Šiayrės Korėja

Karas Ukrainoje: Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė septynis tūkstančius konteinerių su šaudmenimis ir įranga

Karas Ukrainoje. 2022-ųjų vasario 24 d. Rusija, neapsiribojusi Donecko ir Luhansko liaudies respublikų įsteigimu ir Krymo aneksija, užpuolė Ukrainą. Sekite naujausių įvykių kroniką kartu su didžiausiu Vakarų Lietuvoje naujienų portalu VE.lt.

Atnaujinta 06:44 val.

Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė septynis tūkstančius konteinerių su šaudmenimis ir įranga

Šiaurės Korėja nuo praėjusių metų į Rusiją išsiuntė apie 7 tūkst. konteinerių su šaudmenimis ir kita karine įranga, pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras Shin Won-sik. Tai pranešė leidinys "Sky".

JAV ir Pietų Korėja anksčiau yra kaltinusios Šiaurės Korėją, kad ši karo metu siuntė į Rusiją šovinius ir kitą karinę pagalbą, tačiau tiek Rusija, tiek Pchenjanas tai neigė.

Shin Won-sik patikslino, kad anksčiau Šiaurės Korėja daugumą tokių krovinių siųsdavo laivais, tačiau pastaruoju metu tarpvalstybiniam ginklų gabenimui pradėjo naudoti ir geležinkelius.

Jis sakė, kad Pchenjanas mainais už Maskvos karinę paramą tikriausiai gavo daugiau kaip 9 000 konteinerių su kitomis prekėmis.

Praėjusį rudenį JAV pranešė, kad KLDR pristatė Rusijai 1 mln. šovinių. Sausio mėn. agentūra "Bloomberg", remdamasi Pietų Korėjos žvalgybos vertinimu, pranešė apie 2 mln. sviedinių ir kelias balistines raketas.

2024 m. kovo pradžioje Rusijos laivai, nuo praėjusio rudens reguliariai plaukioję tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos uostų, nutraukė reisus.  

O. Syrskis paskyrė naują Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovą spaudai

Naujuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų ryšių su visuomene tarnybos viršininku tapo Ilja Evlašas, kuris buvo Rytų kariuomenės grupuotės atstovas spaudai. Anksčiau šias pareigas ėjo Jurijus Ihnatas.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi portalas „rbc.ua“.

Gautomis žiniomis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pasirašė įsaką, pagal kurį I. Evlašas tapo naujuoju Oro pajėgų atstovu spaudai.

Anksčiau I. Evlašas tarnavo Sausumos kariuomenės vadovybėje – jis buvo ryšių su visuomene tarnybos vyresnysis karininkas.

Jis taip pat vadovavo Kyjivo gynybos pajėgų ir priemonių grupuotės ryšių su visuomene tarnybai ir operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ spaudos tarnybai.

I. Evlašas taip pat buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų kariuomenės grupuotės atstovas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas perkeliamas į kitas pareigas.

Rusija surengė ataką prieš Sumų regioną

Per praėjusią parą Rusija Sumų regioną atakavo apie 50 kartų, rašo nv.ua.

Sumų regiono karinė administracija nurodė, kad iš viso užfiksuota 214 sprogimų. Buvo apšaudyta 11 bendruomenių.

Rusija Sumų regioną apšaudo kiekvieną dieną, tam pasitelkia įvairaus tipo ginklus: granatsvaidžiai, artilerija, minosvaidžiai, tankai, dronai.

Bilopolio mieste, esančiame 8 kilometrus į pietus ir 25 kilometrus į vakarus nuo Ukrainos-Rusijos pasienio užfiksavo 84 sprogimus.

Kovo 14 dieną regiono vadovas Volodymyras Artiuchas pranešė, kad per dvi dienas Rusija paleido 800 sviedinių.

ES vadovas: „Jeigu norime taikos, turime ruoštis karui“

Jeigu Europa nori gyventi taikoje, ji privalo persijungti į „karo ekonomiką“ ir reikšmingai pagerinti gynybą dėl Rusijos keliamos grėsmės, paskelbė Europos Sąjungos (ES) vadovas Charles‘as Michelis. Savo mintis Ch.Michelis išdėstė kelių Europos laikraščių nuomonių skiltyse.

Jis teigė, kad JAV paramos nebegalima laikyti savaimine duotybe, o ES šalys turi prisiimti atsakomybę dėl savo saugumo. Pasak Ch.Michelio, Europa susiduria su didžiausiu saugumo iššūkiu nuo Antrojo pasaulio karo laikų.

„Jeigu neturėsime tinkamos ES reakcijos ir nesuteiksime Ukrainai pakankamai paramos, kad būtų sustabdyta Rusija, mes – kiti. Dėl to privalome būti pasiruošę gintis ir persijungti į „karo ekonomikos“ režimą, – Ch.Michelį citavo „Kyiv Independent“. – Rusija yra rimta karinė grėsmė mūsų Europos žemynui ir globaliam saugumui.“

Jis pridūrė: „Jeigu norime taikos, turime ruoštis karui.“

Ch.Michelis kalbėjo ir apie dešimtmečius besitęsiantį Europos šalių kariuomenių finansavimo trūkumą. Jis teigė, kad nepaisant fakto, kad karybai skirta gamyba nuo Rusijos pilno masto invazijos į Ukrainą padidėjo 50 procentų, reikia padaryti gerokai daugiau.

„Kol pagerinsime savo gynybinę galią, privalome užtikrinti, kad Ukraina gautų viską, ko jai reikia karo lauke. Ukrainos kariams skubiai reikia kulkų, raketų ir oro gynybos sistemų, kad galėtų kontroliuoti dangų. Mes privalome panaudoti Europos biudžetą, kad Ukrainai nupirktume karinės įrangos. Turime panaudoti iš Rusijos perimtas lėšas, kad nupirktume ginklų Ukrainai“, – dėstė jis.

Kovo 18 dieną ES šalių užsienio reikalų ministrai sutiko Ukrainos gynybai per 2024 metus skirti 5 milijardus eurų. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukrainos kariškiai Sumų srityje stiprina gynybos linijų įtvirtinimus

Ukrainos gynybos pajėgos Sumų srityje stiprina pirmosios, antrosios ir trečiosios gynybos linijų įtvirtinimus, kariškiai svarsto įvairius įvykių raidos scenarijus, tačiau priešo smogiamosios grupuotės pasienyje šiuo metu nematyti.

Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Šiaurės operatyvinės karinės vadovybės atstovas spaudai Vadymas Mysnykas.

„Gynybos pajėgos Sumų srityje vykdo kovines užduotis, siekdamos išlaikyti valstybinę sieną ir užkirsti kelią Rusijos diversinėms ir žvalgybinėms grupėms bei kariškiams. Dabar Gynybos pajėgos regione stiprina pirmosios, antrosios ir trečiosios gynybos linijų įtvirtinimus“, – sakė jis.

Anot V. Mysnyko, Ukrainos kariškiai Sumų srityje svarsto įvairius įvykių raidos variantus ir jiems ruošiasi.

„Tačiau šiuo metu mes nefiksuojame didelės priešų grupuotės, kuri galėtų plačiu mastu įsiveržti į Sumų sritį“, – pridūrė atstovas.

Pirmadienį Sumų srities karinė administracija paragino gyventojus nepasiduoti panikai ir neskleisti priešiškos informacijos, kad esą regionas yra neapsaugotas.

„Darome viską dėl žmonių saugumo ir nepaliekame jų vienų su savo problemomis. Mums padeda valstybė ir partneriai užsienyje. Ginkluotosios pajėgos pasiruošusios duoti atkirtį ir rūpinasi piliečių saugumu. Sumai buvo ir yra šiaurinis Ukrainos forpostas“, – pareiškė Sumų srities karinės administracijos vadovas Volodymyras Artiuchas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pastarąją savaitę Sumų srityje smarkiai išaugo su Rusija besiribojančių pasienio teritorijų apšaudymų skaičius. Kovo 13 d. iš labiausiai nukentėjusios Didžiosios Pisarivkos gyvenvietės buvo pradėti evakuoti civiliai gyventojai. Iki šiol pavyko išvežti beveik tris šimtus žmonių. Bendruomenė dėl intensyvių apšaudymų liko be elektros ir dujų. Evakuacijos grupės negali pasiekti kaimų, esančių prie pat sienos.

