Karas Ukrainoje: Žvalgybininkai pataikė į tris okupantų retus radarus Kryme

Atnaujinta 13:17 val.

Žvalgybininkai pataikė į tris retus radarus Kryme

Laikinai okupuotame Kryme nukentėjo radaras „Kasta-2E2“ ir du radarai „Podlet“. Taigi bendra jų kaina galėjo siekti iki 65 mln. dolerių.

Lapkričio 29 d. Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos naikintuvai atakavo brangiai kainuojančias rusų radiolokacines sistemas. Kalbama apie „Kasta-2E2“ ir „Podlet“. 

Apie tai lapkričio 30 d. „Telegramoje“ pranešė GUR spaudos tarnyba.

„2024 m. lapkričio 29 d. dėl Ukrainos gynybos ministerijos GUR operacijos laikinai okupuotame Kryme sėkmingai suduoti smūgiai brangiems Rusijos radiolokaciniams kompleksams“, - teigiama pranešime.

Taigi Ukrainos naikintuvai smogė: „Kasta-2E2“ radarams ir dviems radarams „Podlet“. „Ugnies darbai Rusijos okupantų kariniuose objektuose tęsiami“, - pažymima GSD.

Priešiški radarai: kas apie juos žinoma

„Kasta-2E2“ - trijų ašių radaras, skirtas oro erdvės kontrolei, koordinačių nustatymui ir oro taikinių atpažinimui, ypač itin mažuose aukščiuose. 

Jo kaina, priklausomai nuo įrangos, prasideda nuo 60 mln. dolerių.

Radarų sistema „Kasta-2E2 / Nuotrauka: Vikipedija

„Podlet“ - tai universalus mobilus kietakūnis trijų koordinačių radaras su FAR (fazine antenų gardelėmis), skirtas visapusiškam matymui ir oro taikinių atpažinimui mažame ir ypač mažame aukštyje sudėtingomis sąlygomis.

Šis kompleksas skirtas S-300, S-400 ir kitų SAM taikinių nustatymui.

D. Trumpo specialusis pasiuntinys reikalaus iš Rusijos pinigų Ukrainai atkurti

Donaldo Trumpo naujojo specialiojo pasiuntinio Rusijos ir Ukrainos karui sureguliuoti Keitho Kelloggo plane gali būti numatyta, kad Ukraina gaus dalį Rusijos parduodamos energijos, rašo CNN. Tiksli dalis nenurodoma, tačiau šis konkretus šaltinis įvardijamas kaip priemonė, padėsianti Ukrainai toliau atsigauti. K. Kelloggas anksčiau šio taikos plano detales išdėstė šių metų balandį savo straipsnyje politikos institutui „America First“.

Pirmasis susitarimo etapas apima fronto linijų įšaldymą, ugnies nutraukimą ir demilitarizuotos zonos įvedimą. Po to šalys sės prie derybų stalo, o Rusijai bus ribotai sušvelnintos sankcijos. Visiškai jas panaikinti bus galima tik pasirašius Ukrainą tenkinantį taikos susitarimą.

Ukrainos nebus prašoma atsisakyti okupuotų teritorijų, tačiau reikės jos sutikimo, kad ji sieks grąžinti prarastas žemes „išimtinai diplomatinėmis priemonėmis“. Vis dėlto Kelloggas mano, kad toks diplomatinis proveržis tikriausiai įvyks tik po to, kai Vladimiras Putinas paliks savo postą.

Be to, Kelloggas siūlo Ukrainai neribotam laikui atsisakyti stoti į NATO mainais į „taikos susitarimą su saugumo garantijomis“.

JAV turėtų užtikrinti, kad Ukraina galėtų „derėtis iš jėgos pozicijų“ ir kartu informuoti Rusiją apie būsimos taikos sutarties sąlygų nesilaikymo pasekmes, sakoma dokumente. Tokiu būdu Vašingtonas galės pasiekti susitarimą dėl karo veiksmų nutraukimo JAV ir Ukrainos interesus atitinkančiomis sąlygomis.

Trumpo paskirtas patarėjas svarsto ugnies nutraukimo Ukrainoje variantus – štai kai kurie iš jų

Būsimasis išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Maiklas Uolcas (Mike Walz) svarsto keletą pasiūlymų, susijusių su konflikto Ukrainoje sureguliavimu, pranešė televizijos kanalas SNN.

Kalbama, tame tarpe, apie ugnies nutraukimą derybų metu.

„Nors strategijos detalės vis dar derinamos, D. Trampo komanda greičiausiai primygtinai reikalaus paliaubų ankstyvajame etape, kad konfliktas būtų įšaldytas, kol abi pusės veda derybas“, – sakoma straipsnyje, cituojant su padėtimi susipažinusius šaltinius.

Straipsnio autoriai pažymėjo, kad kalbėti apie galutinę būsimos Baltųjų rūmų administracijos strategiją dėl Ukrainos dar anksti.

Kol kas M. Uolcas vertina Keito Kellogo, kurį Donaldas Trumpas vakar paskyrė savo specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai, pasiūlymą.

K. Kellogo plane raginama toliau teikti karinę pagalbą Kijevui, su sąlyga, kad jis dalyvaus derybose su Maskva ir vykdys „oficialią JAV politiką, kad būtų pasiektos paliaubos ir taikos susitarimas“.

Pagal šį pasiūlymą Ukrainos siekiai įstoti į NATO būtų atidėti ilgam laikui, kad Rusija „sėstų prie derybų stalo“.

Maiklas Uolcas taip pat nagrinėja buvusio JAV ambasadoriaus Vokietijoje Richardo Grenello pasiūlymą, kuriame jis pasisako už „autonominių regionų“ sukūrimą Ukrainoje, nors nepaaiškina, kaip tai turėtų atrodyti.

Kita svarstoma idėja – leisti Rusijai išlaikyti okupuotą teritoriją mainais į Ukrainos narystę NATO, nors, pasak CNN šaltinių, „nedaugelis D. Trampo artimiausių aplinkos žmonių norėtų ją greitai pakviesti į aljansą“.

