Atnaujinta 07:57 val.
Ukrainiečiai veržiasi į Kursko sritį: ISW žemėlapis
Ukrainos karinės pajėgos neseniai pažengė į pietinį Tetkino Kursko srities pakraštį.
Gegužės 19 d. paskelbti geolokacijos vaizdo įrašai rodo, kad Ukrainos kariai neseniai pažengė į pietus nuo Tetkino (į pietvakarius nuo Gluškovo).
Tuo tarpu Rusijos kariniai tinklaraštininkai tvirtino, kad Ukrainos kariai nesėkmingai puolė Tetkino ir Novo Putio (į pietvakarius nuo Glushkovo ir į rytus nuo Tetkino) kryptimi.
„Ukrainos karinis apžvalgininkas Konstantinas Mašovecas gegužės 19 d. pareiškė, kad Šiaurės Korėjos karinės pajėgos nebevykdo puolimo Kursko kryptimi, o Rusijos karinės pajėgos tik epizodiškai jas dislokuoja Rusijos teritorijoje“, – teigiama ISW ataskaitoje.
Anksčiau rašėme, kad gynybos pajėgos surengė naują operaciją Kursko srityje. Jos pasinaudojo netikėtumo efektu.
"Jų buvo iki 90 tūkstančių palyginti nedideliame fronto ruože. Jie buvo perkelti į Charkovo, galbūt Pokrovsko kryptį. Ir štai mūsų veiksmai prie Tetkino, atsakomoji kontrataka", – pažymėjo Hetmanas.
Bloomberg: Putinas tikisi iki metų pabaigos visiškai užimti keturias okupuotas Ukrainos sritis
Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas yra įsitikinęs, kad Rusijos kariuomenė sugebės pralaužti Ukrainos gynybą ir iki metų pabaigos visiškai užimti keturias iš dalies okupuotas sritis – Luhansko, Donecko, Zaporožės ir Chersono, pranešė „Bloomberg“ šaltiniai, artimi Kremliui.
Pasak jų, Putinas pasirengęs ilgai kariauti, jei tai bus būtina jo tikslams pasiekti, ir nebijoti JAV sankcijų sugriežtinimo.
Tai reiškia, kad Rusijos prezidentas nėra suinteresuotas ugnies nutraukimu ir neketina daryti jokių reikšmingų nuolaidų JAV prezidentui Donaldui Trumpui per jų pokalbį telefonu, kuris turėtų įvykti gegužės 19 d., pažymi „Bloomberg“.
„Trumpas nori, kad Putinas sutiktų su paliaubomis, bet jis to visiškai nenori. Tačiau Putinas taip pat nėra suinteresuotas derybų žlugimu.
Jis bando manevruoti taip, kad šios derybos vyktų lygiagrečiai su karine operacija“, – pažymėjo Kremliui artimas politologas Sergejus Markovas.
Tuo pačiu metu „Bloomberg“ šaltinis, artimas Rusijos gynybos ministerijai, abejoja, kad Rusijos kariuomenė sugebės per nurodytą laiką pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (VFU) gynybą.
Jo teigimu, Ukrainos dronai padarė Rusijai didelio masto puolimą brangų ir neveiksmingą.
Panašios nuomonės laikosi ir Vakarų kariniai analitikai.
„Jei Ukrainos gynyba žlugtų, tokį pranašumą būtų labai lengva įgyti, bet šiuo metu toks scenarijus atrodo labai mažai tikėtinas“, – sakė vyresnysis mokslo darbuotojas sausumos karų klausimais Tarptautiniame strateginių studijų institute Benas Baris.
Nepaisant to, gegužės 16 d. Stambule vykusiuose pirmuosiuose per trejus metus tiesioginiuose derybose su Ukraina Rusija pareikalavo, kad Kijevas išvestų kariuomenę iš keturių regionų, kuriuos Maskva paskelbė savo.
Be to, Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis Ukrainos pusei pareiškė, kad Rusija pasirengusi kariauti amžinai.
2025 m. gegužės mėn. duomenimis, Rusijos kariuomenė kontroliuoja apie 20 % Ukrainos teritorijos, tačiau beveik visi šie laimėjimai buvo pasiekti per pirmąsias karo savaites.
Konkrečiai, Rusijos kontroliuojama beveik visa Luhansko sritis, taip pat apie 70 % Donecko, Zaporožės ir Chersono sričių teritorijos, skaičiavo „Reuters“, remdamasi Karo studijų instituto (ISW) duomenimis.
Putino ketinimas tęsti karą gali paskatinti Trumpą įgyvendinti grasinimą įvesti griežtas sankcijas, rašo „Bloomberg“.
Baltųjų rūmų vadovas gali paremti Senato parengtą įstatymo projektą dėl 500 % muito įvedimo prekėms iš šalių, perkančių Rusijos naftą, dujas, uraną ir kitus išteklius.
„Beveik du mėnesius mes ne kartą įspėjome rusus, kad taip bus, jei nebus pasiekta pažanga [sprendžiant konfliktą]“, – vakar, gegužės 18 d., interviu CBS sakė Valstybės departamento vadovas Marco Rubio.
Australija ir Italija pritarė šimtų šarvuotų transporto priemonių ir tankų perdavimui Ukrainai
Australija ir Italija rengiasi perduoti Ukrainai didelius šarvuotų transporto priemonių kiekius pagal naujus karinės pagalbos paketus.
Televizijos ir radijo kompanija ABC pranešė, kad pirmoji partija iš 49 nurašytų tankų M1A1 Abrams jau išsiųsta iš Australijos į Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyj vakar per susitikimą Romoje padėkojo Australijos ministrui pirmininkui Anthony Albanese už šią paramą.