Nauji duomenys: kiek lėktuvų „A-50“ liko Rusijai?

Ekrano nuotr.

Skelbiama, kad Rusijoje liko penki „A-50“ lėktuvai. Jie gali vykdyti misijas, tačiau Ukrainos gynybos pajėgoms numušus antrą tokio tipo lėktuvą, rusai jų neleidžia arčiau prie Ukrainos, sakė šaltinis Ukrainos žvalgyboje.

Šie orlaiviai suteikia bendrus plataus masto oro erdvės stebėjimo ir vadovavimo bei kontrolės iš oro pajėgumus.

Jie ne tik leidžia rusams susidaryti „padėties ore vaizdą“ Ukrainos gilumoje, bet ir aptikti žemai skrendančius orlaivius, kurių toli esantys antžeminiai radarai nemato.

Pažymėtina, kad „A-50“ gali skenuoti dangų 500–600 km atstumu.

Rusai skraidydavo „A-50“ palei Ukrainos sieną prieš didesnes savo raketų atakas, nes šis lėktuvas rinkdavo informaciją apie Ukrainos gynybinę parengtį. „A-50“ surinkta informacija padėdavo Rusijai koordinuoti didelio masto raketų ir dronų atakas.

Tikrai žinoma, kad Ukraina sunaikino du „A-50“. Bet gali būti, kad Rusija neteko net trijų tokių lėktuvų. Kovo pradžioje dronai atakavo „Beriev“ aviacijos gamyklą Taganroge, kur turėjo būti remontuojamas ir atnaujinamas vienas „A-50“.

Tas pats, beje, kuris buvo apgadintas per 2023-iųjų vasario 26-osios drono ataką kariniame aerodrome Baltarusijoje. Tačiau tvirtų įrodymų, leidžiančių manyti, kad lėktuvas buvo sunaikintas, nėra.

Naktį Rusijos kariuomenė smogė Charkivo srities televizijos infrastruktūros objektams

Ekrano nuotr.

Naktį į ketvirtadienį Rusijos kariuomenė smogė Charkivo srities televizijos infrastruktūros objektams, praėjusią parą okupantai apšaudė apie 15 regiono gyvenviečių.

Tai „Facebook“ paskyroje pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Šiąnakt priešas dronais masiškai atakavo srities televizijos infrastruktūros objektus.

Dalyje jų vyksta atkūrimo darbai. Nuo priešo artilerijos ir minosvaidžių smūgių nukentėjo apie 15 Charkivo srities gyvenviečių: Synkivka, Ivanivka, Berestovė, Granivas, Strileča, Borysivka, Vovčanski Chutorai ir kt. Priešo aviacija smogė Vovčansko gyvenvietei“, – rašoma pranešime.

Kovo 13 d. rusai iš artilerijos apšaudė Čuhujivo rajono Vovčanski Chutorų gyvenvietę. Nukentėjo du privatūs namus ir du automobiliai. Dronai smogė Čuhujivo rajono Vilčų gyvenvietei.

Vovčansko mieste per masinius apšaudymus nukentėjo 11 parduotuvių, trys privatūs namai ir penki daugiabučiai gyvenamieji namai.

Kupiansko mieste ir Kupiansko rajono Kurilivkos kaime užfiksuota po du apšaudymus, apgadinti privatūs namai.

Praėjusią parą Ukrainos gynėjai atmušė keturias priešo atakas Tabajivkos rajone, informavo O. Synehubovas.

Per parą iš Kupiansko rajono evakuota 16 vaikų su šeimomis.

Sočio oro uoste kilo gaisras

Rusijos Sočio miesto oro uoste kilo gaisras.

Tai ketvirtadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Sočio oro uoste kažkas vyksta“, – rašoma pranešime.

Paskelbtame vaizdo įraše matyti virš oro uosto kylantis juodų dūmų stulpas.

Oficialios informacijos apie gaisro priežastis kol kas nėra.

„Ukrinform“ primena, kad kovo 13-osios rytą gaisras kilo naftos perdirbimo gamykloje Riazanėje.

Saugumo tarnyba suėmė keturis asmenis, neva planavusius apnuodyti Rusijos kareivius

Ketvirtadienį Rusija pranešė sulaikiusi keturis įtariamus Rusijos teritorijoje atakas rengusios proukrainietiškos sukarintos grupuotės narius, neva planavusius apnuodyti Ukrainoje kariaujančius Rusijos kareivius.

Keturi asmenys buvo suimti Sankt Peterburgo mieste, sakoma Federalinės saugumo tarnybos (FST) pranešime.

Ukrainos kariuomenė: okupantai negali prasiveržti Bachmuto kryptimi

Ekrano nuotr.

Rusijos okupantai negali prasiveržti Bachmuto kryptimi, informacinio maratono eteryje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 26-osios artilerijos brigados spaudos tarnybos vadovas Olegas Kalašnikovas.

„Rytas geras bent jau dėl to, kad priešas negali žengti į priekį jokia Bachmuto fronto sektoriaus kryptimi. Tačiau, kaip ten bebūtų, padėtis išlieka labai įtempta ir karšta“, – pasakojo O. Kalašnikovas.

Jis patikslino, kad priešas puola keliose pozicijose.

„Rusai puola Časiv Jaro kryptimi, Bogdanovkoje. Būtent šis miestelis kenčia nuo nuolatinių puolimų. Jie puola ir Ivanovskoje. Čia okupantai nuolat kontratakuoja ir šturmuoja Ukrainos karių pozicijas, – pažymėjo kariuomenės atstovas spaudai. – Be to, mes ir toliau stebime galingus priešo bandymus išmušti mus iš pozicijų Klašcevkoje ir Andrijivkoje.“

O. Kalašnikovas paminėjo, kad dieną ir naktį nuolat veikia priešo artilerija.

Be to, okupantai negailėdavo didelės sprogstamosios galios aviacinių bombų, kurios numetamos bandant pataikyti į ukrainiečių pozicijas.

„Tačiau labiausiai kenčia Časiv Jaro infrastruktūra“, – pridūrė O. Kalašnikovas.

Maskva išbraukė „Danone“ padalinį Rusijoje iš vyriausybės kontroliuojamų įmonių sąrašo

Kremlius trečiadienį paskelbė dekretą, numatantį išbraukti Prancūzijos maisto produktų grupės „Danone“ rusiškąjį padalinį iš įmonių, kurių kontrolė buvo laikinai perduota valstybei, sąrašą.

Toks žingsnis žengtas pasirodžius pranešimams, kad „Danone“ tikisi parduoti savo padalinį Rusijoje verslininkui, turinčiam ryšių su Čečėnijos lyderiu, artimu prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Ramzanu Kadyrovu.

Pernai liepą Rusija paskelbė dekretą, kuriuo „laikina“ „Danone“ padalinio Rusijoje akcijų kontrolė buvo perduota Rusijos federalinei valstybės turto valdymo agentūrai. Maskva tvirtino, kad tai yra atsakas į sankcijas, pritaikytas Rusijos bendrovėms užsienyje. Trečiadienį V. Putinas paskelbė dar vieną dekretą, atšaukiantį šį sprendimą.

Kremlius nenurodė šio žingsnio priežasties ir kol kas nėra aišku, ką tai reikš „Danone“ verslo Rusijoje kontrolei. Prieš tai jau buvo pakeistas šios bendrovės rusiškojo padalinio įvaizdis, o vadovais buvo paskirti Kremliaus lojalistai.