Rusijos pajėgos Ukrainoje per pastarąją parą neteko 2 030 karių

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų lapkričio 29 dienos Ukrainoje Rusijos kariai iš viso neteko maždaug 738 660 karių, o per pastarąją parą žuvo ir buvo sužeista 2 030 žmonių.
Apie tai pranešama oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo feisbuko puslapyje.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 9 458 (+8 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 19 339 (+33) šarvuotas kovos mašinas, 20 886 (+34) artilerijos sistemas, 1 255 (+0) daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS), 1 006 (+1) oro gynybos sistemas, 369 (+0) orlaivius, 329 (+0) sraigtasparnius, 19 750 (+89) taktinio lygio bepiločių orlaivių, 2 851 (+86) kruizinę raketą, 28 (+0) karo laivus / katerius, 1 (+0) povandeninį laivą, 30 272 (+86) transporto priemones bei degalų cisternas, 3 700 (+3) specialiosios įrangos vienetų.
Informacija nuolat atnaujinama.

Kaip pranešė „Ukrinform“, iki lapkričio 28-sios, ketvirtadienio, 22.00 val. buvo įvykę 188 koviniai susirėmimai su Rusijos pajėgomis fronto linijose.

Į Šiaurės Korėją su vizitu atvyko Rusijos gynybos ministras

Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas penktadienį atvyko į Šiaurės Korėją, cituodamos kariuomenės paskelbtą informaciją pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros.
Savo oficialaus vizito Pchenjane metu A. Belousovas susitiks su keletu „karinių ir karinių–politinių pareigūnų“, teigiama pranešime.

Pchenjane Rusijos gynybos vadą pasitiko jo kolega iš Šiaurės Korėjos No Kwang Cholas, nurodoma žiniasklaidos pranešime.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija ir Šiaurės Korėja sustiprino savo santykius karinėje srityje.

Birželį šalys pasirašė strateginės partnerystės sutartį, kuria įsipareigojo antpuolio atveju viena kitai teikti karinę pagalbą bei bendradarbiauti, kad pasipriešintų Vakarų įvestoms sankcijoms.

Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja kaltina branduolinių ginklų turinčią Šiaurės Korėją pasiuntus daugiau nei 10 000 karių, kad padėtų Rusijai kariauti su Ukraina, o ekspertai teigia, kad šalies vadovas Kim Jong Unas tikisi, jog už tai gaus pažangių technologijų, o jo kariai įgis patirties mūšio lauke.
JT yra įvedusios sankcijų ir Šiaurės Korėjai, ir Rusijai: pirmajai – dėl jos vykdomos branduolinių ginklų programos, antrajai – dėl karo Ukrainoje.

Rusų informatorė, nurodydavusi kryptį raketoms į Žytomyro sritį, nuteista 15-ai metų kalėjimo

Teismas nuteisė Rusijos agentę 15-ai metų kalėjimo už tai, kad ji nukreipdavo priešo raketas ir dronus į Žytomyro sritį ir planavo pabėgti į Rusiją.

Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).

Nuteistoji yra 43 metų karo pabėgėlė. Prasidėjus plataus masto karui, ji persikėlė iš Donecko srities į Kyjivą, o vėliau išsinuomojo butą Žytomyro srityje.

Moteris siekė užmegzti ryšį su Rusijos gynybos žvalgyba (GRU) per šalies agresorės socialinius tinklus. 

Ten ji palikdavo žinutes, kuriose siūlė savo kaip informatorės paslaugas.

Ji taip pat naudojosi savo asmenine paskyra uždraustame socialiniame tinkle „Odnoklassniki“ ir ten šlovino Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kovotojus bei teisino jų nusikaltimus.

Užverbuota nuotoliniu būdu moteris gavo operatyvinį slapyvardį ir nurodymus dėl tolesnių veiksmų regione. Ji bandė rinkti informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunkiosios ginkluotės remonto bazių vietas.

Surinkta žvalgybinė informacija buvo perduodama Rusijos kuratoriui per anoniminius pokalbius žinučių programėlėje ir elektroniniu paštu.

Priešo bendrininkė buvo sulaikyta praėjusių metų rugpjūtį, kai susiruošė bėgti į Rusiją. Paaiškėjo, kad GRU planavo ją „evakuoti“ per trečiąsias šalis.

Remdamasis SBU surinktais įrodymais, teismas pripažino sulaikytąją kalta pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius: už išdavystę, įvykdytą karo padėties metu, ir už Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pateisinimą bei jos dalyvių šlovinimą.

Kaip pranešė Ukrinform, vienas Donecko srities gyventojas buvo nuteistas dešimčiai metų kalėjimo už Rusijos raketų nukreipimą į Ukrainos gynybos pajėgų kovines pozicijas Slovjansko kryptimi.

Rusija tęsia atakas prieš Kyjivą

Rusija naktį į penktadienį vėl iš oro atakavo Ukrainą. Virš Kyjivo prieš vidurnaktį girdėjosi oro gynybos ugnis, nes į sostinę skriejo koviniai dronai,  pranešė meras Vitalijus Klyčko. 

Krentančios nuolaužos esą apgadino polikliniką ir aplinkinius pastatus.

Bepiločiais atakuotos ir Sumų, Černihivo, Poltavos bei Kirovohrado sritys, sakoma Ukrainos karinių oro pajėgų pranešime. Dronai nuo Juodosios jūros taip pat skriejo ir į pakrantę netoli Odesos. Apie sprogimus pranešta iš Chersono miesto pietuose.

Rusijos pajėgos tuo tarpu skelbia pietinėje Rostovo srityje numušusios 30 Ukrainos dronų. Srities gubernatorius tinkle „Telegram“ pareiškė, kad dviejuose kaimuose apgadina privačių namų.

Ragina netikėti Putino branduoliniais grasinimais dėl ATACMS smūgių Rusijos gilumoje

Ukrainos leidimas smogti tolimojo nuotolio raketomis ATACMS giliai į Rusijos teritoriją nesukels branduolinės eskalacijos, nepaisant „karingų“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimų. 

Tokią išvadą padarė JAV žvalgyba, agentūrai „Reuters“ pranešė penki gerai informuoti šaltiniai.

Pasak jų, žvalgyba pastaruosius septynis mėnesius tyrė situaciją ir dar prieš JAV prezidentui Joe Bidenui priimant sprendimą leisti Kijevui smogti smūgius Rusijos teritorijoje keliose ataskaitose teigė, kad tai nepadidins branduolinio konflikto rizikos. 

„Vertinimai buvo nuoseklūs: ATACMS nepakeis Rusijos branduolinių skaičiavimų“, - sakė vienas ‚Reuters‘ pašnekovas.

Rusijos kariuomenės panaudota vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“, kuri pataikė į karinę gamyklą Dniepro mieste, taip pat nepakeitė JAV žvalgybos nuomonės, teigė agentūros šaltiniai. 

