ukrainos energetikos įmonės DTEK valdomas šilumines elektrines (ŠE), pranešė įmonių grupės spaudos tarnyba.
„Po masinės atakos buvo smarkiai apgadinta ŠE įranga. Pasibaigus bombardavimui elektros inžinieriai tuojau pat pradėjo šalinti jo pasekmes, kad įranga vėl pradėtų veikti“, – teigiama pranešime.
Preliminariais duomenimis, per antpuolį nė vienas darbininkas nenukentėjo.
Bendrovė atkreipė dėmesį, kad tai buvo jau dvylikta rusų ataka prieš įmonės DTEK objektus nuo 2024 m. pradžios.
Gruodžio 13 d. rytą Rusija surengė dar vieną masinę ataką prieš Ukrainos energetikos sistemą. Dėl to nacionalinė energetikos bendrovei „Ukrenergo“ tą dieną teko apriboti elektros tiekimą.
V. Zelenskis: Rusija paleido 93 raketas, Ukraina perėmė 81
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusija per masinę ataką prieš Ukrainą paleido 93 raketas ir beveik 200 dronų, o Ukrainos oro gynyba perėmė 81 raketą. Valstybės vadovas apie tai pranešė platformoje „X“.
„Dar vienas Rusijos raketų smūgis Ukrainai. Kruizinės raketos, balistinės raketos. Pirminiais duomenimis, paleistos 93 raketos, įskaitant mažiausiai vieną iš Šiaurės Korėjos. Iš viso numušta 81 raketa, 11 iš jų – kruizinės raketos, kurias perėmė mūsų naikintuvai F-16.
Be to, per šią ataką rusai panaudojo beveik 200 dronų.
Tai buvo vienas didžiausių smūgių, nukreiptų prieš mūsų energetikos infrastruktūrą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad tai yra Vladimiro Putino „taikos planas“ – viską sunaikinti.
„Štai taip jis nori „derybų“ – terorizuodamas milijonus žmonių. Jo neriboja nei tolimojo nuotolio pajėgumai, nei galimybės įsigyti raketų gamybai reikalingų komponentų.
Nafta Putinui duoda pakankamai pinigų, kad jis galėtų tikėti savo nebaudžiamumu. Reikia ryžtingos pasaulio reakcijos: į masinę ataką turi būti atsakyta masine reakcija. Tai vienintelis būdas sustabdyti terorą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad jei lyderiai bijo reaguoti į terorą arba prie jo pripranta, V. Putinas tai laiko leidimu tęsti karą. Pasak jo, reikalingos sistemos „Patriot“ šioms raketoms numušti ir įrodyti, kad teroras nepasieks savo tikslų, o sankcijos Rusijai dėl karo turi būti dar sugriežtintos, kad tikrai pakirstų Rusijos raketų gamybą.
„Putino nesustabdys tuščios kalbos – taikai pasiekti reikia jėgos. Stiprybės, nebijančios savo gebėjimo pasipriešinti blogiui ir jį sustabdyti.
Pasaulis gali sustabdyti šią beprotybę, o kad tai padarytų, pirmiausia turi sustabdyti beprotybę Maskvoje, kuri jau daugiau kaip 20 metų įsakinėja vykdyti terorą.
Reikia stiprybės. Ukraina dėkinga visiems, kurie padeda“, – sakė V. Zelenskis.
Gruodžio 13 dieną Rusija virš Ukrainos paleido daugybę raketų. Visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus. Buvo atakuojamas energetikos sektorius.
E. Macronas nori į Ukrainą nusiųsti 40 000 NATO karių: atskleistas jo planas
Ketvirtadienį, gruodžio 12 d., Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvyks į Varšuvą aptarti su Lenkijos puse taikos palaikymo misijos, skirtos Ukrainos suverenitetui apsaugoti, jei būtų pasirašytas susitarimas su Rusija.
Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Camille'is Grandas dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė, kad per susitikimą su naujai išrinktu JAV prezidentu Donaldu Trumpu Prancūzijos vadovas gali parodyti Europos pasiryžimą prisiimti riziką ginant Ukrainos suverenitetą.
Prancūzija aktyviai siūlo siųsti į šalį taikos palaikymo misiją, kuri užtikrintų, kad okupantai nepažeistų paliaubų.