„The Financial Times“ praėjusį mėnesį pranešė, kad Prancūzijos grupė planuoja parduoti savo padalinį Rusijoje rusų pieno produktų įmonei „Vamin Tatarstan“, kurią valdo Mintimeris Mingazovas, turintis ryšių su Čečėnijos vadovu R. Kadyrovu.

Remdamasis Rusijos žemės ūkio ministerijai išsiųstu dokumentu ir neįvardytais šaltiniais, leidinys skelbė, kad sandorio vertė siekia 17,7 mlrd. rublių (apie 177 mln. eurų).

Rusijos valdžios institucijos įmonės kontrolę praėjusiais metais perdavė R. Kadyrovo sūnėnui Yakubui Zakrievui. Į bendrovės, kuri buvo pervadinta „Life and Nutrition“, valdybą vėliau buvo paskirtas M. Mingazovas.

Vakarų kritikai ir analitikai yra sukritikavę Kremliaus sprendimą perimti grupės, taip pat Danijos alaus gamintojo „Carlsberg“ kontrolę kaip nusavinimą.

Savo karo prieš Ukrainą akivaizdoje Rusija iškėlė griežtus reikalavimus šalį norinčioms palikti Vakarų bendrovėms. Įmonės turi parduoti savo turtą Rusijoje su mažiausiai 50 proc. nuolaida ir gautomis lėšomis prisidėti prie Rusijos valstybės biudžeto.

Rusija teigia virš pasienio regionų numušusi 14 Ukrainos dronų

Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį virš Belgorodo ir Kursko sričių prie Ukrainos sienos buvo sunaikinta 14 Ukrainos bepiločių orlaivių.

Tai naujausia dronų banga Rusijos teritorijoje šią savaitę, prieš kovo 15–17 d. vyksiančius vadinamuosius prezidento rinkimus, leisiančius Vladimirui Putinui valdyti dar šešerius metus.

Gynybos ministerijos pranešime sakoma, neva vienuolika bepiločių orlaivių buvo numušti virš Belgorodo ir trys virš Kursko srities.

Antradienį ir trečiadienį dešimtys Ukrainos nepilotuojamų orlaivių lėkė į kelis Rusijos regionus, taikiniais tapo naftos perdirbimo gamyklos, esančios už šimtų kilometrų nuo fronto linijos, Riazanės, Nižnij Novgorodo ir Leningrado regionuose.

Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 970 okupantų rusų

Ekrano nuotr.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 970 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų kovo 14 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 427 840 kareivių.

Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 6 757 tankų (+5), 12 938 šarvuotųjų kovos mašinų (+17), 10 565 artilerijos sistemų (+11), 1 017 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 717 oro gynybos priemonių (+2), 347 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 8 220 dronų (+15), 1 920 sparnuotųjų raketų (+1), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 13 959 automobilių (+27), 1 708 specialiosios technikos vienetų (+9).

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Kryvyj Riho ligoninėse gydomi septyni vaikai, nukentėję per rusų ataką

Kryvyj Rihas medicinos įstaigose gydoma 17 žmonių, nukentėjusių nuo priešo smūgio kovo 12-ąją, tarp jų – septyni vaikai.

Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Šiandien Kryvyj Rihe – Gedulo diena. Pagerbiame tuos, kuriuos užvakar nužudė rusai. Nutrūko penkios gyvybės. Nulenkime galvas. Nukentėjusiųjų skaičius mieste siekia penkiasdešimt. Ligoninėje – 17 pacientų. Septyni iš jų – vaikai“, – parašė pareigūnas.

S. Lysakas pridūrė, kad trečiadienio vakarą nuo apšaudymų nukentėjo Nikopolio rajonas. Jį agresorius apšaudė du kartus. Iš pradžių artilerijos sviediniai skrido į Marhaneco bendruomenę. Vėliau – į Červonohryhorivkos. Žmonės nenukentėjo.

Anksčiau buvo pranešta, kad per priešo ataką Kryvyj Rihe penki žmonės žuvo, o dar 43 buvo sužeisti. Preliminariais duomenimis, rusai smogė miestui raketa Ch-59.

Ukrainos kariai naktį į ketvirtadienį sunaikino 22 iš 36 rusų paleistų dronų

Ekrano nuotr.

Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės kovo 14-osios naktį sunaikino 22 iš 36 rusų paleistų smogiamųjų dronų.

Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Naktį okupantai rusai vėl atakavo Ukrainą, panaudodami 36 „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus. Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 22 iš jų“, – sakoma pranešime.

Latvijos policija: galimos provokacijos per Rusijos prezidento „rinkimus“

Latvijos policija perspėjo, kad gali būti provokacijų per Rusijos prezidento „rinkimus“, ir patikino, kad neleis kelti riaušių ir griežtai reaguos į visus mėginimus šlovinti ir pateisinti Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Matome, kad didelė dalis Rusijos piliečių, kurie eis balsuoti, yra Putino šalininkai“, – sakė Latvijos policijos vadovas Armandas Rukas, kurį cituoja portalas LSM. „Netikime demokratiniais Rusijos Federacijos prezidento rinkimais, todėl vertiname riziką žmonių, ketinančių balsuoti už dabartinį režimą, veiksmų kontekste“, – pridūrė jis.

Policija jau anksčiau pranešė kontroliuosianti žmones, atvyksiančius balsuoti į Rusijos ambasadą Rygoje. Pareigūnai tikrins, ar Rusijos piliečiai turi teisę būti Latvijos teritorijoje.

Patikrinimo metu gali paaiškėti buvimo Latvijos teritorijoje taisyklių pažeidimo atvejų, dėl kurių bus pradėta konkretaus asmens išsiuntimo iš šalies procedūra. Todėl ten taip pat budės Pilietybės ir migracijos tarnybos atstovai.

Be to, Rusija gali nusiųsti prie sienų su Baltijos šalimis autobusų, kuriuose bus organizuojamas balsavimas. Todėl visiems sieną kertantiems asmenims bus taikoma sugriežtinta kontrolė, pranešė Latvijos pasieniečiai.

Kaip trečiadienį informavo Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose prasidėjo išankstinis balsavimas kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose vadinamuosiuose Rusijos prezidento rinkimuose, o Rusijos valdžia deda visas pastangas, kad juose dalyvautų kuo daugiau ukrainiečių.

Trečiadienį Latvijos Saeimos Užsienio reikalų komisija pareiškė, kad Ryga nepripažins Rusijos prezidento rinkimų okupuotose ir aneksuotose Ukrainos teritorijose rezultatų.

JAV nemato jokių ženklų, kad Rusija rengtųsi panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje

Ekrano nuotr.

Trečiadienį Baltieji rūmai pranešė nematantys jokių požymių, kad Maskva būtų pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs juos dislokuoti, jei iškiltų grėsmė Rusijos suverenitetui.

Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą, jos retorika branduolinių ginklų tema yra „beatodairiška“, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

„Nematome jokių priežasčių koreguoti mūsų branduolinę poziciją ir jokių požymių, kad Rusija rengiasi panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje“, – sakė K. Jean-Pierre, paklausta apie V. Putino komentarus.

Buvo panašu, kad V. Putinas „pakartojo Rusijos branduolinę doktriną“, kai duodamas interviu buvo paklaustas apie šių ginklų panaudojimą, sakė K. Jean-Pierre žurnalistams, keliavusiems su Joe Bidenu į rinkimų kampanijos renginį Milvokyje.

„Nepaisant to, Rusijos branduolinė retorika per visą šį konfliktą yra neapgalvota ir neatsakinga“, – pridūrė ji. „Būtent Rusija barbariškai įsiveržė į Ukrainą, neišprovokuota ir be jokio pateisinimo, o mes ir toliau palaikysime Ukrainą, ginančią savo žmones ir teritoriją nuo Rusijos agresijos“, – sakė atstovė.