Prieš išsiuntimą Kanbera gavo Vašingtono leidimą eksportuoti amerikietiškus tankus trečiajai šaliai.
Nepaisant sutikimo, JAV administracija vis dar abejoja dėl šių tankų perdavimo. „Dar praėjusiais metais, prieš Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus, mes įspėjome australus, kad ‚Abrams‘ tankų perdavimas nėra paprasta užduotis.
Ukrainos kariams fronte bus sunku užtikrinti jų techninę priežiūrą“, – teigė vienas JAV pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
Anksčiau Australijos gynybos ministerijos atstovas taip pat išreiškė abejones dėl tokios pagalbos tikslingumo:
„Mes nesame tikri, kad ukrainiečiams tikrai reikia šių mašinų. Viena iš labiausiai pažeidžiamų ‚Abrams‘ vietų yra bokšto stogas, o šiandien tai yra dronų karas“, – pažymėjo jis.
Didžiulį šarvuočių tiekimą rengia Italija.
Laikraštis „Il Messaggero“, remdamasis Italijos gynybos ministro Guido Crosetto, pranešė, kad šalis į Ukrainą išsiųs 400 vikšrinių šarvuočių M-113, kuriuos Italijos kariuomenė naudojo iki 1970-ųjų.
Šios mašinos buvo suprojektuotos 1950-ųjų viduryje ir pirmą kartą panaudotos amerikiečių Vietname.
Jos iki šiol yra ginkluotėje keliose šalyse, įskaitant Izraelį.
Ukrainos kariai teigiamai vertina M-113 eksploatacines savybes. Šie šarvuočiai pasižymi dideliu manevringumu ir patikimumu dėl kompaktiškų matmenų ir paprasto valdymo.
Ukrainos žvalgyba pareiškė apie Rusijos ketinimą naktį iš 19 į 20 gegužės paleisti tarpkontinentinę raketą, siekiant „įbauginti“
Kompleksas „Yars“
Rusija gegužės 19-osios naktį ketino atlikti „mokomąjį-kovinį“ tarpžemyninės balistinės raketos (MBR) RS-24, kurios skrydžio nuotolis „daugiau nei 10 tūkstančių kilometrų“, paleidimą, praneša Ukrainos gynybos ministerijos Žvalgybos generalinis direktoratas (GUR).
Pasak ministerijos, tokie veiksmai gali būti vykdomi kaip „bauginimo taktika“, siekiant daryti spaudimą Kijevui, taip pat ES ir NATO šalims.
Kaip teigia GUR, raketą planuojama paleisti iš „Yars“ komplekso, esančio netoli Svobodny kaimo Sverdlovskoje srityje – tokį įsakymą gavo 433-iojo pulko 42-osios Tagilskoje divizijos 31-osios strateginės paskirties raketinių pajėgų (RVSN) Rusijos.
Nuo ten iki Ukrainos sienos yra apie 2000 kilometrų. Tačiau informacijos apie tai, kur bus paleista MBR, nėra.
Šią informaciją netiesiogiai patvirtino su Rusijos valdžia susijęs propagandinis telegramo kanalas „Karas su feikais“.
Komentuodamas GUR publikaciją, jis parašė, kad kalbama apie „įprastas pratybas su MRK“, kurių tikslas – „palaikyti kovinį pajėgumą“. Tuo tarpu Ukrainos žvalgybos pranešime kalbama apie „mokomąjį-kovinį“ paleidimą, kuris gali reikšti smūgį Ukrainai. Rusijos gynybos ministerija komentarų nepateikė.
Ankstesnis viešas RS-24 bandymas buvo atliktas 2024 m. lapkričio mėn. iš Plesetsko kosmodromo, vadovaujant prezidentui Vladimirui Putinui.
„Yars“ reiškia „branduolinė raketinė ginkluotė“. Ji buvo sukurta pakeisti „Topol-M“.
Tai triašė kietojo kuro raketa su inercine valdymo sistema, leidžiančia koreguoti skrydį atsižvelgiant į palydovų informaciją.
„Yars“ turi atskiriamą galvutę su individualiai nukreipiamomis kovinėmis galvutėmis ir turi nuo trijų iki šešių kovinių blokų, kurių galingumas siekia iki 500 kilotonų kiekvienas.
Gegužės 19 d. numatytas JAV prezidento Donaldo Trumpo ir V. Putino telefoninis pokalbis. Bus aptariama ugnies nutraukimo Ukrainoje tema.
Tuo tarpu gegužės 21 d. turėtų įvykti prieš kelerius metus suplanuotas amerikiečių MBR „Minuteman III“ bandomasis paleidimas, kurio skrydžio nuotolis siekia 12 tūkst. kilometrų.
Leopard ir Cerber. Belgija atskleidė 1 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai paketo detales
Belgijos gynybos ministras Teo Frankenas pareiškė, kad paskelbtame 1 mlrd. eurų kariniame pagalbos paketui Ukrainai 2025 m. didžioji dalis pagalbos, 645 mln. eurų, yra Belgijos kilmės. Jo žodžius citavo TIJD gegužės 16 d.
Gamybos pajėgumai reiškia, kad didžioji dalis lėšų grįš į Belgijos ekonomiką ir padės išlaikyti užimtumą šalies gynybos sektoriuje, sakė T. Francken.
Žurnalistai primena, kad gegužės 16 d. Belgijos vyriausybė patvirtino pagalbos Ukrainai paketą. Anksčiau „Reuters“ jau pranešė, kad finansavimas vykdomas iš mokesčių pajamų, gautų iš įšaldytų Rusijos turto, saugomo ‚Euroclear‘.
Leidinio duomenimis, Ukraina gali tikėtis greito šimtų šarvuotų greitosios pagalbos automobilių ir „Unimog“ transporto sunkvežimių pristatymo.