Prancūzijos tarptautinių santykių institutas rengia šios misijos projektą. Jo ekspertas Elie Tenenbaumas (Elie Tenenbaum) sakė, kad karinį kontingentą galėtų sudaryti penkios brigados (apie 40 000 karių). Vadovavimas vienai brigadai galėtų būti perduotas Lenkijai.
Dabar yra tik trys būdai suteikti Ukrainai saugumo garantijas.
Jungtinės Valstijos ir Vokietija nepritaria „vokiškajam“, kuris numato šalies prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso, nors dalis jos teritorijų yra okupuotos.
„Izraelio“ modelis yra neaiškus, nes nuolatinis ginklų tiekimas Ukrainai priklausytų nuo JAV ir Europos biudžetų būklės:
„Trečiasis modelis yra „korėjietiškas“: tarptautinė taikos palaikymo misija, kuri jau daugiau kaip 70 metų saugo demarkacinę liniją tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos.
Būtent šiuo trečiuoju modeliu, įtraukiant pirmojo ir antrojo modelio elementus, turėtų būti grindžiamos saugumo garantijos Kijevui.“
Grandas mano, kad į tokią misiją svarbu įtraukti kuo daugiau šalių ir valstybių, net jei jų dalyvavimas bus tik simbolinis. Jis prognozuoja, kad po rinkimų idėją gali paremti Vokietija ir Nyderlandai.
Karių siuntimas į Ukrainą
Vakarų žiniasklaidos duomenimis, naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę Rusijos ir Ukrainos fronte sukurti buferinę zoną, kurią kontroliuotų Europos šalių karinės pajėgos.
Buvo pranešta, kad Londonas ir Paryžius jau tariasi, kaip galėtų apsaugoti Ukrainą, jei būtų pasirašytas taikos susitarimas dėl karo pabaigos.
Ukrainos jūrų pėstininkai Kursko regione sunaikino keletą rusų PKM
Ukrainos 36-osios kontradmirolo Mychailo Bilinskio vardo jūrų pėstininkų brigados kariai kartu su kitais daliniais Kursko regione sunaikino keturias rusų pėstininkų kovos mašinas amfibijas „BMD-2“ ir 17 okupantų.
Apie tai brigada pranešė feisbuke.
„Mykolajivo jūrų pėstininkai kartu su kariais iš kitų dalinių atrėmė du mechanizuotus antpuolius. Brigada sunaikino keturis „BMD-2“ ir 17 priešų desantininkų“, – rašoma įraše.
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 757 340 karių, iš kurių 1 400 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Rusija pranešė apie smūgius aviacijos kompleksui Taganroge ir naftos saugyklai Brianske
Naktį iš antradienio į trečiadienį nepilotuojamieji orlaiviai ir raketos puolė Rusijos Briansko ir Rostovo regionus, praneša naujienų agentūros BBC skyrius Rusijoje.
Rostovo regione esančiame Taganrogo mieste raketa apgadino katilinę, be šildymo liko 27 daugiabučiai namai, pranešė miesto merė Svetlana Kambulova.
Naujienų portale „Nastojaščeje Vremia“ pranešama, kad Rostovo gubernatorius Jurijus Sliusaras paskelbė, jog mieste taip pat apgadinta pramonės įmonė, stovėjimo aikštelėje sudegė 14 automobilių. Apie nukentėjusiuosius kol kas nepranešama.
Platformos „Telegram“ kanalas „Astra“ remdamasis vietinių šaltinių suteiktais duomenimis teigia, kad smūgių taikiniu Taganroge galėjo būti G. M. Berijevo vardo mokslinis ir techninis aviacijos kompleksas, nors ši informacija kol kas nebuvo patvirtinta.
Taganrogo gyventojai pasakojo girdėję keletą sprogimų ir šūvių.
Briansko regiono gubernatorius Aleksandras Bogomazas pranešė, kad buvo neutralizuoti dešimt dronų, kurie buvo numušti ir didesnės žalos nepadarė.
Tiesa, per vieną nepilotuojamojo orlaivio ataką vienoje iš Briansko gamyklų kilo gaisras, kurį pavyko užgesinti ir per kurį niekas nenukentėjo.
Briansko Fokinskio rajono gyventojai platformos „Telegram“ kanalui „Shot“ pasakojo, kad maždaug 00.45 val. pasigirdo 6–10 sprogimų.