Trečiadienį V. Putinas gyrė Maskvos branduolinį arsenalą ir perspėjo, kad yra pasirengęs dislokuoti ginklus, jei iškils grėsmė Rusijos suverenitetui. Kremlius pabrėžia savo branduolinius pajėgumus per visą daugiau nei dvejus metus trunkantį puolimą Ukrainoje. Pastarieji V. Putino komentarai paskelbti likus kelioms dienoms iki vadinamųjų rinkimų Rusijoje, kai iš anksto aišku, kad V. Putinas valdys dar vieną šešerių metų kadenciją.

Antradienį J. Bidenas paskelbė apie 300 mln. JAV dolerių skubios pagalbos ginklų paketą, skirtą paremti Ukrainą po pastarojo meto Rusijos laimėjimų, kai JAV Kongresas blokuoja tolesnę pagalbą.

Naktį Rusija atakavo Ukrainą bepiločiais orlaiviais ir raketomis

Kovo 14-osios naktį Rusijos okupantai keliomis dronų-kamikadzių grupėmis ir raketomis atakavo Ukrainą.

Kaip pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos, priešo dronai atakavo Ukrainą šiaurine kryptimi per Chersono ir Nikolajevo sritis. Smūgiai buvo užfiksuoti Charkovo ir Sumų srityje.

Pirmieji dronai į Ukrainos oro erdvę įskrido apie 1 val. nakties. Jie judėjo per Nikolajevo sritį link Kirovogrado srities. Vėliau buvo užfiksuota kita grupė, kuri skrido per Chersono sritį link Nikolajevo srities ir toliau į Kirovogrado sritį. Taip pat buvo pastabėta dronų Dnepropetrovsko srities kryptimi.

Apie 3 val. ryto jie pasuko link Poltavos ir Charkovo sričių, o nauja bepiločių orlaivių grupė pajudėjo link Zaporožės. Vėliau dronai buvo užfiksuotas Černigovo ir Sumų regionuose.

Ryte Sumų regiono valstybės administracija pranešė, kad priešas atakavo keturių šio regiono miestų – Sumų, Belopolijos, Šostkos ir Trostjaneco – civilinę infrastruktūrą. Be to, pastarosioms dviem buvo surengtos ir raketų atakos.

Smūgių vietose šiuo metu dirba greitosios gelbėjimo tarnybos, pataikymų vietose pasekmės dar tikslinamos.

Rusija tam ruošėsi ilgą laiką: buvęs Azovo vadas atkreipė dėmesį į svarbias karo detales

Ekrano nuotr.

Ukrainoje vyksta plataus masto karas, o Rusijos Federacija ilgą laiką ruošėsi vienu metu daryti spaudimą įvairiomis kryptimis.

Šiame karo etape oponentai daugiausia vykdo puolamuosius veiksmus, o Ukrainos kariai aktyviai ginasi, todėl vienas iš prioritetų ir, deja, problemiškas yra įtvirtinimų klausimas, rašė buvęs Azovo pulko vadas mjr. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, 3-iosios atskirosios puolimo brigados vado pavaduotojas Maksimas Žorinas (šaukinys „Mozė“) savo „Telegram“ kanale.

„Spaudimas skirtingomis kryptimis vienu metu yra tai, kam Rusija jau seniai ruošėsi, kaupė jėgas. Atitinkamai turime reaguoti į šias sąlygas“, – pažymėjo jis.

Ukrainos valstybės gynėjas pridūrė, kad įtvirtinimai turi būti statomi per visą fronto liniją, o ne tik aktyviausiuose taškuose.

M. Podoliakas pasakojo, kaip įvykiai Kursko ir Belgorodo srityse paveiks rinkimus Rusijoje

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas pasidalijo nuomone, ar įvykiai Belgorodo ir Kursko srityse paveiks Rusijos visuomenę. Teletono metu jis papasakojo, ką rusai kaltina dėl to, kad karas iš tikrųjų persikėlė į jų teritoriją ir ar šiais mūšiais rusų savanoriai sugebės sutrikdyti vadinamuosius „rinkimus“ Rusijoje.

„Rusijoje nėra konkurencinės politikos ir rinkimų. Todėl neįmanoma daryti įtakos tam, ko nėra. Tai yra, žmonės gali ateiti į rinkimų apylinkes arba neateiti – tai nėra balsavimo apylinkė. Nėra prasmės kalbėti apie totalitarines vertikales, kad galima kažkaip paveikti procesą, kurio nėra. Bet yra dar kažkas. Žinoma, labai gerai, kad Rusijos piliečiai paėmė ginklą ir parodo, kad yra tik vienas kelias kalbėtis su Putino elitu – tai ginkluotas sukilimas“, – pabrėžė M. Podoliakas.

Anot jo, atitinkamai neįmanoma sutrikdyti proceso, kurio nėra.

„Mano nuomone, vienintelis dalykas, kurį šiandien galima padaryti, tai po kovo 17 d. pripažinti neteisėtomis institucijas, kurios bus statomos vadinamosios „valios išraiškos“ pagrindu. Tai yra, Putinas nėra teisėtas ir šios institucijos, kurias jis patvirtins – Vyriausybė, kitos valstybės institucijos, jos turi būti neteisėtos. Atitinkamai, jie neturi teisės dirbti tarptautinėse institucijose, neturi teisės vesti diplomatinių ir kitokių ryšių oficialiu lygiu. Tai, man atrodo, yra vienintelė pasekmė, kuri turėtų būti nepaisant to, kas vyksta Rusijoje“, – pabrėžė M. Podoliakas.

Jo nuomone, legiono „Rusijos laisvė“ ir RDK veiksmai Rusijos Federacijos Kursko ir Belgorodo sričių teritorijoje nepakeis visos Rusijos visuomenės nuomonės, nes rusai vis dar nesuvokia, kad karas persikelia į jų teritoriją būtent dėl Vladimiro ​​Putino veiksmų.

„Dar kartą pabrėšiu, kad esu labai patenkintas tuo, ką daro RDK vaikinai. Tai neturi įtakos procesams Maskvoje ar Sankt Peterburge ar kur kitur. Rusai šiandien kaltina NATO šalis, JAV, Ukrainą, biologines laboratorijas ir bet ką. Kol Rusijoje prasidės plataus masto kruvino tipo transformacija – revoliucija. Po to jie supras ir dėl visko kaltins Putiną. Jo aplinka, kuri greitai išnyks, kai kurie fiziškai, o kai kurie prašys būti suimti ir maldaus „išsiųsti mane į Hagą, nes tai būtų išlikimo garantija“. Tai viso to pasekmės, bet šioms pasekmėms dar reikia šiek tiek laiko“, – paaiškino M. Podoliakas.

Jis priminė, kad V. Putinas rusams pažadėjo, kad karą jie žiūrės tik per televiziją, tačiau šiandien jį gauna savo teritorijoje.

Viskas pamažu didėja ir plečiasi, karas veržiasi į Rusijos teritoriją ir sukelia pasekmes, kurių Rusijos visuomenė nesitikėjo.

„Jiems buvo pažadėtos trys dienos, septynios dienos, keturiolika dienų ir Ukraina bus ant kelių. Ir jau praėjo dveji metai. Šiandien jie gali nesitvarkyti Belgorode, turiu galvoje saugumo principų požiūriu. Atitinkamai, viskas, kas šiandien vyksta Kursko ir Belgorodo srityse, Rostovo srityje ir kitose, yra labai gerai. Visa tai turės kumuliacinių pasekmių rusams. Visa tai šiandienos požiūrio į Putiną tiesiogiai nepaveiks. Bet plyta po plytos tai suformuos tuos maištingus jausmus, kuriuos turėtume matyti Rusijos Federacijoje“, – apibendrino M. Podoliakas.

Legionas „Rusijos laisvė“ skelbia „žygį į Maskvą“: „Nusprendėme, kad ir mes norime dalyvauti šiuose rinkimuose“

Ekrano nuotr.

„Žygis į Maskvą“ yra pagrindinis Rusijos savanorių, jau antrą dieną kovojančių su vyriausybės kariuomene Rusijos Kursko ir Belgorodo srityse, tikslas. Tai interviu „Newsweek“ pareiškė Rusijos laisvės legiono atstovas Aleksejus Baranovskis.