Pažymima, kad Belgija planuoja perduoti penkis nepilotuojamus jūrinius aparatus, dronus, šalmus, medicininę įrangą, nešiojamas dronų aptikimo sistemas, naktinio matymo prietaisus ir apsauginius drabužius nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių.
Taip pat Ukrainai bus perduota daugiau nei 16 tūkst. vienetų ginklų ir pistoletų, taip pat 20 modernizuotų Cerber tipo priešlėktuvinių sistemų ir tankas Leopard su atnaujinta bokštu bandymams, rašo žiniasklaida.
Belgija teikia karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai nuo pat agresyvios Rusijos invazijos į šalį pradžios.
Apie kulkosvaidžių ir degalų, 3 tūkst. automatinių šautuvų ir 200 prieštankinių granatsvaidžių perdavimą Ukrainai šalies valdžia paskelbė jau trečią karo dieną.
Be to, Belgija pagal sankcijas įšaldė 50,5 mlrd. eurų vertės Rusijos turto. Šios lėšos gali būti panaudotos pokarinei Ukrainos atstatymui.
„Rusijos tankai būtų Kijeve per 5 valandas“: Trumpas pagyrė Putiną ir kritikavo Zelenskį
JAV prezidentas įsitikinęs, kad su Putinu pavyks susitarti dėl taikos, nes juos sieja „geri santykiai“.
Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas „pavargęs kariauti“ ir siekia susitarimų.
Jis nėra kliūtis taikos procesui. Tai pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu Fox News laidoje „Special Report“.
Atsakydamas į klausimą, ar jis laiko Putiną pagrindine kliūtimi taikos procesui, Trumpas išvengė kaltinimų diktatoriui, vietoj to paminėdamas, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tariamai neturi kozirių.
„Klausykite, turėjau gana sunkų pokalbį su Zelenskiu, nes man nepatiko tai, ką jis pasakė. Ir jis nepalengvino reikalų. Aš visada sakiau: jis neturi kozirių. Ir jų tikrai nėra“, – pareiškė Trumpas.
Interviu vedėjas priminė, kad Trumpas viešai kreipėsi į Putiną socialiniame tinkle „Truth Social“, parašydamas „Vladimirai, sustok“. Tačiau ir čia JAV lyderis išvengė kritikos Putino atžvilgiu, įtikinėdamas, kad šis nori derybų ir pavargo karo:
„Jis dabar atrodo ne visai gerai. O jis nori atrodyti gerai. Nepamirškite, viskas turėjo baigtis per savaitę.
Jei jis nebūtų įklimpęs į purvą su tais tankais, jie būtų Kijeve per penkias valandas“.
Be to, Trumpas dar kartą pabrėžė, kad konfliktą gali išspręsti tik jis pats.
„Aš turiu labai gerus santykius su Putinu. Manau, kad pasieksime susitarimą“, – sakė jis.
Tuo pačiu jis pagrasino Rusijai sankcijomis, jei Putinas nesutiks sudaryti taikos susitarimo. Konkrečiai kalbama apie sankcijas naftos ir jos pirkėjams. Tačiau tai bus kraštutinė priemonė.
„Aš tai panaudosiu, jei reikės. Bet aš to nenorėčiau. Jei nesudarysime susitarimo, aš tai padarysiu.
Tai būtų pražūtinga Rusijai, nes ji turi ekonominių problemų. Naftos kainos yra žemos. Tai pakeistų situaciją“, – pridūrė D. Trumpas.
Ukrainos pajėgos sunaikino rusų priešraketinės gynybos sistemą BUK-M1
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atskirosios artilerijos žvalgybos brigados „Juodasis miškas“ kariai rytinėje fronto dalyje sunaikino rusų priešlėktuvinių raketų sistemą „BUK-M1“ su amunicija.
Apie tai „Telegrame“ pranešė ir vaizdo įrašą paskelbė operatyvinė ir strateginė kariuomenės grupuotė „Chortycia“.
„Dėl meistriškų „Juodojo miško“ artilerijos žvalgybos brigados narių veiksmų pavyko aptikti ir smogti smūgį Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemai „BUK-M1“ su amunicija jos judėjimo metu“, – sakoma pranešime.
BUK-M1 yra savaeigė priešlėktuvinių raketų sistema, skirta kovai su manevruojančiais aerodinaminiais taikiniais mažame ir vidutiniame aukštyje.
Tai viena iš svarbiausių rusų oro gynybos priemonių. Jos kaina – apie 10 mln. dolerių.
Rusijos kariuomenė Ukrainoje per pastarąją parą neteko dar 910 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. gegužės 17 d. kare su Ukraina Rusijos pajėgos neteko apie 972 600 karių, įskaitant 910 per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 10 831 (+6 per pastarąją parą) tanko, 22 553 (+7) šarvuotų kovos mašinų, 27 942 (+34) artilerijos sistemų, 1 386 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių (MLRS), 1 167 (+0) oro gynybos sistemų, 372 (+0) lėktuvų ir 336 (+0) sraigtasparnių, operatyvinių ir taktinių bepiločių orlaivių – 36 278 (+155), kruizinių raketų – 3 197 (+0), laivų ir (arba) katerių – 28 (+0), povandeninių laivų – 1 (+0), transporto priemonių ir autocisternų – 48 809 (+96), specialiosios įrangos vienetų – 3 892 (+0).
Duomenys nuolat atnaujinami.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, penktadienį, gegužės 16 d., iki 22.00 val. fronte įvyko 115 kovinių susirėmimų tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos agresorių.