Pasak jų, žvalgybos bendruomenė įsitikinusi, kad Rusijos branduolinių ginklų panaudojimas mažai tikėtinas, nes jie „nesuteikia aiškaus karinio pranašumo“.

Tačiau JAV baiminasi kitų galimų Rusijos atsako į smūgius giliai į jos teritoriją variantų. 

Ypač nerimą kelia galimas karinių ir kitų objektų Europoje sabotažas. 

Kartu Maskva atmetė kaltinimus dėl tokių veiksmų rengimo.

Lapkričio viduryje „New York Times“ šaltiniai pranešė, kad J. Bidenas leido Ukrainai naudoti ATACMS smūgiams prieš Rusiją. 

Jie patikslino, kad tai buvo susiję su Kursko sritimi, į kurią padėti Rusijos kariuomenei atvyko kariai iš KLDR. 

Po to ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellas pareiškė, kad Kijevas gavo leidimą smogti iki 300 km nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje. Vėliau Baltieji rūmai oficialiai patvirtino apribojimų panaikinimą.

Lapkričio 19 d. Ukraina smogė kariniams objektams Briansko ir Kursko srityse iš ATACMS. 

Tą pačią dieną V. Putinas patvirtino naują Rusijos branduolinę doktriną. Į dokumentą buvo įtraukta nuostata, kad bet kurios nebranduolinės valstybės, dalyvaujant ar remiant branduolinei galiai, agresija prieš Rusiją ar jos sąjungininkes bus laikoma bendra ataka. 

Kremlius pareiškė, kad branduolinės doktrinos pakeitimas buvo atsakas Vakarams.

The Economist: Per karą su Rusija žuvo nuo 60 000 iki 100 000 Ukrainos karių

Ukraina per beveik trejus metus nuo visiškos Rusijos invazijos galėjo netekti nuo 60 iki 100 tūkst. žuvusių karių, dar apie 400 tūkst. karių gali būti sunkiai sužeisti, rašo „The Economist“.

Žurnalistai pabrėžia, kad visus šiuos duomenis ir pranešimus sunku nepriklausomai patikrinti, be to, juose ne visada atsispindi dingę ar, kaip manoma, žuvę kariai.

„Nepaisant to, šie duomenys leidžia apytiksliai įsivaizduoti žuvusiųjų skaičių. 

Iš jų galima spręsti, kad iki šiol žuvo ne mažiau kaip 60 000-100 000 Ukrainos karių. 

Galbūt dar 400 000 patyrė sužeidimų, dėl kurių negali tęsti kovos. 

Šie skaičiai neapima civilių žūčių, apie kurias yra labai mažai duomenų. 

Manoma, kad žuvo daug dešimčių tūkstančių civilių gyventojų“, - rašo ‚The Economist‘.

Šiaurės Korėjos kariai jau dalyvauja kovose prieš Ukrainos pajėgas

Šiaurės Korėjos pajėgos, dislokuotos Rusijos Kursko srityje, jau dalyvavo karo veiksmuose prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Iš viso šiame regione yra daugiau kaip 11 000 Šiaurės Korėjos karių.

Apie tai per nacionalinę televiziją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Anatolijus Barhylyjevyčius, pranešė „Ukrinform“, remdamasis „Laisvės“ radiju.

Pasak vado, Kursko srityje yra daugiau kaip 11 000 Šiaurės Korėjos karių ir jie jau dalyvavo mūšiuose prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

A. Barhylyjevyčius pateikė keletą detalių apie KLDR kariškius, kuriuos Rusija pasiuntė į Kursko sritį.
„Tai daugiausia kombinuotieji ginkluotųjų pajėgų daliniai... jie veikia apsimesdami Tolimųjų Rytų vietinių tautų atstovais, turi atitinkamus asmens dokumentus“, – sakė Generalinio štabo viršininkas.

Jis patikslino, kad šie Šiaurės Korėjos kariškiai „yra apmokyti vykdyti operacijas europinėje (Rusijos – red.) dalyje“.

Kaip buvo pranešta anksčiau, Ukrainos ginkluotosios pajėgos paneigė žiniasklaidos pranešimus apie tariamą Šiaurės Korėjos karių buvimą Ukrainos Charkivo regione.

Rusijoje dega Kalugos naftos perdirbimo gamykla

Mieste pasigirdo stiprus sprogimas.

Naktį Rusijos Kalugos miesto teritorijoje nugriaudėjo sprogimai. Tinklas praneša apie rimtą gaisrą naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje.

Kalugos srities gubernatorius Vladislavas Šapša savo „Telegram“ kanale parašė, kad oro gynybos pajėgos „sunaikino“ tris dronus miesto pakraštyje:

„Nepilotuojamų orlaivių nuolaužų kritimo vietoje pramonės įmonės teritorijoje kilo gaisras. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra. Įvykio vietoje dirba Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai ir operatyvinė grupė“.

Rusijos „Telegram“ kanaluose teigiama, kad vietos gyventojai išgirdo stiprų sprogimą, po kurio naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras. 

VČK-OGPU duomenimis, naftos saugyklą ir naftos perdirbimo gamyklą apšaudė bepiločiai lėktuvai. 

Mieste liepsnoja dideli gaisrai.

Išpuoliai prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje

Rusijos naftos perdirbimo gamyklų objektus nuolat atakuoja bepiločiai lėktuvai. Kai kurių iš jų ilgai nepavyksta užgesinti, dėl naujų sprogimų kyla dar didesni gaisrai.

Ukraina prarado beveik pusę savo teritorijos Kursko regione - Reuters

Taip pat pranešama, kad didžiausia grėsmė šiuo metu kyla situacijai Kurachovo srityje, nes okupantai ten labai sparčiai žengia į priekį.

Tai pranešė „Reuters“, remdamasi aukšto rango kariniu šaltiniu Generaliniame štabe. 

Šaltinis teigė, kad rusai Kursko regione dislokavo 59 000 karių nuo tada, kai rugpjūčio pradžioje ten įsiveržė AFU ir sparčiai žengė pirmyn, taip nustebindami Kremlių.

„Geriausiu atveju mes kontroliavome apie 1376 kvadratinius kilometrus, dabar ši teritorija yra mažesnė. 

Priešas intensyvina kontratakas. Dabar kontroliuojame apie 800 kvadratinių kilometrų. Šią teritoriją laikysime tiek, kiek tai bus kariniu požiūriu tikslinga“, - sakė šaltinis.