Kovotojo teigimu, reidą pasienio zonose pradėjusių savanorių junginių tikslas yra „tolimesnis Rusijos išvadavimas iš Putino“. „Gal ir nepavyks to pasiekti dabar, bet tai yra pagrindinė mūsų misija“, – patikino jis.

A. Baranovskis pripažino, kad dabartinė sukilėlių operacija sąmoningai sutampa su vadinamaisiais „prezidento rinkimais“ Rusijoje, kurie turėtų vykti kovo 15–17 dienomis.

„Mes, kaip Rusijos piliečiai, nusprendėme, kad ir mes norime dalyvauti šiuose rinkimuose – tai mūsų būdas išgirsti savo balsą. Balsuojame už ginkluotą pasipriešinimą Putino režimui, už sukilimą, revoliuciją“, – sakė jis.

Taip pat, pasak A. Baranovskio, dar vienas reidų tikslas – noras suaktyvinti opoziciją pačioje Rusijoje, išsigandusioje Aleksejaus Navalno mirties.

„Mes savo pavyzdžiu vedame antiopoziciją, parodydami, kad jie nėra vieni, parodydami, kad yra žmonių, pasiruošusių kovoti, ne tik šviečiant žibintus į dangų (kalbame apie opozicijos „žibintų blyksnį“) UNIAN), bet paėmus ginklus – kulkosvaidžius, granatas ir šarvuočius, kurių mums užtenka. Ir mes raginame visus prisijungti prie mūsų šioje kovoje su Putinu“, – sakė A. Baranovskis ir pridūrė, kad šiandien būtent ginkluoti sukilėliai yra „tikroji Rusijos opozicija“.

Il-76 katastrofa netoli Ivanovo: nurodyta pirminė priežastis

Ekrano nuotr.

Rusijos karinio transporto lėktuvo Il-76 katastrofos prie Ivanovo priežastis – buvo nustatyta techninis variklio gedimas. Oficialioje saugumo pajėgų informacijoje, kurią turi „Cheka-OGPU“, pateikiama avarijos įvykių chronologija.

„Kovo 12 d., 12.34 val., iš Severny aerodromo pakilo karinis transporto lėktuvas Il-76 Nr.551. Beveik iš karto po pakilimo užsidegė vienas iš lėktuvo variklių. Laivo įgula nusprendė atlikti avarinį nusileidimą“, – rašoma pranešime.

Miško juostoje, esančioje 1 km nuo kaimo, Bogorodskoje, Ivanovo rajone, sudužo orlaivis, po kurio kilo aviacinio kuro gaisras. Atviras degimo plotas buvo apie 300 kv.m. Lėktuve buvo 7 įgulos nariai ir 9 keleiviai (visi kariškiai).

Pirminė lėktuvo katastrofos priežastis – variklio gedimas. Kovo 12 d., 15.15 val., paieškos ir gelbėjimo komanda rado 16 žuvusiųjų kūnus.

Kovos Belgorodo srityje: paviešinti palydovo vaizdai

Rusijos savanorių patekimo į Rusijos pasienio zonas pasekmės matomos palydovinėse nuotraukose. Apie tai pranešė Laisvės radijo tiriamasis žurnalistas Markas Krutovas.

Savo socialiniame tinkle „Twitter“ jis paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuotas pasienyje su Charkovo sritimi esantis Nechotejevkos pasienio kontrolės punktas. Jie rodo, kad po mūšio šioje vietoje dūmai pakyla virš rusų pozicijų.

„Legiono „Rusijos laisvė“ ir RDK reidas Kursko ir Belgorodo srityse. Gaisras Rusijos pusėje Nechotejevkos sienos kirtimo punkte (Belgorodo sritis) kovo 12 d., 7.50 val. Pirmas vaizdas darytas kovo 11 d.“, – sakė M. Krutovas.

AFU sunaikino tris kartus daugiau rusiškos įrangos, nei Rusija gali pagaminti - ekspertas (video)

Ekrano nuotr.

Karinio eksperto Getmano teigimu, AFU yra gana pajėgi atremti Rusijos okupantų atakas. Rusai neturi didesnių galimybių iš savo atsargų ištraukti sunkiąją techniką į fronto liniją.

Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos išnaudojo pusę šarvuočių atsargų, kurias turėjo plataus masto karo prieš Ukrainą pradžioje. Dabar Rusijos Federacija negali gaminti tankų ir šarvuočių tokiais pat kiekiais kaip prieškario laikotarpiu.

Ukrainos gynybos pajėgų sunaikintos rusiškos technikos skaičius kasdien vis didėja. Apie tai kovo 10 d. televizijos kanalo "FREEDOM TV" eteryje pranešė karinis ekspertas Oleksijus Hetmanas.

Pasak jo, jau panaudota pusė iš 3 000 strateginio rezervo tankų. Daugiau galimybių ką nors iš atsargų ištraukti į fronto liniją jie neturi.

"Šiuo metu Rusija per mėnesį gali pagaminti apie 20 tankų ir tiek pat šarvuočių. Mes suprantame, kiek. Tai yra apie 200-250 vienetų per metus. Iš sandėlių per mėnesį rusai gali išimti 40-50 vienetų technikos.

Rusijos Federacija jau išnaudojo pusę savo sandėliuose esančios įrangos. Jei pažvelgtumėte į AFU Generalinio štabo ataskaitas apie sunaikintos rusiškos technikos kiekį, mes sunaikiname maždaug tris kartus daugiau, nei Rusija sugeba pagaminti.

Šis karinės technikos deficitas Rusijos Federacijoje tik didės, nėra kuo jo papildyti", - sakė Aleksejus Getmanas.

Ekspertas pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra visiškai pajėgios atremti Rusijos okupantų, kurių skaičius tūkstantį kartų viršija mūsų, atakas.

Taganrogą galėjo atakuoti AFU bepilotis lėktuvas

Ekrano nuotr.

Taganroge už 900 metrų nuo remontuojamo Rusijos ginkluotųjų pajėgų tolimojo radiolokacinio aptikimo (LRDR) lėktuvo A-50 dislokavimo vietos sprogo ukrainiečių bepilotis orlaivis.

Nuotraukose iš įvykio vietos matyti drono nuolaužos, o vaizdo įraše - virš žemės esančių sprogimų blyksniai.

Ataka galėjo būti įvykdyta AFU bepiločiu orlaiviu "Lyuty", kuris gali nuskristi iki 1 000 km. Incidento Taganroge detales pranešė portalo "Defence Express" ekspertai.

Ekspertai pažymėjo, kad Taganroge yra įsikūręs "Beriev Taganrog" aviacijos mokslinių tyrimų ir plėtros kompleksas.

Taganroge yra įsikūręs "Beriev" aviacijos mokslinių tyrimų ir plėtros kompleksas. Komplekso dirbtuvėse remontuojami Rusijos ginkluotųjų pajėgų lėktuvai A-50.

Be to, čia bandoma sukurti naują orlaivį - A-100, kuris turės didesnes tolimojo radiolokacinio aptikimo galimybes. Dar viena gamyklos darbo sritis - amfibijų lėktuvų Be-200 gamyba.

Rusija teigia numušusi ukrainiečių naikintuvą

Rusijos ginkluotosios pajėgos, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, numušė Ukrainos naikintuvą. Tai yra MiG-29, numuštas virš Donecko srities Rytų Ukrainoje, pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA, remdamasi ministerija.

Ukrainos institucijos nekomentuoja, ar ukrainiečių pajėgos pastarosiomis dienomis neteko naikintuvų, informuoja agentūra „Reuters“.

Lenkijos užsienio reikalų ministras: NATO pajėgų buvimas Ukrainoje „nėra neįsivaizduojamas“

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigiamai įvertino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją dėl galimo sausumos dalinių siuntimo į Ukrainą. „NATO dalinių buvimas Ukrainoje nėra neįsivaizduojamas. Sveikinu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvą“, – rašė jis penktadienio vakarą tinkle X.