Jie pranešė, kad užsidegė „mėsos perdirbimo gamyklos rajone“ esanti naftos perdirbimo gamykla.
Viešai prieinami Ukrainos žvalgybos kanalai teigė, kad buvo smogta įmonės „Transneft“ naftos perdirbimo gamyklai, tuo tarpu „Astra“ pranešė, kad netoliese esančio Sveno kaimelyje dega ir vienas iš naftotiekio „Družba“ pakrovos punktų.
Rusijos gynybos ministerija šįryt paskelbė, kad naktį Briansko regione buvo sunaikinta 14 nepilotuojamųjų orlaivių, tačiau apie jokias raketų atakas Rostovo regione neužsiminė.
Kas privers Putiną derėtis su Ukraina - žiniasklaida įvardijo silpnąją vietą
Kas gali paskatinti Vladimirą Putiną eiti į derybas su Ukraina? Pasak Foreign Affairs, silpnoji Rusijos prezidento vieta yra ekonomika. Griežtesnės sankcijos galėtų daryti spaudimą Maskvai, kad ši sutiktų su palankesnėmis sąlygomis Ukrainai.
Šiuo metu Rusija nėra ant žlugimo ribos, tačiau analitikai teigia, kad norint pasiekti tikslą - nutraukti karą, Vakarams reikia didinti ekonominį spaudimą. Vienas svarbiausių žingsnių galėtų būti sankcijų įvedimas šešėliniam laivynui, kuriuo į Kiniją ir Indiją gabenama daugiau kaip 90 proc. rusiškos naftos.
Šis laivynas tapo pagrindiniu naftos eksporto kanalu, kuriuo apeinami apribojimai. JAV Užsienio turto kontrolės tarnyba (OFAC) gali jį blokuoti taikydama sankcijas atskiriems laivams. Reikia tik politinės valios.
Ekonominės priemonės tebėra svarbi kovos su agresyvia Kremliaus politika priemonė. Didesnis spaudimas Rusijai taikant sankcijas gali pakeisti V. Putino strateginius skaičiavimus ir priversti jį taikos derybas laikyti priimtina išeitimi.
V. Zelenskis: praėjusią savaitę Rusija atakavo Ukrainą 500 bombų, daugiau kaip 400 dronų ir beveik 20 raketų
Praėjusią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo beveik 500 valdomų aviacinių bombų, daugiau kaip 400 atakos dronų ir beveik 20 įvairių tipų raketų, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo feisbuko įraše.
„Mūsų miestai ir bendruomenės nuolat patiria teroristines atakas. Kiekvieną dieną mūsų dangaus gynėjai duoda atkirtį Rusijos terorui.
Vien per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainą paleido beveik 500 valdomų aviacinių bombų, daugiau kaip 400 atakos dronų ir beveik 20 įvairių tipų raketų“, – rašė V. Zelenskis prie sugriovimų vaizdo įrašo.
„Šis kasdienis teroras ir tebesitęsiantis karas nebegali būti laikomas vienos valstybės problema. Ji reikalauja bendrų veiksmų iš visų, kurie vertina gyvybę – Europoje, Amerikoje ir visame pasaulyje. Tik kartu galime pasiekti teisingą taiką“, – pabrėžė prezidentas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia teisingos ir tvirtos taikos, o kai kalbama apie efektyvią taiką su Rusija, tai pirmiausia turi būti efektyvios taikos garantijos.
Putinas nėra pasaulio politikas Nr. 1: Erdoganas išsakė savo poziciją dėl „pasaulio lyderių“
Iš dabartinių pasaulio lyderių tik Putinas ir Erdoganas yra valdžioje 22 metus. Tai Turkijos prezidentas pareiškė vakar, gruodžio 8 d., žiniasklaidai paskelbęs, kad pasaulyje yra tik du lyderiai, informuoja „Hurriyet“.
Savo pareiškimą jis išsakė bendraudamas su jaunimu apie laimėjimus diplomatiniame fronte. Turkijos prezidentas pradėjo girti V. Putiną. Jis pabrėžė, kad jis ir V. Putinas jau 22 metus vadovauja savo šalims, o tai reiškia, kad jie yra „pasaulio lyderiai“.