Generalinio štabo šaltinis pridūrė, kad didžioji dalis Šiaurės Korėjos karių Kursko srityje toliau dalyvauja mokymuose.

Be to, leidinio šaltinis teigė, kad didžiausią grėsmę šiuo metu kelia padėtis Kurachovo srityje, nes okupantai ten žengia į priekį 200-300 metrų per dieną greičiu ir kai kuriose vietovėse jiems pavyko prasiveržti.

Kaip pažymima leidinyje, Kurachovo yra tramplinas į Pokrovsko logistikos centrą Donecko srityje.

Pasak šaltinio, šiuo metu prieš Ukrainą kovoja apie 575 tūkst. rusų karių, o Rusijos Federacija ketina šį skaičių padidinti iki 690 tūkst.

Reuters pažymėjo, kad Rusijos Federacijos valdžia neatskleidžia, koks skaičius žmonių kariauja Ukrainoje.

WSJ: Ukraina kuria savo balistinius ginklus

Kijevas šiuo metu kuria keletą savų balistinių raketų, laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė Ukrainos strateginės pramonės ministro pavaduotoja Anna Gvozdyar.

Žurnalo šaltinių teigimu, Ukraina aktyviai kuria raketas, galinčias smogti giliai už priešo linijos.

Dauguma šios programos detalių laikomos paslaptyje, tačiau Ukrainos pareigūnai neseniai pareiškė, kad tokie ginklai artimiausiu metu gali būti pristatyti kariuomenei. Rugpjūčio mėnesį Ukraina atliko pirmąjį tokios raketos bandymą.

„Apie didelio masto raketų programą išgirsite kitais metais arba šių metų pabaigoje“, - sakė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksandro Kamyšino, viena iš programos kliūčių yra finansavimas. Jis pažymėjo, kad Kijevas neturi pakankamai lėšų. Visų pirma, Ukraina per karą tik ribotai naudojo savo raketas „Neptun“, o pareigūnai teigia, kad finansų trūkumas stabdo jų gamybą.

Karinės aviacijos ekspertas Douglas Barry paaiškino, kad balistinių raketų gamyba yra ypač brangi, nes joms gaminti naudojamos medžiagos turi atlaikyti labai aukštą temperatūrą, kai jos grįžta į Žemės atmosferą.

Kita problema - masinė ginklų gamyba. 

Zelenskis sakė, kad 2024 m. Ukraina pagamins 100 raketų. 

Raketų gamintojai visame pasaulyje susiduria su sunkumais siekdami užtikrinti nuolatinį komponentų, pavyzdžiui, variklių, tiekimą.

Ukrainai papildomai trukdo darbuotojų trūkumas ir nuolatinės Rusijos atakos prieš infrastruktūrą.

Ukrainos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Jegoras Černevas teigė, kad balistinių raketų programa artėja prie pabaigos, nepaisant problemų dėl komponentų tiekimo.

„Patikėkite manimi, netrukus bus konkrečių rezultatų, kuriuos pamatys ne tik Ukraina, bet ir Rusijos Federacija“, - sakė jis interviu Ukrainos televizijai.

Savo ruožtu JAV mano, kad Ukraina turėtų sutelkti dėmesį į tolimojo nuotolio bepilotes raketas. 

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas teigė, kad Ukrainos bepiločių orlaivių programa yra labiau finansiškai pagrįsta nei balistinių raketų, atsižvelgiant į jų didelę kainą.

Pasak šaltinio, neseniai patvirtintame 2,4 mlrd. dolerių JAV pagalbos pakete numatytas finansavimas tolimojo nuotolio bepiločiams lėktuvams ir kitiems panašiems ginklams. Šios lėšos nebus naudojamos balistinėms raketoms, sakė informuotas šaltinis.

Rusija pradėjo verbuoti buvusias Afganistano specialiąsias pajėgas Irane

Vakarų koalicijai būnant Afganistane, britų specialiosios pajėgos nuo 2000-ųjų rengė vietos specialiąsias pajėgas, kad jos prisijungtų prie jų kovojant su Talibanu.

Tačiau 2021 m. išvedus Vakarų karius ir Didžiosios Britanijos vyriausybei atsisakius suteikti prieglobstį tūkstančiams Afganistano kovotojų, daugelis jų buvo priversti slėptis nuo Talibano, taip pat ir Irane.

Būtent ten juos ėmė medžioti verbuotojai iš Rusijos ambasados Teherane, savo tyrime rašo „The Independent“. Jie viliojami kovoti prieš Ukrainą už „Rusijos taiką“ už 3 000 JAV dolerių per mėnesį.

Į Iraną pabėgęs vieno iš dviejų Afganistano teritorinių pajėgų specialiųjų pajėgų dalinių kovotojas Ghulamas laikraščiui pasakojo, kad net gavo užpildyti anketą.

Joje, be kita ko, buvo prašoma pateikti asmeninę ir kontaktinę informaciją bei užduodami tokie klausimai kaip „Ką žinote apie kariuomenę ir buvimą kareiviu?“ ir „Kokia jūsų karinė patirtis?“.

Ghulamas, kuris tuo pat metu bandė derėtis dėl prieglobsčio su Didžiosios Britanijos vyriausybe, nusprendusia sušvelninti savo požiūrį, neturėjo laiko apsispręsti.

Jis buvo suimtas ir deportuotas į Afganistaną. 

Tačiau laikraščiui „The Independent“ jis papasakojo, kad buvęs Afganistano generolas ieškojo kovotojų Rusijai ir kitas žingsnis turėjo būti pokalbis, kurio metu bus įvertinta jo patirtis ir kovinės savybės.

Teko eiti į pokalbį Rusijos ambasadoje su Musharafu, karo gydytoju.

 Jis sakė, kad derybose atstovauja kelių šimtų buvusių specialiųjų pajėgų karių interesams. 

„Nuvykau į Rusijos ambasadą pasikalbėti su Rusijos pareigūnais apie verbavimo procesą“, - sakė jis. - Kartu su 200 specialiųjų pajėgų karių nusprendėme vykti į Rusiją.

 Manėme, kad gyvensime ten, kur būsime maitinami. Turėjome tai padaryti, nes gyvenimas čia, Irane, yra labai sunkus. pridūrė Musharafas:

Aš tiesiogiai kalbėjau su rusais ir jie sutiko mokėti po 3 000 dolerių per mėnesį.

Jis pasakė, kad viskas paruošta, bet tada pasikalbėjo su savo buvusiu vadu, kuris jam patarė nesikreipti į Rusiją ir nesivelti į karą su Ukraina.