Ukrainos Sumų srityje rusų dronui atakavus autobusą žuvo devyni žmonės
Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje šeštadienį Rusijos bepiločiam orlaiviui atakavus civilius gyventojus vežusį mikroautobusą žuvo devyni žmonės, pranešė vietos karinė administracija.
„Deja, dėl ciniškos rusų atakos prieš autobusą su civiliais gyventojais yra žuvusiųjų“, - sakoma administracijos „Telegram“ žinutėje.
„Žuvusiųjų skaičius išaugo iki devynių“, – pridūrė ji vėliau, kartu pridėdama suniokoto mėlyno mikroautobuso, kurį greičiausiai sudraskė sprogimas, nuotrauką. Per išpuolį buvo sužeisti keturi žmonės.
Autobusas, atakuotas netoli Bilopilios miesto, jam važiuojant link Sumų, buvo tapęs „rusų taikiniu“, teigė karinė administracija.
Sprogimas įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai penktadienį Stambule Rusija ir Ukraina baigė pirmąsias tiesiogines derybas per beveik trejus metus, nepasiekusios reikšmingo proveržio.
Abi šalys susitarė dėl didelio masto apsikeitimo belaisviais, o dėl galimų paliaubų tik pareiškė, kad įsipareigoja keistis idėjomis.
Po derybų Kyjivas pareiškė, kad siekia „besąlygiškų paliaubų“, kad būtų sustabdytas karas, dėl kurio buvo sugriauti dideli Ukrainos plotai ir milijonai žmonių buvo priversti palikti namus.
Tačiau Maskva nuolat atmeta šiuos raginimus, o vienintelis konkretus susitarimas buvo pasiektas dėl apsikeitimo po 1 000 belaisvių.
Vyriausiasis Ukrainos derybininkas, gynybos ministras Rustemas Umerovas, sakė, kad „kitas žingsnis“ bus Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos ukrainiečio Volodymyro Zelenskio susitikimas.
Tiek Maskva, tiek Vašingtonas taip pat kalba apie būtinybę surengti V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą karo klausimu.
Per naktinį priešo puolimą Ukraina prarado F-16
Gegužės 16 d. apie 03:30 buvo prarastas ryšys su lėktuvu F-16. Ukrainos naikintuvas vykdė užduotį atremti rusų oro ataką.
Apie tai praneša Oro pajėgos. Preliminariais duomenimis, pilotas sunaikino tris oro taikinius ir atakavo ketvirtąjį, naudodamas aviacinį pabūklą, tačiau lėktuve įvyko avarinė situacija.
„Pilotas nukreipė lėktuvą toliau nuo gyvenvietės ir sėkmingai katapultavosi“, – teigiama pranešime.
Oro pajėgos taip pat pranešė, kad naikintuvo pilotas yra sveikas, dėka operatyvaus paieškos ir gelbėjimo tarnybų darbo, jis buvo greitai rastas ir evakuotas.
„Piloto savijauta patenkinama, jis yra saugioje vietoje, jo gyvybei ir sveikatai niekas negresia“, – teigiama pranešime.
Siekiant objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes, paskirta komisija, kuri jau pradėjo darbą, pridūrė oro pajėgos.
Kryme griaudė galingi sprogimai: puolami aerodromai, dega šaudmenų sandėlis
Naktį ir anksti ryte penktadienį, gegužės 16 d., Kryme griaudė serija galingų sprogimų. Vietos viešosios grupės praneša apie puolimus prieš svarbius Rusijos okupantų karinius objektus.
Kaip praneša „Krymo vėjas“, 06.15 val. Sevastopolyje nugriaudėjo labai galingas sprogimas. Rusijos oro gynybos pajėgos dirbo iš Sevastopolio karinio jūrų mokyklos, pavadintos Nakhimovo vardu, teritorijos. Liudininkai nufotografavo raketos „Pantsir-S1“ pėdsaką šioje vietoje.
Be to, sprogimai griaudė Perevalne, kur dislokuota 126-oji atskira Rusijos Juodosios jūros laivyno pakrančių gynybos brigada. Liudininkai sako, kad ten girdimi sprogimai ir kyla dūmai.
Tuo pačiu metu tęsiasi ataka prieš Sevastopolį. Liudininkai praneša apie sprogimus mieste. Konkrečiai pranešama apie sprogimus Belbeko ir Kačo aerodromų rajone.
Tačiau vietos viešosiose erdvėse pranešama, kad Perevalne padėtis sudėtinga – ten dega ir sprogsta 126-osios pakrančių apsaugos brigados šaudmenų sandėlis.
Didelis greitosios pagalbos automobilių skaičius iš Simferopolio važiavo Jaltos kelio link Perevalno, kur dega amunicijos sandėlis, nors iš Aluštos ten važiuoti būtų arčiau. Sprogimai taip pat tęsiasi Bachčisarajuje, netoli Balaklavos ir Sevastopolio.
„ATESH“ agentai taip pat fiksuoja skrydžius virš Rusijos karinių objektų Kryme. Judėjimo duomenimis, Perevalne taip pat buvo angarai su okupantų technika.
Agentai užfiksavo sprogimus Perevalnoje, įskaitant 126-osios atskiriosios gvardijos pakrančių gynybos brigados ir 8-osios atskiriosios artilerijos pulko karinę bazę.
„Yra žinių apie žuvusius karius, kurie budėjo sandėlyje“, – teigiama pranešime.
Ukraina pirmą kartą parodė išsamų vaizdo įrašą apie S-200 priešlėktuvinės raketų sistemos naudojimą
Būtent iš jos buvo numušti Rusijos lėktuvai Tu-22M3 ir A-50 rekordiniu nuotoliu.