Kartu Erdoganas yra lyderis Nr. 1 asmeniškai. Erdoganas taip pat įvertino Vokietijos politikus.
Pasak jo, po Merkel jie Berlyne tiesiog baigti, o mėgstamiausiu Vokietijos vadovu jis laiko Schroederį. Turkijos prezidentas norėtų, kad ateityje jo šalis turėtų daugiau tokių politikų kaip Schroederis. T
urkija iš pradžių remia Ukrainą jos kovoje už nepriklausomybę ir suverenitetą, tačiau taip pat palaiko verslo santykius su Rusija. Erdoganas ne kartą siūlė Putinui
D. Trumpas formuluoja koncepciją, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė šiuo metu formuluojantis koncepciją, kaip užbaigti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.
Jis tai sakė telefonu duodamas interviu „The New York Post“, pranešė „Ukrinform“. „Formuluoju koncepciją, kaip užbaigti tą absurdišką karą“, – sakė D. Trumpas po vizito Paryžiuje, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pasak D. Trumpo, jis su V. Zelenskiu kalbėjosi apie tai, kaip užbaigti kruviną konfliktą, tebesitęsiantį nuo 2022 metų. „Jis nori sudaryti taiką“, – laikraščiui sakė D. Trumpas. „Jis nori paliaubų. Mes nekalbėjome apie smulkmenas.
Jis mano, kad atėjo laikas (taikos deryboms – red.), ir Putinas turėtų pagalvoti, kad jau laikas, nes jis pralaimėjo – kai netenki 700 tūkst. žmonių, laikas atėjo. Tai nesibaigs, kol nebus taikos“, – pridūrė D. Trumpas.
Anksčiau pranešta, kad po pokalbio su D. Trumpu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu V. Zelenskis sakė, jog visi susitikimo dalyviai pareiškė norą kuo greičiau ir teisingiau užbaigti karą.
Ukraina žengė pirmą žingsnį moterų mobilizacijos link
Ukrainos kariškės per Nepriklausomybės dienos parado repeticiją Kijeve, 2015 m. rugpjūtis
Foto: REUTERS
Ukrainoje svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį į kariuomenę būtų priimamos moterys, praėjusios bazinius karinius mokymus, pranešė „Newsweek“ leidinys. Idėja priimti moteris į kariuomenę buvo iškelta atsižvelgiant į didelį personalo trūkumą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
Ukrainos parlamentas, Aukščiausioji Rada, žengė „pirmuosius žingsnius“ mobilizuoti moteris į kovą su Rusija trūkstant karo jėgos, pareiškė parlamento narys Dmytro Razumkovas.
Jis sakė, kad gruodžio 3 d. priimtame įstatymo projekte Nr. 12076 yra nuostata, leidžianti moterims, atitinkančioms medicininius ir amžiaus reikalavimus, stoti į kariuomenės registrą kaip šauktinėms ir praeiti bazinius karinius mokymus. Tai pranešė Ukrainos televizijos kanalas „Strana“.
Razumkovas paragino per antrąjį svarstymą išbraukti šią nuostatą iš įstatymo projekto.
Tai labai svarbus pakeitimas, nes jis padės panaikinti karinės jėgos trūkumą Ukrainos kariuomenėje ir suteiks galimybę šaukti Ukrainos moteris dalyvauti karinėse operacijose.
„Newsweek“ nedarbo metu elektroniniu paštu susisiekė su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir Ukrainos gynybos ministerija ir paprašė pateikti komentarus.
Siūlomos įstatymo „Dėl karinės prievolės ir karinės tarnybos“ pataisos leistų moterims, norinčioms prisijungti prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, būti pašauktoms į kariuomenę ir užregistruotoms rezervistėmis.
Kai kurie, tarp jų ir Aukščiausiosios Rados aparato pagrindinis mokslo ir ekspertų departamentas, nesutiko su šiomis pataisomis ir pavadino „nepriimtinu registruoti moteris šauktinėmis prieš pat karinės tarnybos pradžią“.
Dabartiniai Ukrainos įstatymai leidžia mobilizuoti vyresnius nei 25 metų amžiaus vyrus. Kariuomenė taip pat priima moteris savanores, bet ne šauktines.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aneksavus Krymą, Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnavo 50 000 moterų, iš jų 16 500 tiesiogiai tarnavo kariuomenėje.