Mušarafas nepaaiškino kodėl, tačiau daugelis afganų laiko Rusiją priešu dėl sovietų invazijos ir dabartinės Rusijos vadovybės paramos Talibanui.

Galiausiai jis nusprendė nevykti, o jo pavyzdžiu pasekė tie, kuriems jis atstovavo.

Tačiau Musharafas sakė, kad keli jo draugai šiais metais įstojo į Rusijos kariuomenę ir gavo ambasados vizas.

„Žinau, kad kai kurie išvyko į Ukrainą pagal šią jų [verbavimo] programą“, - sakė jis laikraščiui, nors negalėjo pateikti įrodymų.

Laikraštis „The Independent“ ir jo kolegos iš Afganistano naujienų agentūros „Etilaat Roz“ bei tiriamosios žurnalistikos grupės „Lighthouse Reports“ kalbėjosi su 14 buvusių Afganistano specialiųjų pajėgų karių Irane ir dar keliomis dešimtimis Afganistane.

Pasak jų, su kai kuriais iš jų telefonu susisiekė kolegos kariai arba buvusiais kariuomenės ar specialiųjų pajėgų kovotojais prisistatę asmenys. Su kitais tiesiogiai susisiekė kontrabandininkai, kurie už atlygį padėdavo jiems kirsti sieną.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad pirmasis bandymas verbuoti įvyko 2023 m., o antrasis prasidėjo šiemet.

2022 m. pabaigoje pasirodė pranešimų, kad Rusija bando užkariavimo karui užverbuoti buvusius Afganistano specialiųjų pajėgų karius, apmokytus JAV karių. 

Verbavimą, matyt, vykdė Vagnerio PMC, pranešė žurnalas „Foreign Policy“, remdamasis afganų karininkais.

Kad išvengtų mobilizacijos, Rusija stengiasi rasti karių visur, kur tik gali, o afganistaniečiai, turintys specialų kovinį pasirengimą ir patirties, „akivaizdžiai bus patrauklūs“ verbuotojams, sakė analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos studijų programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Keiras Gilesas. 

Jis pridūrė, kad Rusijos karines pastangas gali paremti prorusiškų šalių, t. y. Irano, Šiaurės Korėjos ir Kinijos, koalicija:

„Jau matėme, kaip Šiaurės Korėjos atveju tai pasireiškė kaip pagalba žmogiškaisiais ištekliais. Neturėtume stebėtis, jei šis modelis išplis ir į kitas šalis, ypač jei jos galės lengvai paneigti savo dalyvavimą, pavyzdžiui, jei Iranas padės verbuoti trečiųjų šalių piliečius savo teritorijoje.

JAV skiria Ukrainai daugiau karinės paramos

Jungtinės Valstijos vėl skiria Ukrainai karinės įrangos, kad šalis galėtų priešintis Rusijos agresijai. Paketo apimtis siekia 275 mln. dolerių (261 mln. eurų), pranešė Gynybos departamentas. Į jį, be kita ko, įtraukta šaudmenų „Himars“ raketų paleidimo sistemai, kurios veikimo nuotolis yra 80 km.

Taip pat bus pristatyta dronų, 155 ir 105 mm artilerijos amunicijos bei prieštankinių ginklų.

JAV yra didžiausia ginklų tiekėja Ukrainai. Pentagono duomenimis, JAV nuo karo pradžios skyrė Kyjivui karinės paramos už daugiau kaip 60,4 mlrd. JAV dolerių (apie 55,7 mlrd. eurų).

Žiniasklaida: V. Putinas yra pasirengęs kalbėti su D. Trumpu apie paliaubas Ukrainoje, tačiau savomis sąlygomis

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pasirengęs aptarti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu paliaubų Ukrainoje sutartį, tačiau atmeta galimybę padaryti kokių nors reikšmingų nuolaidų teritorijos prasme ir reikalauja, kad Kyjivas atsisakytų savo ketinimo įstoti į NATO.

Apie tai cituodama penkių esamų ir buvusių Rusijos pareigūnų žodžius pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Pašnekovų teigimu, V. Putinas iš esmės galėtų sutikti įšaldyti konfliktą ties esama fronto linija. Tuo pat metu trys šaltiniai atkreipė dėmesį, kad būdai pasidalinti Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus, kuriuos Rusija dabar laiko savo teritorijos dalimi, nors jų visiškai ir ne kontroliuoja, dar gali būti svarstomi.

Rusija taip pat galėtų svarstyti galimybę pasitraukti iš sąlyginai nedidelių jos valdomų teritorijų Charkivo ir Mykolajivo regionuose, pasakė du oficialūs asmenys. 

Tuo pat metu Rusijos pozicija dėl Krymo nesikeičia, kadangi Maskva primygtinai teigia, kad jokių derybų dėl šio pusiasalio negali būti, paaiškino Rusijos pareigūnai.

Be to, Kremlius taip pat gali reikalauti, kad Ukraina apribotų savo ginkluotųjų pajėgų dydį ir leistų šalyje nevaržomai kalbėti rusų kalba.

„Nors Rusija netoleruos, kad Ukraina įstotų į NATO arba Ukrainoje būtų NATO karių, penkių esamų ir buvusių pareigūnų teigimu, ji yra pasirengusi aptarti saugumo garantijas Kyjivui“, – rašo „Reuters“.

Tačiau, šaltinių teigimu, JAV leidus Ukrainai naudoti raketas ATACMS pulti Rusijos viduje esančius taikinius, bet koks susitarimas gali užtrukti, o Maskva gali pareikalauti didesnių nuolaidų.
Nesusitarus dėl ugnies nutraukimo, Rusija kariaus toliau, paaiškino du iš šaltinių.

Tuo pat metu Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas komentuodamas naujienų agentūros „Reuters“ pranešimą rusų žiniasklaidai pasakė, kad įšaldyti karą Ukrainoje Rusijai yra „nepriimtina“. 

Jo teigimu, V. Putinas „tikrai ne kartą sakė, o tiksliau nuolat sako, kad yra pasirengęs palaikyti ryšį ir derėtis“.

„Prezidentas (V. Putinas) taip pat pasakė, kad kokiais nors būdais įšaldyti šį konfliktą mums netinka – mums svarbu pasiekti savo tikslą, kurį visi gerai žino“, – kalbėjo D. Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad Ukrainos ir Rusijos taikos derybos galėtų vykti tik tuo atveju, jei Ukraina būtų tvirta ir nestovėtų viena priešais Rusiją, todėl tarptautinių partnerių ir ypač Jungtinių Valstijų pagalba yra gyvybiškai svarbi.