Tokia ministro pozicija skiriasi nuo Lenkijos premjero Donaldo Tusko. Šis praėjusią savaitę lankydamasis Prahoje pareiškė, kad Lenkija neketina siųsti į Ukrainą savo karių.

E. Macronas prieš tai po Ukrainos klausimui skirtos tarptautinės konferencijos Paryžiuje, kurioje dalyvavo daug šalių lyderių, konstatavo: „Šiandien nėra sutarimo dėl oficialaus sausumos dalinių siuntimo“. Kartu jis pridūrė: „Tačiau dinamikoje nieko negalime atmesti. Darysime viską, ko reikia, kad Rusija nelaimėtų šio karo“.

Rusija iš oro atakavo Odesos sritį

Ryte Rusijos aviacija raketomis atakavo Odesos regioną. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgos.

„Ryte priešas surengė raketinę ataką Odesos regione. Iš taktinio lėktuvo, įskridusio iš Juodosios jūros, buvo paleista raketa Kh-31, kuri pataikė į už gyvenvietės esantį lauką“, – sakoma pranešime.

Žmonės ir infrastruktūra nenukentėjo, pabrėžė Pietų gynybos pajėgos.

Kaip pranešta anksčiau, kovo 6 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis lankėsi Odesos komerciniame jūrų uoste. Šio susitikimo metu Odesoje įvyko sprogimas. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Per „masinę dronų ataką“ Rostovo srityje galimai nukentėjo aviacijos kompleksas, gaminantis karinius lėktuvus

Naktį į šeštadienį Rusijos Taganrogo mieste (Rostovo srityje) nugriaudėjo keli sprogimai. Valdžios institucijos paskelbė apie „masinę dronų ataką“.

Apie tai, remdamasi Rusijos „Telegram“ kanalais, praneša agentūra „Ukrinform“.

Pažymima, kad ataka truko daugiau nei valandą. Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas pavadino ją „masine“ ir sakė, kad ataką atrėmė Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos.

Gyventojai teigė virš miesto girdėję daugiau kaip 20 sprogimų.

Vietos visuomenininkai rašo, kad ataka galėjo pakenkti Taganrogo Berijevo aviacijos moksliniam ir techniniam kompleksui, kuriame statomi ir remontuojami įvairių tipų kariniai transporto lėktuvai.

Kaip pranešama, kovo 7 d. Čerepoveco plieno gamyklos aukštakrosnių gamybos ceche įvyko sprogimas, kurį, kaip įtariama, sukėlė dronų ataka.

Nutrauktas eismas Krymo tiltu

Rusijos institucijų duomenimis, laikinai nutrauktas automobilių eismas Krymo tiltu. Apie tai pranešama „Telegram“ kanale, tačiau detalės nenurodomos.

Rusų tarnybos neretai sustabdo eismą tiltu, kai tikimasi ukrainiečių atakų ar jos jau būna įvykdytos.

Tiltas per Kerčės sąsiaurį jungia Rusijos žemyninę dalį su 2014 m. Rusijos aneksuotu Ukrainos Krymo pusiasaliu. Jis jne kartą buvo atakuotas ukrainiečių pajėgų ir apgadintas.

Per parą nuo apšaudymo Chersono srityje žuvo du žmonės

Chersono srityje per pastarąją parą per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės ir dar du buvo sužeisti, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Pasak jo, per praėjusią parą Rusija apšaudė Tiahynką, Mylovą, Kačkarivką, Bilozerką, Tomarynę, Mychailovką, Olhivką, Havrylivką, Kizomysą, Antonivką, Vesele, Kozatske, Veletenską, Pryozernę, Sofiivką, Stanislavą, Sadovę, Prydniprovską ir Chersoną.

Buvo apgadinti keturi daugiaaukščiai pastatai ir 30 privačių namų.

Naktį Rusija numetė aviacijos bombą ant Chersono. Ji pataikė į daugiaaukštį pastatą. O.Prokudinas paskelbė vaizdo įrašą iš bombardavimo vietos.

Per apšaudymą taip pat buvo apgadinta medicinos įstaiga ir uosto infrastruktūra regiono centre.

Chersono srityje nukentėjo du administraciniai pastatai, vaikų darželis, dujotiekiai, garažas ir automobiliai.

Dėl Rusijos agresijos žuvo du žmonės ir dar du buvo sužeisti, įskaitant vaiką.

Kaip pranešama, kovo 8 d. Rusijos kariuomenė numetė bombą ant Chersono, sužeistas 7 metų berniukas.

D. Cameronas siūlo Vokietijai pagalbą dėl galimo „Taurus“ raketų perdavimo Ukrainai

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas pasiūlė Vokietijai savo paramą, kad būtų sudarytos sąlygos galimam „Taurus“ sparnuotųjų raketų perdavimui Ukrainai. Kalbėdamas su Vokietijos laikraščiu „Süddeutsche Zeitung“, jis pabrėžė savo pasiryžimą „glaudžiai bendradarbiauti su vokiečių partneriais“, kad Ukraina sulauktų pagalbos. Paklaustas, ar Londonas pasirengęs įveikti kliūtis, trukdančias „Taurus“ perdavimui, D. Cameronas sakė: „Esame pasiryžę svarstyti visas galimybes, kad pasiektume maksimalų efektą Ukrainai“. Jis pridūrė „neatskleisiąs detalių ir neišduosiąs mūsų priešininkams, ką ketiname daryti“.

Britų užsienio reikalų sekretorius kalbėjo apie žiedinių mainų galimybę – kad Vokietija „Taurus“ raketas perduotų Didžiajai Britanijai, o mainais Londonas Ukrainai pristatytų daugiau „Storm Shadow“ tipo sparnuotųjų raketų.

D. Cameronas atmetė būgštavimus, kad sparnuotųjų raketų pristatymas gali sukelti karo eskalaciją. Esą galima nustatyti ribojimus šių ginklų panaudojimui, jog būtų garantuota, kad jie neprisidės prie eskalacijos. Ginklai skirti Ukrainos gynybai, ir Didžioji Britanija pasitiki atitinkamomis Ukrainos garantijomis, pabrėžė D. Cameronas.

Nepaisant pakartotinių Ukrainos reikalavimų, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nesutinka perduoti „Taurus“ Ukrainai ir argumentuoja, kad tai gali įpainioti Vokietiją į karą.

Rusijos dronas pataikė į gamyklą Kryvyj Riho rajone

Naktį Kryvyj Riho rajone Rusijos bepilotis orlaivis pataikė į pramonės įmonę, o dar penkis numušė priešlėktuvinės gynybos pajėgos.

Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Dniepropetrovsko srities karinės admistracijos vadovas Serhijus Lysakas.

„Šiąnakt dangaus gynėjai numušė penkis bepiločius orlaivius virš Kryvyj Riho rajono. Tačiau nukentėjo pramonės įmonė. Ten kilo gaisras“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Taip pat užpuolikai taikėsi į Nikopolio rajoną. Buvo apšaudytas Marhaneco miestas ir vienas iš bendruomenės kaimų. Rusijos pajėgos paleido beveik tuziną sunkiosios artilerijos sviedinių.

Apie nukentėjusiuosius nepranešta.

Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, ankstyvą penktadienio rytą Rusijos pajėgos tris kartus apšaudė Nikopolio rajoną Dniepropetrovsko srityje, panaudodamos artileriją.

Sakartvelas gedi dviejų fronto linijose žuvusių karių

Ukrainoje, anot pajėgų, žuvo dar du Sakartvelo legiono kariai, kovojantys su Rusijos pajėgomis.

Kartvelų legiono feisbuko įraše sekmadienį buvo skelbiama apie Nodaro Nasirovo ir Giorgi Gogiashvili mirtį.

Kur fronto linijoje jie žuvo, nežinoma.