Pasirengimas paleidimui vyksta tiesiogiai šioje paleidimo vietoje / ekrano kopija
Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinė žvalgybos tarnyba (GUR) pirmą kartą oficialiai parodė, kaip naudojama priešlėktuvinė raketa 5V28 iš priešlėktuvinės raketų sistemos S-200.
Kaip rašo „Defence Express“ analitikai, tai užtruko dvejus metus nuo pirmojo žinomo jos panaudojimo, kai 2023 m. liepos mėn. į Taganrogą atskrido tuomet dar nežinoma raketa.
Ir daugiau nei metai po Rusijos lėktuvų DRLV A-50 ir tolimųjų bombonešių Tu-22M3 sunaikinimo, kurie 2024 m. balandžio 19 d. buvo numušti rekordiniu 308 km nuotoliu.
Jie pažymi, kad paskelbtame vaizdo įraše yra keletas svarbių momentų, kurie paaiškina kai kuriuos tikrojo sovietinės 60-ųjų metų ZRK elementų „prisikėlimo“ aspektus. Visų pirma, paleidimui buvo naudojama standartinė stacionari paleidimo platforma 5П72В, o ne, kaip manyta anksčiau, naujai sukurta mobili versija.
„Be to, kadruose matyti, kad iš šių vietų raketos buvo paleistos ne vieną kartą, ką tiesiogiai rodo reaktyvinių variklių pėdsakai ant žemės. Be to, akivaizdu, kad šių raketų paleidimui buvo naudojamos senos paleidimo pozicijos“, – rašo ekspertai.
Pasak jų, visa tai rodo, kokios rizikingos buvo šios operacijos, nes paleidimo įrenginys yra visiškai nemobilus ir nėra jokios galimybės išvengti smūgio.
Be to, pasirengimas paleidimui vyksta tiesiogiai ant šio paleidimo įrenginio, kurio metu raketa yra pildoma gana toksiniu skystu kuru, dėl kurio reikia naudoti cheminės apsaugos kostiumą.
Analitikai atkreipė dėmesį, kad išoriškai pati raketa nepatyrė jokių pokyčių, tačiau visi galimi pakeitimai buvo susiję tik su elektronika, kurią buvo visiškai įmanoma perdaryti.
Tarp galimų variantų – kito taikinių apšvietimo radaro naudojimas standartinei pusiau aktyviai savikreipiančiai galvai arba naujos aktyvios radarinės savikreipiančios galvos įrengimas, kaip alternatyva – pasyvios, jei A-50 būtų numuštas. Jie padarė išvadą:
„Bet kuriuo atveju, Ukrainos gynybos pajėgų operacijos, kuriose naudojamas 5V28, yra ne tik unikalios, bet ir žymiai rizikingesnės, nei buvo galima įsivaizduoti anksčiau“.
Karas Ukrainoje – C-200 panaudojimas
Anksčiau „The Times“ rašė, kad drąsi Ukrainos oro gynybos taktika, ištobulinta per kelerius planavimo metus, sudavė smūgį kadaise dominavusiai Rusijos oro laivynui.
Per pasalas buvo naudojamos sovietinių laikų raketos. Aukšto rango Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas žurnalistams atskleidė bendros operacijos su oro pajėgomis detales. Taigi, 2022 m. gegužę Ukraina nusprendė atkurti S-200 sistemą ir ją naudoti fronte.
Pirmiausia buvo surasti karininkai, kurie anksčiau eksploatavo šiuos priešlėktuvinius raketų kompleksus, o vėliau – inžinieriai, galintys juos atkurti.
Pirmasis paleidimas įvyko 2023 m. rudenį, bet tada raketos nepataikė į tikslą dėl A-50 skrydžio trajektorijos pasikeitimo. Tačiau karininkas tvirtino, kad ši operacija vis tiek turėjo teigiamą poveikį.
JAV patvirtino šimtų raketų perdavimą Ukrainai HIMARS ir Patriot sistemoms
JAV leido Vokietijai perduoti Ukrainai 100 raketų priešlėktuvinės gynybos sistemoms (PVO) Patriot ir 125 didelio nuotolio raketas artilerijos kompleksams HIMARS ir MARS II, rašo The New York Times (NYT), remdamasis JAV Kongreso atstovo žodžiais.
Nors šie ginklai priklauso Bundeswehrui, jų tiekimas kitoms šalims turi būti suderintas su JAV kaip gamintoju.
Ukraina labai reikia pačių Patriot priešlėktuvinių raketų sistemų, nes tik jos gali veiksmingai numušti Rusijos balistines raketas.
Šiuo metu ji turi aštuonias tokias sistemas, bet iš jų veikia tik šešios.
Vokietijos gynybos ministras Boris Pistorius balandžio mėnesį sakė, kad Berlynas kol kas neturi galimybės perduoti Kijevui papildomų Patriot, tačiau pažadėjo tiekti 30 raketų jau Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausančioms amerikietiškoms sistemoms ir keturias vokiškas oro gynybos sistemas IRIS-T SLM.
Dar 90 „Patriot“ raketų buvo išvežtos iš Izraelio į Lenkiją, kad sausio mėnesį būtų perduotos Kijevui, rašė „Axios“.
Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyj pareiškė esąs pasirengęs iš JAV nupirkti 10 „Patriot“ už 15 mlrd. dolerių.
Tačiau į šį pasiūlymą nebuvo atsakyta.
Vis dėlto, Rusijai atsisakius besąlygiško ugnies nutraukimo ir sustiprėjus apšaudymams Ukrainos miestų, dėl kurių žuvo daug žmonių, Vakarų sąjungininkai pradėjo derybas dėl papildomų „Patriot“ perdavimo Kijevui, teigė „Reuters“ šaltinis.
Šalys ketina pasiekti atitinkamą susitarimą iki NATO viršūnių susitikimo birželio pabaigoje.