V. Zelenskis taip pat mano, kad V. Putinui būtų naudinga derėtis tik dėl Ukrainos kapituliacijos, tačiau niekas neleis, kad tai įvyktų.

JAV valstybės departamentas pakartojo, kad JAV ir sąjungininkų bei partnerių pozicija dėl galimų taikos derybų yra tokia, jog būtent Kyjivas turėtų nuspręsti, kada jas pradėti ir kokiomis sąlygomis jos turėtų vykti.

Ukraina numojo ranka į perspėjimą dėl masinio antskrydžio, pavadindama jį „psichologine rusų operacija“

Po to, kai keletas Kyjive įsikūrusių užsienio šalių ambasadų pranešė laikinai užsidarančios dėl plataus masto raketinės atakos grėsmės, Ukraina trečiadienį perspėjimus dėl tokių smūgių pavadino Maskvos „psichologine operacija“.

Kyjivo karinė žvalgyba paaiškino, kad Rusija vykdo „prieš Ukrainą nukreiptą psichologinę ataką“, perspėdama dėl socialiniuose tinkluose plintančių žinučių apie neva išaugusią raketinių smūgių grėsmę ir teigdama, kad tokie pranešimai – tai dalis rusų „psichologinės operacijos“.

Rusijos įstatymų leidėjai nusitaikė į pabėgusių įžymybių pajamas

Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo užkertamas kelias į užsienį pabėgusiems Kremlių kritikuojantiems žinomiems kultūros veikėjams pasinaudoti pinigais, uždirbtais Rusijoje.

Dešimtys muzikantų, rašytojų, aktorių ir kitų atlikėjų išvyko iš Rusijos, kai ji 2022 m. užpuolė Ukrainą. Jie sulaukė paniekos, Maskvos politikų yra vadinami „išdavikais“.

Valstybės Dūmos, Rusijos parlamento žemųjų rūmų, parlamentarai trečiadienį balsavo už priemones, neleisiančias pabėgusiems asmenims, priskirtiems „užsienio agentams“, gauti Rusijoje uždirbamus honorarus.

„Užsienio agentai nebegalės turtėti šalies ir jos piliečių sąskaita“, – „Telegram“ kanale sakė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas. „Priemonėmis, kurių imamasi, siekiama sustabdyti išdavikų turtėjimą“, – pridūrė jis.

Visos gautos lėšos bus laikomos specialiose banko sąskaitose, jomis nebus galima pasinaudoti, kol asmuo nebus išbrauktas iš Maskvos „užsienio agentų“ sąrašo. Įstatymų leidėjai visais balsais pritarė pasiūlymui per pirmąjį svarstymą Dūmoje.

Į Rusijos „užsienio agentų“ sąrašą įtraukti 493 žmonės, tarp jų yra garsių kultūros veikėjų, pavyzdžiui, rašytojas Borisas Akuninas, dainininkės Zemfira ir Monetočka, „YouTube“ turinio kūrėjas ir žurnalistas Jurijus Dudas. 

Rusija priėmė užsienio agentų įstatymą 2012 m., vėliau jį sugriežtino, o dabar nusitaikė į žmonių, kuriems klijuojama ši etiketė, pajamas. 

Kai kurie asmenys už tariamus „užsienio agentų“ įstatymo pažeidimus buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Dūmos deputatas, atsakydamas į J. Bideno sprendimą dėl ilgojo nuotolio raketų, pasiūlė surengti branduolinį smūgį JAV

Rusija turi surengti demonstratyvų branduolinį smūgį Jungtinėms Valstijoms, atsakydama į Ukrainos leidimą nutaikyti ilgojo nuotolio raketas ATACMS gilyn į Rusijos teritoriją, pareiškė Dūmos deputatas Andrejus Guruliovas.

„Užtikrinu jus - jokio „atsakomojo smūgio“ nebus. Nes [branduolinis] arsenalas, kurį turi Rusija, 100 proc. sulaiko - ir [JAV prezidentą Joe] Bideną, ir [išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą] Trumpą - nuo branduolinio ginklo panaudojimo“, - laidos ‚Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu‘ eteryje sakė A. Gurulevas (į tai atkreipė dėmesį ‚Agentūra‘).

Po to, pasak deputato, niekam nekils noras smogti Rusijai raketomis ATACMS ar „Storm Shadow“. Tačiau jei Vašingtonas imsis tolesnio eskalavimo, iš Amerikos „iš esmės nieko neliks“. „Amerikai bus padaryta 95 proc. visiškos žalos. 

Neliks nei Bideno, nei Trumpo“, - pabrėžė Gurulevas. Jis taip pat pasiūlė smogti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos branduoliniams arsenalams. „Tai bus vienas iš JAV atgrasymo variantų“, - patikslino pavaduotojas.

Tuo tarpu Federacijos Taryba pareiškė, kad leidimas Ukrainai smogti Rusijos teritorijai JAV ATACMS raketomis yra „labai didelis žingsnis link Trečiojo pasaulinio karo pradžios“. „Rusijos atsakas [į smūgius] bus neatidėliotinas“, - sakė Sovietų Sąjungos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas. 

Pasak jo, dėl „baisios jėgos smūgio“ Ukrainai gali būti sugriauti „visi sprendimų priėmimo centrai“, taip pat „visi tiltai per Dnieprą“.

Kremlius, savo ruožtu, pareiškė, kad „prasideda kokybiškai naujas įtampos raundas“. 

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paaiškino, kad smūgius suduos ne Ukraina, o šalys, kurios duos tam leidimą. „Taikinių taikymą, kitokį aptarnavimą atlieka ne Ukrainos kariuomenė.

Tai atlieka kariniai specialistai iš tų pačių Vakarų šalių. Ir tai iš esmės keičia jų dalyvavimo konflikte modalumą. Tai ir yra šios situacijos pavojingumas ir provokuojamumas“, - sakė D. Peskovas.

Dieną prieš tai, lapkričio 17 d., „New York Times“ šaltiniai pranešė, kad JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracija po kelis mėnesius trukusių svarstymų suteikė Ukrainai leidimą smogti Rusijos teritorijai tolimojo nuotolio ATACMS raketomis. Pasak jų, pirminis smūgių taikinys bus Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgos Kursko srityje, kurios dalį AFU užėmė rugpjūčio pradžioje. Pirmieji ATACMS smūgiai Rusijai bus suduoti artimiausiomis dienomis, sakė „Reuters“ šaltiniai.

ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekia 300 km, gali pasiekti devynis didžiuosius Rusijos miestus, kuriuose kartu gyvena 4,7 mln. žmonių. 

JAV karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, jų veikimo zonoje atsidurs du milijoniniai miestai - Rostovas prie Dono (1,14 mln. gyventojų) ir Voronežas (1,046 mln. gyventojų), taip pat keli regioniniai centrai: Kurskas (436 tūkst. gyventojų), Orelė (296 tūkst. gyventojų), Brianskas (373 tūkst. gyventojų). Lipeckas (486 tūkst. gyventojų), Smolenskas (312 tūkst.) ir Kaluga (329 tūkst.) taip pat yra ATACMS veikimo zonoje.

Iš viso Rusijos teritorijoje yra mažiausiai 245 kariniai objektai, patenkantys į vakarietiškų tolimojo nuotolio ginklų veikimo zoną, apskaičiavo ISW. Tarp jų yra 16 Rusijos karinės aviacijos aerodromų, taip pat vietos, kuriose įsikūrę Rusijos daliniai, štabai, vadavietės, karinės gamyklos ir degalų sandėliai.

Prancūzija ir JK leidžia Ukrainai atakuoti Rusiją tolimojo nuotolio raketomis

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija leidžia Ukrainai atakuoti karinius taikinius Rusijos teritorijoje tolimojo nuotolio raketomis „Storm Shadow“/SCALP.

Apie tai praneša naujienų portalas „Unian“ remdamasis „Le Figaro“ informacija.
„Le Figaro“ rašo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti JAV perduodamas tolimojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje po to, kai tokį patį sprendimą priėmė Londonas ir Paryžius.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija kartu sukūrė tolimojo nuotolio raketas, kurios JK vadinamos „Storm Shadow“, o Prancūzijoje – SCALP. Ukrainai perduotos raketos gali smogti už 250 km esantiems taikiniams.

Šaltiniai: Kinija pirmą kartą aprūpino Rusiją mirtinais ginklais karui prieš Ukrainą

Kinija pirmą kartą tiekė Rusijai ginklų, skirtų panaudoti prieš Ukrainą, o dabar Europos Sąjunga svarsto apie sankcijas, rašo unian.net. 

Kaip praneša „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, remdamasis savo šaltiniais, Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pateikė ES valstybėms atitinkamus žvalgybos duomenis. 

Vienas aukšto rango ES diplomatas sakė, kad įrodymai yra „įtikinami“ ir patvirtino „mirtinos pagalbos pristatymą“. „Dabar turime apsvarstyti visas įmanomas priemones“, – sakė diplomatas.

Jis pridūrė, kad svarbu tiesiogiai kalbėtis su Kinija. 

Kitas šaltinis pažymėjo, kad Europos reakcija priklausys nuo to, kaip Kinija reaguos į šią informaciją. Diskusijos dėl sankcijų šiuo metu yra ankstyvoje stadijoje, pridūrė leidinio šaltiniai. 

Nors šaltiniai neatskleidė žvalgybos informacijos, aukšto rango diplomatas citavo „labai rimtus“ „Reuters“ pranešimus.

Dėl Rusijos veiksmų Zaporižios AE atsidūrė ant visiško elektros energijos tiekimo nutraukimo ribos

Per dar vieną apšaudymą Rusijos kariai apgadino vieną iš aukštos įtampos linijų, kuriomis tiekiama elektros energija okupuotai Zaporižios atominei elektrinei (AE). 

Šiuo metu Zaporižios AE elektros energija tiekiama atsargine linija, pranešė „Ukrenergo“. 

„Pagrindinės elektros linijos pažeidimo vieta jau nustatyta. Bendrovės „Ukrenergo“ remonto brigados atlieka avarijos likvidavimo darbus. 

Dėkojame kolegoms remontininkams už darbą didelės rizikos gyvybei sąlygomis“, – valstybinę energetikos bendrovę cituoja UNIAN. 

Ukrainos energetikos ministerija pareiškė, kad Zaporižios AE „atsidūrė ant elektros energijos tiekimo nutraukimo ribos“. Ji pažymėjo, kad dėl apšaudymo buvo išjungta viena iš dviejų elektrinės elektros linijų. 

„AE prie Ukrainos energetikos sistemos prijungta tik viena elektros perdavimo linija. Jei ši linija bus atjungta, Zaporižios stotyje įvyks dar vienas visiškas elektros energijos tiekimo nutraukimas, o tai yra rimtas saugaus eksploatavimo sąlygų pažeidimas, susijęs su avarijos galimybe“, – įspėjo Ukrainos energetikos ministerija. 

Pasak Ukrainos energetikos ministro Hermano Haluščenkos, ministerijos specialistai jau pradėjo darbus, kad atstatytų elektros liniją į atominę elektrinę: „Tokie šalies agresorės veiksmai kelia grėsmę viso regiono radiacinei saugai. 

Tik Zaporižios AE kontrolės grąžinimas Ukrainai gali užtikrinti saugų jos veikimą.“ 

Ukrainos žvalgyba: Rusijoje dėl didžiulių nuostolių kare vis labiau trūksta jaunesniųjų karininkų

Jaunesniųjų karininkų trūkumo problema Rusijoje vis aštrėja, praneša portalas UNIAN. 

Dėl to Rusijoje civilinių universitetų pagrindu kuriami karinio rengimo centrai, skirti būrių vadams, artilerijos baterijų vadams ir kuopų vadų pavaduotojams. 

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR). „Dideli Rusijos nuostoliai fronte tarp jaunesniųjų karininkų verčia Rusijos Federaciją toliau stengtis plėsti jų rengimo apimtis“, – teigė HUR. 

Pažymima, kad iki 2024 m. pabaigos Rusija planuoja atidaryti 33 naujus karinio rengimo centrus prie beveik šimto esamų. Toks suaktyvėjimas rodo, kad Rusijos kariuomenės vadovaujančio personalo krizė gilėja, vertina HUR. 

Ukrainiečių žvalgyba taip pat pabrėžė, kad jaunesnysis karininkas Rusijos kariuomenėje visų pirma atlieka pėstininkų vairuotojo funkciją puolimui tiesiogiai mūšio lauke, o tai paaiškina didelius nuostolius ir didelį leitenantų trūkumą Rusijoje.