Atstovas sakė: „Kartvelų legiono kariai Nodaras Nasirovas ir Giorgi Gogiashvili žuvo atlikdami kovines pareigas fronto linijoje. Kartvelų legionas reiškia užuojautą žuvusiųjų šeimoms. Šlovė didvyriams!"

Ekspertai įvertino prieštaringą popiežiaus pasisakymą dėl karo Ukrainoje: jis vadovaujasi pasenusia doktrina

Dar kartą tarptautinės kritikos dėl pasisakymų apie karą Ukrainoje sulaukęs popiežius Pranciškus vadovaujasi pasenusia tradicine doktrina, sako ekspertai. Lietuvių katalikų mokslo akademijos nario Pauliaus Subačiaus teigimu, nors Bažnyčios vadovo žodžiai nebuvo sąmoningi, jis neįvertina, kokius padarinius tai sukelia.

„Popiežius nėra Rusijos pusėje – jis, duodamas interviu, neatsakingai improvizuoja. Tai nebuvo pareiškimas ar apgalvotas tekstas. Tai, kas yra cituojama, ištraukta iš pokalbio. Žurnalistas popiežiui uždavė klausimą, minėdamas „baltos vėliavos“ motyvą, o jis, užuot paneigęs ar pasakęs, kad tai netinkama sąvoka, toliau samprotavo“, – Eltai teigė P. Subačius.

„Popiežius laikosi senos Šventojo Sosto doktrinos, pagal kurią taika yra geriau negu karas. Anksčiau jis yra paminėjęs, kad Rusiją laiko karo priežastimi. Todėl, manau, popiežius neragina Ukrainos pasiduoti, jis kviečia taikai“, – aiškino Bažnyčios istorikas.

P. Subačiaus teigimu, tokie popiežiaus Pranciškaus pasisakymai diskredituoja Bažnyčios instituciją.

„Šioje pasaulio dalyje, kurioje mes gyvename, tai ir Ukrainoje, ir Lietuvoje, ir visoje Centrinėje Europoje, tokie pasisakymai visada interpretuojami ganėtinai dramatiškai. Tačiau tai yra žmogaus veikimo stilius. Kai žmogus jau seniai eina tokias pareigas, yra tokio amžiaus – vargu, ar kas pasikeis. Tai nemalonu, nejauku ir mažina visuomenės pasitikėjimą Bažnyčia“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius.

V. Ališauskas: popiežius naiviai tiki, kad tebeegzistuoja „pasaulio tvarka“

Buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas, vertindamas popiežiaus siūlymus nuo karo besiginančiai Ukrainai derėtis dėl taikos, sako, kad Bažnyčios vadovo pasisakymai žeidžia ir Lietuvos politinį interesą.

„Kiekviena karo Ukrainoje diena mažina karo Lietuvoje galimybę. Kaip mėgsta sakyti mūsų politikai, Ukraina kariauja už mus, o mes tik mokame pinigais ir ginklais“, – feisbuke sekmadienį rašė V. Ališauskas.

„Popiežius niekur nesakė, kad Ukraina turi kapituliuoti. Interviuotojo primestą „baltą vėliavą“ jis interpretavo kaip paliaubų ir derybų pasiūlymą. Aišku, tai nuskamba kaip naivus tikėjimas, kad tebeegzistuoja „pasaulio tvarka“, – pridūrė filosofas.

Anot VU profesoriaus, tokie popiežiaus Pranciškaus pasisakymai yra doktrininiai.

„Popiežius į karą žvelgia iš tradicinės teisingo karo doktrinos. (...) Ši doktrina pasenusi, atšokusi nuo politinės tikrovės“, – pabrėžė V. Ališauskas.

ELTA primena, kad popiežius Pranciškus šeštadienį Šveicarijos televizijos paskelbtame interviu paragino karo Ukrainoje puses „derėtis, kol padėtis dar labiau nepablogėjo“. Kalbėdamas apie karą jis pridūrė: „Derybos niekada nereiškia pasidavimo. Tai drąsa nevesti šalies į savižudybę.“

„Manau, kad stipriausi yra tie, kurie mato situaciją, galvoja apie žmones ir turi drąsos iškelti baltą vėliavą ir derėtis“, – sakė jis duotame interviu.

Dėl popiežiaus Pranciškaus pasisakymų apie Rusijos vykdomą karą Ukrainoje pasipiktinimas tarptautinėje erdvėje kyla ne pirmąkart.

Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje pasipiktinimą sukėlė popiežiaus Pranciškaus rusų katalikams skirtas pasisakymas, kai vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiems jaunuoliams popiežius teigė, jog „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“.

Kyjivas apkaltino popiežių Pranciškų skleidžiant „imperinę propagandą“. Vėliau Bažnyčios vadovas teisinosi, kad kalbėdamas apie „didžiąją Rusiją“ turėjo galvoje turtingą Rusijos kultūros tradiciją. Popiežius sakė, kad jo žinutė buvo skirta studentams „priimti savo paveldą“.

CNN: Rusija įgyja pranašumą naudodama „FAB-1500“ tipo sklendžiančias bombas

Rusijos kariuomenė, vis dažniau naudodama valdomas aviacines bombas, įgijo taktinių pranašumų fronte Ukrainoje, sekmadienį pranešė stotis CNN. Ukraina esą beveik neturi pajėgumų apsiginti nuo „FAB-1500“ tipo sklendžiančių bombų.

Beveik 1,5 tonos sveriančią bombą lėktuvai ant taikinio gali numesti iš 60-70 km nuotolio – o toks jis nepasiekiamas Ukrainos oro gnybai. Dėl nedidelių sparnų bomba gali gana taikliai pataikyti į taikinį ir išrausti 15 metrų pločio kraterį.

Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas stočiai CNN patvirtino, kad rusų pajėgos šias sklendžiančias bombas pastaruoju metu intensyviau naudojo mūšiuose dėl Rytų Ukrainos Avdijivkos miesto. „Per 48 valandas jų buvo panaudota 250“, – teigė jis.

Rusija gamykloje prie Maskvos savo senas bombas perdaro į naujo tipo valdomas.

Teigiama, kad Rusija pakeitė karinio laivyno vadą

Rusija, anot privataus naujienų portalo „Fontanka“, pakeitė karinio jūrų laivyno vadą. Laikinai pareigas perėmė admirolas Aleksandras Moisejevas, pranešė „Fontanka“, remdamasi neįvardytais šaltiniais. Agentūrai „Reuters“ kol kas nepavyko patikrinti šios informacijos.

Gynybos ministerijos interneto svetainėje ir toliau nurodoma, kad karinio laivyno vadas yra Nikolajus Jevmenovas. Jis į šias pareigas buvo paskirtas 2019 m.

Ukraina pastaruoju metu pranešė apie virtinę atakų prieš Rusijos karo laivus. Be kita ko, vasario viduryje buvo nuskandintas didelis desantinis laivas, o šią savaitę – patrulinis laivas. Rusija šių duomenų nepatvirtino.

Partizanai: rusai perkelia laivų remonto bazes iš Krymo į Rusiją

Rusai pradėjo perkelti savo laivų remonto bazes iš laikinai okupuoto Krymo. Apie tai „Telegram“ žinutėje pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, skelbia „Ukrinform“.

Partizanai užfiksavo, kad iš Krymo į Tamanę reguliariai gabenami rusiškų laivų varikliai.

„Tikėtina, kad okupantai didina savo galimybes remontuoti karinius laivus Novorosijske. Mieste, kuriame dabar yra Juodosios jūros laivyno bazė“, – sakoma pranešime.

Pasak partizanų, tai yra sėkmingų Ukrainos gynybos pajėgų smūgių Rusijos kariniams objektams Kryme rezultatas.

Ukrainoje žuvo dar du kartvelų kariai

Ukrainoje fronte žuvo dar du Kartvelų nacionalinio legiono, kovojančio su okupantais rusais, kariai.

Kaip rašo „Ukrinform“, Legionas tai pranešė feisbuke.

Pažymima, kad Nodaras Nasirovas ir Georgis Gogiašvilis žuvo, vykdydami kovines užduotis priešakinėse linijose.