Be to, iki vasaros Ukraina turėtų gauti vieną „Patriot“ sistemą iš Izraelio, kurios tiekimas buvo suderintas su Baltaisiais rūmais, kai prezidentu buvo Joe Bidenas, teigė „NYT“ pašnekovai.
Zelenskis pažymėjo, kad visiškai apsaugoti šalį reikia 25 tokių priešlėktuvinių raketų sistemų.
Tarptautinio strateginių tyrimų instituto duomenimis, pasaulyje eksploatuojama apie 186 „Patriot“ sistemos.
Trečdalis jų naudojama JAV, o apie 40 – Europos šalyse, įskaitant Ukrainą.
Naujoji Patriot sistema susideda iš 5–8 paleidimo įrenginių, kiekvienas iš jų yra aprūpintas keturiomis raketomis-perėmėjomis.
Vienos raketos kaina yra apie 4 mln. JAV dolerių, o visos sistemos – 1 mlrd. JAV dolerių.
Iranas į Rusiją išsiųs balistinių raketų paleidimo įrenginius
Iranas artimiausiu metu perduos Rusijai paleidimo įrenginius Fath-360, skirtus mažo nuotolio balistinių raketų paleidimui.
Apie tai praneša „Reuters“, remdamasi Vakarų saugumo tarnybų šaltiniais.
Agentūros pašnekovai pabrėžia, kad raketų paleidimo kompleksų pristatymas sustiprins Rusijos puolimo galimybes kare ir taps dar vienu gilėjančio karinio bendradarbiavimo tarp Maskvos ir Teherano patvirtinimu.
Raketos į Rusiją buvo išsiųstos dar 2024 m. rugsėjo mėn. devyniais laivais, plaukiančiais su Rusijos vėliava ir kuriems taikomos sankcijos.
Tačiau tuomet, remiantis „Reuters“ informacija, paleidimo kompleksai nebuvo įtraukti į tiekimą.
Keletas Vakarų žvalgybos tarnybų atstovų ir regiono pareigūnas, bendravę su agentūra anonimiškai, pranešė, kad „Fath-360“ kompleksų perdavimas yra neišvengiamas.
Tačiau jie atsisakė atskleisti papildomų detalių.
Agentūros apklaustų karo analitikų nuomone, paleidimo įrenginiai „Fath-360“, kurių veikimo nuotolis siekia 120 kilometrų, suteiks Rusijos pajėgoms naujas galimybes smogti Ukrainos pozicijoms, pasienio gyvenvietėms ir kariniams objektams.
Pasak su „Reuters“ kalbėjusių ekspertų, įsigijusi tokias sistemas, Rusija galės pasilikti tikslesnes raketas, pavyzdžiui, „Iskander“, smūgiams strategiškai svarbiai infrastruktūrai giliai Ukrainos teritorijoje.
Tiek Iranas, tiek Rusija toliau neigia faktą, kad Iranas tiekia ginklus agresijai prieš Ukrainą remti.
Vis dėlto, kaip teigia JAV, Ukrainos ir ES pareigūnai, Teheranas jau perdavė Maskvai tūkstančius dronų ir artilerijos sviedinių, rašo agentūra.
JAV Centrinio komando generolas Christopher Cavoli balandžio mėnesį pranešė JAV įstatymų leidėjams, kad Iranas Rusijai tiekė daugiau nei 400 trumpo nuotolio balistinių raketų.
Tuo tarpu, kaip pažymi „Reuters“, viešų patvirtinimų apie kitų rūšių balistinių raketų perdavimą kol kas nėra.
Irano paleidimo įrenginių perdavimas Rusijai gali rimtai apsunkinti JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pastangas pasiekti paliaubas Ukrainoje ir pažangą taikos derybose su Maskva.
Be to, situacija gali turėti įtakos lygiagrečiam diplomatiniam procesui – bandymams sudaryti susitarimą dėl Irano branduolinės programos sustabdymo.
Pasak Jacko Watlingo, vyresniojo mokslo darbuotojo britų analitiniame centre RUSI (Karališkasis jungtinis gynybos tyrimų institutas), Teheranas greičiausiai ginklų tiekimą Maskvai vertins atskirai nuo branduolinės darbotvarkės.
JAV ambasada Ukrainoje įspėjo apie artėjančią didelio masto Rusijos ataką artimiausiomis dienomis
JAV piliečiai, esantys Ukrainos teritorijoje, buvo įspėti apie padidėjusį Rusijos Federacijos apšaudymo pavojų. Amerikiečiai raginami būti pasirengę rasti prieglobstį, jei bus paskelbtas oro pavojus.
Tai teigiama JAV ambasados Ukrainoje pareiškime.
„JAV ambasada Kijeve gavo informaciją apie potencialiai didelį oro antpuolį, kuris gali įvykti bet kuriuo metu per artimiausias kelias dienas. Ambasada, kaip visada, rekomenduoja JAV piliečiams būti pasirengusiems nedelsiant pasislėpti, jei bus paskelbtas oro pavojus“, – teigiama pranešime.
JAV ambasada Ukrainoje pataria iš anksto nustatyti vietas, kur galima pasislėpti paskelbus oro pavojų. Taip pat rekomenduojama įdiegti į išmanųjį telefoną oro pavojaus perspėjimo programėlę, pavyzdžiui, „Air Raid Siren“ arba „Alarm Map“.
Be to, amerikiečiams rekomenduojama stebėti atnaujintą informaciją vietos žiniasklaidoje, taip pat atsargai įsigyti vandens, maisto ir vaistų. JAV ambasada Ukrainoje ragina laikytis Ukrainos pareigūnų ir pirmųjų asmenų, atsakingų už reagavimą į ekstremalias situacijas, nurodymų.