Nuo 2024 m. sausio moterys sudarė 7,3% visų Ukrainos karių. Ukrainos vyriausybės duomenimis, ginkluotosiose pajėgose tarnavo 62 000, o daugiau nei 45 000 užėmė karines pareigas.
Šių metų pradžioje koviniuose daliniuose tarnavo daugiau kaip 4 000 moterų, kariuomenėje buvo daugiau kaip 7 000 karininkių, apie 12 000 seržančių karininkių ir 23 000 kareivių moterų. Vadovaujančias pareigas kariuomenėje užėmė 5 000 moterų.
Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad nuo šių metų kovo moterų skaičius Ukrainos ginkluotosiose pajėgose nuo invazijos pradžios padidėjo 30 proc.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nepritaria privalomam moterų šaukimui į kariuomenę. Anksčiau jis sakė: „Aš nepatvirtinsiu privalomos moterų mobilizacijos įstatymo“, tačiau patvirtino, kad sumažins šaukimo į kariuomenę amžių.
Moterų, norinčių dalyvauti karinėse operacijose, šaukimas į kariuomenę padėtų Ukrainai, nes šalis susiduria su darbo jėgos trūkumu, kritiniu metu intensyvėjant ginkluotai konfrontacijai su Rusija, reziumuoja „Newsweek“ leidinys.
infa.lt
Putinas vėl ištraukė savo „Orešniką“: diktatorius žada dalytis raketomis su Baltarusija
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė apie neva naujų savo raketų „Orešnik“ dislokavimą Baltarusijos teritorijoje.
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau garsina savo tariamai naują vidutinio nuotolio raketą „Oreshnik“, kuria buvo smogta Ukrainos Dniepro upei. Jis pažadėjo kuo greičiau dislokuoti šį kūrinį Baltarusijoje.
Atitinkamą pranešimą V. Putinas padarė gruodžio 6 d. Minske per bendrą spaudos konferenciją su Baltarusijos kolega, praneša Dialog.UA.
V. Putinas sakė, kad „Orešnik“ dislokavimas Baltarusijoje taps įmanomas jau 2025 m. antrojoje pusėje, „nes raketų gamyba yra didinama“. Jis teigė, kad kompleksai bus lygiagrečiai tiekiami tiek Rusijos, tiek Baltarusijos kariuomenei.
Kartu, anot diktatoriaus, kuo trumpesnis šio komplekso veikimo nuotolis, tuo galingesnė kovinė galvutė.
Lukašenka savo ruožtu pažymėjo, kad jis pats galės nustatyti taikinius smūgiams „Orešnik“.
V. Putinas šiandien atvyko į Minską į Sąjunginės valstybės aukščiausiosios tarybos posėdį. Ten jis pasirašė sutartį dėl abipusių saugumo garantijų, kurioje įtvirtinti „sąjungininkų įsipareigojimai“.
Pažymėtina, kad, pasak Rusijos žiniasklaidos, visa istorija su „Orešniku“ pasirodė esanti surežisuotas spektaklis, kuriuo siekiama „apjuodinti amerikiečius ir britus“, taip pat „išgąsdinti Berlyną“.
Visų pirma apie tai rašė laikraštis „The Moscow Times“, remdamasis 4 šaltiniais aukščiausiuose Rusijos Federacijos valdžios sluoksniuose.
Pasak šaltinių, Kremlius įgyvendino karinę propagandinę kampaniją, pervertindamas Rusijos gynybos pramonės pajėgumus.
Joje dalyvavo ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, per brifingą skandalingai paskambinusi apie raketą.
Leidinyje teigiama, kad Rusija iš tikrųjų neturi „Orešnikov“ atsargų, o šios raketos gamybai sukurti prireiks mažiausiai 5 metų.
O jos nebranduolinės versijos pajėgumai kelia didelių abejonių. Smūgis Dnieprui, nors ir atrodė bauginančiai, iš tikrųjų nesukėlė jokių didesnių nuostolių ant žemės.
Tačiau panašu, kad Putinas yra stipriai įsitraukęs į kitą savo „nėra analogų“. Nepaisant to, kad „Orešnikas“ jau daugybę kartų buvo demaskuotas, jis jį mini kiekvieną kartą, kai pasirodo viešumoje.