ES rengia papildomas sankcijas Iranui dėl raketų siuntų į Rusiją 

Remdamasis aukščiausio rango ES pareigūnu, Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas (RFE/RL) penktadienį pranešė, kad Europos Sąjunga rengiasi taikyti papildomas sankcijas Irano fiziniams ir juridiniams asmenims, susijusiems su Rusijos karo mašinos rėmimu, „Sankcijos bus: turime politinį susitarimą dėl antrojo paketo prieš Iraną, susijusio su balistinių raketų perdavimu Rusijai“, – RFE/RL sakė neįvardytas šaltinis. 

ES ir kitos Vakarų valstybės jau anksčiau yra paskelbusios sankcijas Iranui, kai paaiškėjo, kad Teheranas tiekė Maskvai artimo nuotolio balistines raketas „Fath-360“. 

Spalio 14 d. ES patvirtino sankcijas septyniems asmenims ir septyniems subjektams dėl Irano raketų ir dronų siuntų į Rusiją. 

Naujausias sankcijų paketas bus taikomas vienam Irano asmeniui ir keturiems subjektams, susijusiems su Irano karinių prekių tiekimu Rusijai. 

Trys iš jų yra Rusijos laivybos bendrovės, susijusios su Irano ginkluotės tiekimu, pranešė RFE/RF. „Norime ir toliau daryti spaudimą Iranui, siųsdami Teheranui aiškią žinią, kad jis turėtų nutraukti karinį bendradarbiavimą su Rusija“, – sakė ES pareigūnas. 

Maskva ir Teheranas pagilino karinius ir politinius ryšius nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, o Iranas tiekia Rusijai atakos bepiločius lėktuvus „Shahed“ ir raketas. 

ES užsienio reikalų ministrai per lapkričio 18 d. Briuselyje vyksiantį susitikimą ne tik oficialiai patvirtins sankcijų Iranui paketą, bet ir aptars, kaip parengti 15-ąjį Europos bloko sankcijų Rusijai paketą, nukreiptą prieš užsienyje pagamintus komponentus, aptinkamus Rusijos ginkluotėje. 

Japonijos užsienio reikalų ministras iš anksto nepranešęs atvyko į Ukrainą

Japonijos užsienio reikalų ministras Takeshi Iwaya atvyko į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito, pranešė naujienų agentūra „Kyodo“. „Japonijos užsienio reikalų ministras Takeshi Iwaya šeštadienį iš anksto nepranešęs atvyko į Ukrainą susitikti su pareigūnais“, – pranešė ministerija, greičiausiai siekiant parodyti Tokijo įsipareigojimą Kyjivui šio kovoje su Rusijos karine agresija, į kurią dabar įsitraukė ir Šiaurės Korėjos kariai. 

T. Iwaya atvyko į Ukrainą traukiniu iš Lenkijos po vizito Peru, kur dalyvavo regioniniame ekonomikos susitikime. Tai pirmasis Japonijos ministro vizitas nuo tada, kai praėjusį mėnesį eiti pareigas pradėjo ministras pirmininkas Shigeru Ishiba. 

Japonijos užsienio reikalų ministras šeštadienį planuoja susitikti su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiha, o vėliau tą pačią dieną galbūt susitiks ir su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sakė ministerijos atstovas spaudai.

Kyjive per rusų drono ataką buvo apgadintas gyvenamasis namas

Kyjive naktį į šeštadienį per priešo dronų ataką buvo apgadintas gyvenamasis namas. Kyjivo miesto karinė administracija per „Telegram“ išplatino atitinkamą pranešimą. 

„Dėl Rusijos pajėgų drono smūgio sostinės Obolonskio rajone padaryta žala gyvenamajai infrastruktūrai. Krintančios nuolaužos apgadino daugiaaukščio gyvenamojo namo balkonus ir langus. 

Pranešimų apie galimą gaisrą negauta. Šiuo metu informacijos apie nukentėjusiuosius nėra“, – rašė miesto administracijos vadovas Serhijus Popko. Operatyvinių duomenų suvestinė bus atnaujinta. 

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sostinėje paskelbus oro pavojų, buvo aktyvuota oro gynyba.

„The Times": Ukraina per kelis mėnesius gali pasigaminti branduolinę bombą

Ukraina gali pasigaminti elementarią branduolinę bombą per „kelis mėnesius“, jei Donaldas Trumpas, pradėjęs eiti JAV prezidento pareigas, nutrauks karinę pagalbą Kijevui, rašo „The Times“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijai parengtu dokumentu.

Leidinyje ataskaitos autoriumi įvardijamas Nacionalinio strateginių tyrimų instituto (NISI) skyriaus vadovas Oleksijus Ižakas.

Dokumente teigiama, kad Ukraina galėtų greitai sukurti plutonio pagrindu pagamintą branduolinį ginklą, naudodama technologiją, panašią į tą, kuri buvo naudojama „Fat Man“ bombai sukurti.

Būtent šią bombą 1945 m. rugpjūčio 9 d. JAV numetė ant Japonijos Nagasakio miesto. Ataskaitoje pažymima, kad sukurti panašų ginklą „po 80 metų nėra labai sudėtinga“.

Atsižvelgiant į dabartines sąlygas, Ukraina neturi galimybių pastatyti ir eksploatuoti didelio masto urano sodrinimo įrenginių, todėl ji galėtų naudoti plutonį, gautą iš branduolinių elektrinių panaudotų kuro strypų, teigiama ataskaitoje.

„Apskaičiuota, kad Ukraina turi apie 7 tonas plutonio. To pakanka sukurti šimtus kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas siekia kelias kilotonas“, - teigiama dokumente.

Ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos branduolinės bombos galingumas būtų maždaug dešimtadalis „Fat Man“ galingumo: „To pakaktų sunaikinti Rusijos oro pajėgų bazę arba karinį, pramoninį ar logistikos objektą.“

Tikslaus branduolinio užtaiso galingumo neįmanoma numatyti dėl skirtingų plutonio izotopų, kurie jame būtų naudojami“.

Spalio mėn. laikraštis „Bild“, remdamasis neįvardytu Ukrainos pareigūnu, pranešė, kad Ukraina turi visus išteklius ir reikiamas žinias branduoliniam ginklui sukurti ir gali pasigaminti bombą per kelias savaites.

Tą patį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kijevas pradės kurti savo branduolinį ginklą, jei šalis netaps NATO nare.

Parengta pagal VE.lt, ELTA, BNS, unian.net, THE MOSCOW TIMES, focus.ua informaciją