RF pažeidžia savo pačios trijų dienų „paliaubų“ sąlygas – kas žinoma
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sibiga sakė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nesilaiko savo žodžio, nes Rusijos okupantai pažeidžia Maskvos paskelbtas trijų dienų „paliaubas“.
Ukrainos kariuomenės duomenimis, Rusijos kariai toliau puola visoje fronto linijoje. Konkrečiai, nuo vidurnakčio iki vidurdienio Rusija įvykdė 734 paliaubų pažeidimus ir 63 šturmo operacijas, iš kurių 23 tebesitęsia iki šiol.
A. Sybiga pažymėjo, kad Ukraina lieka pasirengusi bent 30 dienų visiškam ugnies nutraukimui. Jis pabrėžė, kad tai leistų surengti taikos derybas ir atverti realų kelią į teisingą ir tvarų taiką.
Ne „proveržis“, o „žlugimas“: Rusija išgąsdinta T-90 tankų sunaikinimu Ukrainoje, – buvęs JAV kariuomenės karininkas
Kremliaus propaganda išgirti tankai pasirodė esą lengvas taikinys Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Rusija yra susirūpinusi, nes garsieji tankai T-90M „Proryv“ patiria didelių nuostolių Ukrainoje, rašo buvęs JAV kariuomenės karininkas, karinis analitikas Brentas Eastwoodas leidiniui „19fortyfive“.
Analitinė kompanija „Oryx“, kuri specializuojasi atviruose šaltiniuose, išanalizavo T-90M tankų padėtį 2024 m. karo veiksmuose. Jos duomenimis, rezultatai Rusijai buvo katastrofiški.
Mažiausiai šimtas tankų buvo sunaikinti, sugadinti ir palikti arba paimti į nelaisvę mūšio lauke.
Kai kurie tankai liko sveiki – įgula tiesiog pabėgo, palikdama mašiną. Ukrainos specialistai tyrė šiuos pavyzdžius, rinkdami duomenis apie konstrukcinius privalumus ir trūkumus.
Rusija išgąsdinta T-90 tankų praradimu Ukrainoje / nuotrauka wikimedia.org
Nesėkmės priežastys
Bendrai paėmus, Rusijos tankų nuostoliai Ukrainoje yra įspūdingi – daugiau nei 8000 įvairių modelių. Tai daugiausia FPV dronų, priešpanzinių raketų, artilerijos ir salvinių ugnies sistemų smūgių rezultatas.
T-90M nuostoliai buvo smūgis ne tik technikai, bet ir įvaizdžiui.
„Tai greičiausiai susiję su reputacijos praradimu dėl „prestižinės“ mašinos praradimo mūšyje ir reikalavimu pagaminti daugiau pagrindinių kovinių tankų (OBT) kitų variantų“, – teigiama britų žvalgybos ataskaitoje.
Tankas T-90M – naujausia Rusijos pagrindinio kovinio tanko modifikacija, kuri į armiją pradėjo patekti 2019 m. Jis pagrįstas senesne T-72 platforma, su T-80 bokšto elementais, o tai leido optimizuoti gamybą.
Mašina gavo modernizuotą 125 mm 2A46 pabūklą, naują variklį ir dinaminį Relikt šarvą.
Be to, T-90M gali paleisti didelio tikslumo raketas „Reflex“ iki 5 km nuotolio tiesiai iš pabūklo.
Realybė fronte
Nepaisant techninių privalumų, T-90M kovinis efektyvumas praktikoje pasirodė abejotinas. Kai kurie tankai buvo sunaikinti mažiau galingomis kovinėmis mašinomis, pavyzdžiui, amerikietiška BMP M2 Bradley. Žinomas atvejis, kai Bradley su 25 mm pabūklu apgadino T-90M, o kita mašina jį sunaikino TOW raketa.
Viena iš kritinių tanko problemų tapo korpuse laikomų šaudmenų pažeidžiamumas. Dėl pataikymo kilęs gaisras gali sukelti sprogimą, o bokštas tiesiog nuplėšiamas.
Rusijos gynybos pramonė nespėja papildyti nuostolių. Pajėgumų pakanka tik apie 40 T-90M vienetų per metus gamybai.
Nepaisant visko, Rusija toliau siunčia tankus į frontą. Tačiau mechanizuoto karo veiksmingumas kelia abejonių. Šiuolaikiniai dronai ir raketos pasirodė esą pernelyg veiksmingi prieš šarvuotę.
Tankų gamyba Rusijoje
Rusija negamina naujų tankų, išskyrus T-90M „Proryv“, visi kiti tankai modernizuojami pagal sovietinius projektus, interviu UNIAN pažymėjo karinis ekspertas, vyriausiasis redaktorius „Defense Express“ Olegas Katkovas.
Tuo pačiu ekspertas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad RF ketina didinti karinės produkcijos gamybą – modernizavimą, remontą ir pan.
Pirmą kartą pasaulyje. Karinės žvalgybos tarnybos kariai, naudodami jūrų droną „Magura“, numušė Rusijos karinį lėktuvą.
Specialusis Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos departamento padalinys, bendradarbiaudamas su Ukrainos saugumo tarnyba ir gynybos pajėgomis Juodojoje jūroje, sunaikino Rusijos naikintuvą Su-30.
Apie tai pranešė Gynybos ministerijos žvalgybos departamento spaudos tarnyba.
Ministerija pabrėžė, kad tai pirmasis pasaulyje kovinio lėktuvo sunaikinimas jūriniu dronu.
Smūgį sudavė Ukrainos gynybos ministerijos specialiojo padalinio „Group 13“ kariai, naudodami Magura bepilotės jūrų platformos raketą.