Rusai smogė Zaporižiai, žuvo devyni žmonės, 17 – sužeista
Rusų pajėgoms atakavus Zaporižios miestą penktadienį žuvo devyni žmonės. Mažiausiai 17 asmenų buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
Jo duomenimis, tarp nukentėjusiųjų yra du vaikai, kurių amžius 4 ir 11 metų. Sugriautos automobilių remonto dirbtuvės, yra apgadintų gyvenamųjų namų ir parduotuvių.
Rusai apie 18.00 val. paleido į miestą sklendžiančias bombas.
Buvęs Generalinio štabo viršininko pavaduotojas: Ukraina kuria savo balistinę raketą
Ukraina kuria savo balistines raketas, o AFU netrukus turėtų turėti naujas raketų sistemas. Tai interviu OBOZ.UA sakė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Igoris Romanenka.
Jis pabrėžė, kad raketų programa Ukrainoje egzistuoja jau daugelį metų, o 2016 m. tapo žinoma apie ukrainietišką balistinę raketą „Sapsan“. Ją norėjo įsigyti net Saudo Arabija.
Tačiau projektas taip ir nebuvo užbaigtas dėl aktyvaus Rusijos pasipriešinimo, teigia I. Romanenko.
Pasak jo, šiandien Ukraina vykdo kitas raketų programas, visų pirma „Grom-2“, kuri kuriama tos pačios „Sapsan“ pagrindu.
„Jos įgyvendinamos labai sudėtingomis sąlygomis. Buvo atliekami bandymai. Tačiau tokiems projektams reikia laiko. Tik nedaugelis šalių pasaulyje turi raketų technologijas ir gali vykdyti tokias užduotis. Todėl reikia laiko, pinigų ir sutelkti pastangas, kad šios užduotys būtų įvykdytos kuo greičiau“, - sakė A. Romanenko.
Tačiau Ukrainos galimybės iš tikrųjų yra labai ribotos, todėl nesitikėkite, kad AFU atsiras kažkas panašaus į liūdnai pagarsėjusį V. Putino „Orešnik“.
„Tai vidutinio nuotolio raketa. Bet kelių tipų naujų raketinių sistemų, manau, bus“, - pažymėjo A. Romanenko.
Ukrainos raketų programa
Kaip rašė UNIAN, tądien gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad Ukraina atnaujino ir padidino serijinę komplekso „Neptūnas“ sparnuotųjų raketų R-360 gamybą.
Modifikuotos raketos dabar gali smogti taikiniams didesniu atstumu.
Jis taip pat sakė, kad pradėta serijinė rugpjūtį pirmą kartą pristatyto raketinio drono „Palianica“ gamyba. Pasak jo, „Palianitsa“ yra privataus startuolio kūrinys, o serijinė drono gamyba pradėta Gynybos ministerijos paramos dėka.
Ukraina pristatė naują raketą–droną
Ukrainai minint kariuomenės dieną, Kyjivas pristatė naują droną su raketiniu varikliu „Peklo“ („Pragaras“). „Labai svarbu, kad mūsų gynėjai gaus tokį modernų ukrainiečių gamybos ginklą“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kitas uždavinys esą yra didinti gamybą ir ginklą panaudoti. Šio bepiločio veikimo nuotolis yra iki 700 km, jis skrieja 700 km/h greičiu.
Strateginių pramonės šakų ministras Hermanas Smetaninas tinkle „Telegram“ rašė, kad pirmieji šio ginklo egzemplioriai jau perduoti kariuomenei.
Dronas, anot jo, buvo kuriamas metus laiko. Nuolat tobulinamas jo tikslumas ir apsauga nuo elektroninės gynybos priemonių. „Kartu kuriame laisvojo pasaulio arsenalą“, – rašė H. Smetaninas.
Minėtas veikimo nuotolis reiškia, kad ginklas galėtų būti panaudotas prieš taikinius Rusijos gilumoje ir pasiekti sostinę Maskvą.
Kremlius nuo Ukrainos sienos nutolęs per daugiau kaip 450 km.
Rugpjūtį Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną, V. Zelenskis jau pristatė raketą–droną pavadinimu „Palianycia“.
Anot žiniasklaidos, jo veikimo nuotolis taip pat yra keli šimtai kilometrų, o kovinis užtaisas sveria 100 kg. Gynybos ministras Rustemas Umerovas trečiadienį rašė, kad jau pradėta šio drono serijinė gamyba.
Krymo teismas nuteisė du žmones už karinių duomenų perdavimą Kyjivui
Maskvos aneksuoto Krymo teismas penktadienį nuteisė du vyrus už išdavystę, jie apkaltinti teikę Ukrainai informaciją apie karinės technikos ir laivų judėjimą ir nubausti daugelį metų kalėti.
Nuo tada, kai užpuolė Ukrainą, Rusija paskelbė daugybę ypač griežtų nuosprendžių savo piliečiams, nuteistiems už pagalbą Ukrainai.
Vienas šių vyrų, Dmitrijus Pospelovas, tariamai bendradarbiavo su Ukrainos saugumo tarnyba SBU nuo 2017 m., pranešė prokurorai.
Jis persikėlė į Krymą, dirbo viešbučiuose įrengdamas stebėjimo kameras. Jis suteikė SBU prieigą prie filmuotos medžiagos, leidusios stebėti kelius, kuriais buvo vežama Rusijos karinė technika, ir pateikė duomenis apie interneto tiekėjo naudotojus.
Krymo Aukščiausiasis Teismas nuteisė jį kalėti 13 metų griežto režimo pataisos darbų kolonijoje.
Kitas vyras, Vladislavas Afanasjevas, buvo pripažintas kaltas pinigais parėmęs Ukrainos kariuomenę ir perdavęs karinio jūrų laivyno laivų „nuotraukas ir geografines koordinates“. „Šie duomenys buvo patikimi“ ir galėjo būti panaudoti atakoms vykdyti, sakė prokurorai.
Teismas nuteisė V. Afanasjevą 15 metų kalėti griežto režimo kalėjime.
Jie turi nežmoniškas ginklų atsargas, bet vizitas nebuvo pergalingas gynėjams
Šiaurės Korėjos pagalba Rusijai yra ir Pietų Korėjos reikalas. Šiaurės Korėja tikrai gaus šį tą mainais – dronų, ginklų, technologijų.
Be to, Šiaurės Korėja greitai turės tūkstančius karių su nauja tikra kovine patirtimi, kuri irgi yra labai vertinga. Pietų Korėja galėtų padėti Ukrainai, bet ar padės?
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas lankėsi Pietų Korėjoje. Ir ką? Ir nieko.
Viena iš pokalbių, kuriuose dalyvavo ir prezidentas Yoonas Suk Yeolas, temų buvo Ukrainos noras įsigyti Pietų Korėjos ginklų.
Pietų Korėja turi labai produktyvią gynybos pramonę ir pilnus arsenalus senų ginklų.
Tačiau Šiaurės Korėjos įsitraukimas į šį karą Pietų Korėjos pozicijos nekeičia.
Seulas išlieka Ukrainos sąjungininku, tačiau nori apsiriboti parama be karinės technikos. Pietų Korėja savo ginklų ir amunicijos net neparduotų Ukrainai. Tai nėra didelė naujiena.
Nors buvo tikimasi, kad Pietų Korėja pakeis savo požiūrį stiprėjant Maskvos ir Pchenjano bendradarbiavimui, nuostata netiekti ginklų kariaujančioms šalims yra sena ir nepaklibinama.
Tuo tarpu šimtai artilerijos sistemų, tūkstančiai karių ir milijonai sviedinių iš Šiaurės Korėjos keliauja į Rusiją.
Ukrainos gynybos ministras, žinodamas apie Pietų Korėjos karinę doktriną, turėjo prašyti „gynybinių ginklų“ – oro gynybos sistemų, radarų.
Pavyzdžiui, vidutinio nuotolio KM-SAM žemė-oras raketų sistemų, kurių nuotolis, priklausomai nuo versijos, yra nuo 40 iki 50 km.
Šios savaeigės sistemos labai padėtų ginantis nuo dronų ir sparnuotųjų raketų. Oro gynybos sistemos, žinoma, irgi yra ginklai, bet labai norint jas galima priskirti kitai kategorijai – gynybiniams, o ne puolimo pajėgumams.