Pranešama, kad daugiafunkcinis agresyvios valstybės Rusijos naikintuvas, kurio apytikrė vertė yra apie 50 mln. JAV dolerių, užsidegė ore ir galiausiai nukrito į jūrą.
Sėkmingas smūgis priešo kariniam lėktuvui buvo suduotas vandens telkinyje netoli Novorosijsko uosto, kur rusai slepia likusius savo Juodosios jūros laivyno likučius, pažymėjo žvalgyba.
Vaizdo įrašas: Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos pagrindinė tarnyba / YouTube
Kontekstas
2024 m. gruodžio 31 d. Ukrainos gynybos ministerijos specialiųjų pajėgų kariai, naudodami raketinį jūrų droną „Magura V5“, pirmą kartą pasaulyje sunaikino oro tikslą – du Rusijos sraigtasparnius Mi-8, priminė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba.
Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, nuo gegužės 3 d. Rusija prarado 370 karinių lėktuvų ir 335 sraigtasparnių.
JAV patvirtino 310 mln. dolerių vertės F-16 paramos paketą Ukrainai
JAV Valstybės departamentas patvirtino Ukrainos prašymą parduoti naikintuvams F-16 mokymo ir techninę įrangą bei susijusią įrangą už 310,5 mln. JAV dolerių.
Apie tai pranešama Pentagono Gynybos ir saugumo bendradarbiavimo agentūros (Defense Security Cooperation Agency, DSCA) interneto svetainėje.
Paketas apima: naikintuvų F-16 modernizavimą; Ukrainos personalo mokymą; eksploatacijos ir techninę paramą; atsarginių dalių, eksploatacinių medžiagų ir remonto rinkinių tiekimą; antžeminės įrangos pristatymą ir aptarnavimą.
Taip pat įtraukta pagalba dirbant su slaptu ir neslapta programine įranga; techninės dokumentacijos, leidinių ir informacinių medžiagų perdavimas; inžinerinių tyrimų, techninių patikrinimų atlikimas ir logistikos paslaugų teikimas tiek JAV vyriausybės, tiek privačių rangovų.
Kaip pabrėžė Valstybės departamentas, ši iniciatyva atitinka JAV užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus.
Ji skirta stiprinti Ukrainos, kurią JAV laiko svarbia partnere ir „politinio stabilumo ir ekonominės pažangos Europoje jėga“, gynybinį pajėgumą.
Parama padidins Ukrainos gebėjimus atremti esamas ir potencialias grėsmes, užtikrins kokybišką Ukrainos pilotų rengimą ir sustiprins Ukrainos karinių oro pajėgų operatyvinį suderinamumą su JAV karinėmis oro pajėgomis, integruojant jas į vieningą rengimo ir aptarnavimo sistemą, pareiškė DSCA.
„Šis sprendimas atitinka tarptautinės koalicijos pastangas sukurti Ukrainos F-16 programą ir bendrai modernizuoti Ukrainos karines oro pajėgas. Ukraina galės be sunkumų integruoti teikiamą įrangą ir paslaugas į savo ginkluotąsias pajėgas“, – teigiama DSCA pareiškime.
Pagrindiniai sutarties rangovai bus bendrovės „Valiant Integrated Services“, „Top Aces Corporation“, „Lockheed Martin Aeronautics“, „Pratt and Whitney“, „Snap-on Inc.“, „BAE Systems Inc.“, „AAR Corporation“ ir „Comsetra LLC“.
Ukrainoje sučiupti Rusijos pajėgose fronte kovoję Togo piliečiai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos „sučiupo ir sulaikė“ žmones iš nedidelės Vakarų Afrikos valstybės Togo, dalyvavusius „karinėse operacijose išvien su Rusijos ginkluotomis pajėgomis“, penktadienį pranešė Togo valdžia.
Togo užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad „dauguma tautiečių, ypač jaunų studentų, išvyko iš Togo, gavę tariamas stipendijas, kurias siūlė struktūros, tvirtinusios, kad yra įsikūrusios Rusijoje“.
Ministerija paragino piliečius, „ypač jaunus žmones, norinčius studijuoti užsienyje, būti itin budriems“. Piliečiai raginami „tikrinti stipendijų pasiūlymų autentiškumą prieš prisiimant bet kokius įsipareigojimus ir susisiekti su atitinkamais departamentais ar bet kuria kita susijusia ministerija, kad gautų patikimą ir saugią informaciją prieš išvykstant į užsienį, ypač į Rusiją“.
Kovo mėnesį Martino Lutherio Kingo judėjimas (MMLK), pagrindinė Togo žmogaus teisių organizacija, pranešė valdžios institucijoms apie atvejį, kai mūšio lauke buvo sučiuptas ir Ukrainoje įkalintas studentas iš Togo.
„Rusijos ambasadoje Kotonu mieste gavęs studijų vizą, tautietis 2024 m. rugpjūčio 21 d. išvyko iš Togo į Rusiją“, – sakoma MMLK pranešime. „Atvykęs į Rusiją, jis buvo priverstas stoti į kariuomenę ir vykti į frontą Ukrainoje. Ten jis buvo sunkiai sužeistas, paimtas į nelaisvę ir įmestas į kalėjimą“, – sakoma pranešime.
Pastaraisiais mėnesiais spauda taip pat pranešė apie keletą atvejų, kai Afrikos piliečiai, dažnai studentai ar buvę kaliniai, ypač iš Kongo Demokratinės Respublikos, Kamerūno ir Benino, kovojo Rusijos pajėgose fronte Ukrainoje.
Viljama Sudikienė (AFP)
Parengta pagal VE.lt, ELTA, BNS, unian.net, THE MOSCOW TIMES, focus.ua informaciją
Taip pat skaitykite