Be to, Pietų Korėja galėtų įvesti geografinius ribojimus – neleisti savo KM-SAM naudoti prieš taikinius už Ukrainos oro erdvės ribų.
Be to, Ukrainos delegacija turėjo kalbėti ir apie artilerijos sviedinius. Pietų Korėja yra viena didžiausių 155 mm sviedinių gamintojų pasaulyje, o ukrainiečiai greitu metu praktiškai visiškai pereis prieš šio NATO standarto.
Be to, Pietų Korėja turi dideles 105 mm sviedinių atsargas, kurios taip pat gali būti vertingos Ukrainai.
Pietų Korėja turi daug senesnių artilerijos sviedinių, kurių galiojimo laikas yra ribotas.
Kam juos utilizuoti, jei galima juos atiduoti Ukrainai ir sutaupyti?
Kaip praneša Pietų Korėjos „SBS News“, Umerovo vizitas nebuvo pergalingas Ukrainai.
Be to, Pietų Korėjos ginklų kompanijos, įskaitant milžinus „Hanwha“ ir „Hyundai Rotem“, gavo nurodymus susilaikyti nuo kontaktų su Ukraina.
Nurodyta priežastis buvo „įstatyminės komplikacijos“, susijusios su ginklų tiekimu kariaujančiai šaliai.
Pietų Korėja yra svarbi ginklų eksportuotoja. Šioje šalyje gaminamą karinę techniką perka daugybė šalių, tarp jų ir Lenkija, įsigijusi tankus K2 „Black Panther“ ir haubicas K9 „Thunder“.
Nors Pietų Korėja nesiryžta padėti Ukrainai, jos eksportuojami ginklai kitose šalyse gali atlaisvinti technikos ir amunicijos, kuri vėliau gali pasiekti Ukrainos gynėjus. Tačiau toks neryžtingumas keisti seną doktriną tikrai neugdo Pietų Korėjos kaip patikimos saugumo partnerės įvaizdžio.
Technologijos.lt
Putino dukterėčia prabilo apie didžiulį „dingusių“ rusų karių skaičių
Jei patikimai nustatytas žuvusiųjų skaičius viršija 80 tūkstančių, prie jų dabar galima pridėti dar 50 tūkstančių dingusiųjų.
Be daugiau kaip 80 tūkst. žuvusiųjų, identifikuotų pagal pavardes, Rusija neteko apie 50 tūkst. dingusių be žinios karių.
Kaip rašo „Mediazona“, šį skaičių prie apskritojo stalo Valstybės Dūmoje įvardijo Vladimiro Putino dukterėčia Ana Civiliova, kurią diktatorius paskyrė gynybos ministro pavaduotoja.
Renginys, skirtas „socialinės paramos priemonėms SVO dalyviams ir jų šeimoms“, įvyko dar lapkričio pabaigoje.
Tačiau į A. Tsivilevos pareiškimą dėmesys atkreiptas tik dabar.
„Iš [dingusių karių] giminaičių paimame DNR, jie jį atiduoda nemokamai. Vidaus reikalų ministerija jį iš jų paima - visiškai nemokamai, savo lėšomis, ir taip pat įveda į savo duomenų bazę, visi giminaičiai, kurie kreipėsi į mus.
Jau sakiau, 48 tūkstančiai“, - pranešė Civiliova.
Renginyje dalyvavęs Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas paprašė jos niekur kitur šių skaičių negarsinti.
„Vieną akimirką, kolegos. Čia Ana Jevgenjevna įvardijo skaičius, įskaitant dingusius asmenis.
Labai prašau jūsų niekur šių skaičių neskelbti. Tai tokia uždara informacija, gana jautri. Ir kai mes rengsime galutinius dokumentus, šie skaičiai neturėtų niekur rodytis“, - sakė Kartapolovas.
Pati Civiliova paprieštaravo, kad 48 000 yra artimųjų, o ne dingusiųjų kreipimųsi skaičius.
„Jie ras daugelį iš jų“, - sakė pareigūnė, matyt, turėdama omenyje, kad ras juos jau mirusius, nes paieška grindžiama besikreipusių giminaičių DNR ir morguose esančių neatpažintų karių lavonų DNR atitikmenimis.
Parengta pagal VE.lt, ELTA, BNS, unian.net, THE MOSCOW TIMES, focus.ua informaciją
Taip pat skaitykite