Kartvelų nacionalinis legionas pareiškė užuojautą žuvusių karių šeimoms.

Kaip buvo pranešta, 2024 metų vasario pradžios duomenimis, per dvejus Rusijos plataus masto agresijos metus Ukrainoje žuvo 58 kartvelų kariai.

R. Sikorskis sureagavo į popiežiaus Pranciškaus žodžius: jei Putinas pasitrauktų iš Ukrainos, derybų nebereikėtų

Jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išvestų savo kariuomenę iš Ukrainos teritorijos, derybų nebereikėtų.

Tai sekmadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, praneša portalas „rbc.ua“.

„O jeigu dėl pusiausvyros paskatintume Putiną turėti drąsos išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos? Iš karto įsiviešpatautų taika, nebereikėtų derybų“, – parašė socialiniame tinkle X Lenkijos diplomatijos vadovas.

Kaip jau buvo pranešta, popiežius Pranciškus interviu Šveicarijos žiniasklaidai, kalbėdamas apie karą Ukrainoje, pareiškė: „Manau, kad stipresnis yra tas, kuris mato situaciją, galvoja apie žmones, turi drąsos iškelti baltą vėliavą ir veda derybas“.

Kaip pažymi portalas, Pranciškus ir anksčiau ne kartą ragino diplomatinėmis priemonėmis užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą, tačiau šiuo atveju pirmą kartą iš esmės paragino Kyjivą pasiduoti.

Vatikano spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis pareiškė, kad popiežius turėjo omenyje ne Ukrainos kapituliaciją, o tik dialogą ir derybas.

Donecko sritis: Dobropilioje iš griuvėsių ištraukti dviejų žmonių kūnai, Časiv Jare žuvo vyras

Gelbėtojai Donecko srities Dobropilios mieste iš griuvėsių ištraukė dviejų žmonių kūnus. Be to, sekmadienio rytą rusų artilerija apšaudė Časiv Jarą – ten žuvo žmogus.

Tai feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Dėl šiandieninių apšaudymų regione žuvo trys žmonės“, – pažymėjo V. Filaškinas.

Anot jo, rusai naktį smogė Dobropiliai „šahedais“ – rytą gelbėtojai iš namo griuvėsių ištraukė dviejų žmonių kūnus.

Be to, rytą priešas iš artilerijos apšaudė Časiv Jarą – ten žuvo 66 metų vyras.

V. Filaškinas paragino žmones evakuotis, nes likti Donecko srityje yra pavojinga.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, po vidurnakčio priešas atakavo Dobropilią bepiločiais orlaiviais – gyvenamajame sektoriuje yra sugriovimų.

Į Myrnohradą rusai paleido tris raketas S-300. Mieste nukentėjo 17 daugiabučių gyvenamųjų namų ir 27 automobiliai.

Rusai patiria didžiulių nuostolių netoli Krynkų

Ukrainos gynybos pajėgos toliau plečia esamą priešakinį placdarmą rytiniame Dniepro krante Chersono srityje ir daro didelių nuostolių priešo kariams netoli Krynkų, pareiškė operacinės vadovybės „Pietūs“ jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Šiuo metu stebime, kad jie kažką giliai apmąsto, nes jau dvi dienas nevyksta jokie puolimai, tačiau vis tiek priešas patiria tikrai didelių nuostolių, net ir pozicijose, kurios yra netoli mūsų priešakinių pozicijų. Jei kalbėsime apie pastarąją parą, tai daugiau kaip 50 užpuolikų žuvo mūšio metu, iš jų apie 40 būtent prie Krynkų“, – N.Humeniuk cituoja „Ukrinform“.

„Priešas žino apie galingus įtvirtinimus, kuriuos Ukraina pastatė vakariniame upės krante, todėl jie neturi jokių šansų pasistūmėti į priekį šiame rajone“, – pažymėjo pareigūnė.

Tebegaliojant draudimui mūšiuose naudoti šarvuotas kovos mašinas, rusai vykdo savo liūdnai pagarsėjusią „mėsos puolimo“ taktiką, dėl to yra priversti dažniau vykdyti rotacijas, teigia N.Humeniuk.

Užpuolikai patyrė didelių karinės technikos nuostolių pradiniame etape, kai pagal klasikines schemas bandė šturmuoti prieplauką dislokuodami pėstininkus su šarvuočių parama. Tuomet per dvi-tris savaites jie prarado daugiau kaip 200 karinės technikos vienetų, kol atsisakė šios taktikos.

„Priešo aprūpinimo keliai buvo komplikuoti, nes toliau plečiame savo įtakos priešo judėjimui sektorių. Žvelgėme į tai, kad reikia išvalyti 20–30 km juostą, kad palengvintume gyvenimą vakariniame krante, kad priešo artilerija negalėtų pataikyti į šią teritoriją. Per pastarąją parą pataikėme į 10 artilerijos sistemų... Tačiau turime pripažinti – jie turi galingą rezervą, kurį gali atitraukti, todėl turime daug darbo“, – pabrėžė N.Humeniuk.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pietinėje operatyvinėje zonoje Rusijos kariai daugiausia dėmesio skyrė oro žvalgybai, taip pat naudojo atakos dronus ir artileriją.

V. Zelenskis: tik mūsų gynybos jėga gali „iš dalies išblaivinti“ Rusiją

Rusijos beprotybė turi pralaimėti karą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai kalbama valstybės vadovo „Facebook“ paskyroje.

„Kuo daugiau beprotiškų pareiškimų sklinda iš Maskvos, tuo didesnės turi būti mūsų jėgos. Tik mūsų stiprybė ginant gyvybę ir mūsų gebėjimas pasiekti savo tikslus gali bent iš dalies išblaivinti Rusiją“, - pabrėžė V. Zelenskis.

„Rusijos beprotybė turi pralaimėti šį karą. Dėl to padarysime viską“, – pažymėjo prezidentas.

Savo įrašą V. Zelenskis iliustravo Ukrainos karių nuotraukomis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, prezidentas įsitikinęs, jog partneriai Vakaruose suvokia: jei Ukraina neatsilaikys kare, tai Rusija puls NATO šalis, ir tada turės kariauti visos Aljanso narės.

Naktį į sekmadienį rusai trimis raketomis smogė Myrnohrado miestui, sužeista dešimt žmonių

Naktį į sekmadienį Rusijos kariuomenė trimis raketomis smogė Donecko srities Myrnohrado miestui, sužeista dešimt žmonių, trys iš jų nugabenti į ligoninę.

Tai pranešė laikinai einantis Myrnohrado miesto karinės administracijos viršininko pareigas Jurijus Tretjakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Trys raketų smūgiai. Trys krateriai vienoje vietoje 20 metrų spinduliu. Smarkiai apgadinta dešimt daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Viena devynių aukštų pastato laiptinė nukentėjo taip smarkiai, kad ji nebetinkama gyventi, ją reikia iš pagrindų atstatyti“, – sakė J. Tretjakas.

Taip pat, jo žiniomis, dėl raketos smūgio buvo išjungta katilinė. Be šildymo liko 2088 abonentai. Remonto brigados iš dalies jau atnaujino šilumos tiekimą.

Be to, nukentėjo šilumos trasa ir kolektorius. Specialistai nustato žalos mastą ir numato reikiamus remonto darbus.

„Sužeista dešimt civilių – tai šių namų gyventojai. Trys žmonės hospitalizuoti, vienas iš jų nuvežtas į Pokrovską. Kitiems medicininė pagalba buvo suteikta vietoje, jie bus gydomi ambulatoriškai“, – informavo pareigūnas.

Savo ruožtu Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas feisbuke pranešė, kad per parą rusai 11 kartų apšaudė Donecko srities gyvenvietes.

Jis taip pat informavo, kad iš fronto linijos buvo evakuoti 134 žmonės, tarp jų – 23 vaikai.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 9-ąją Rusijos kariuomenė iš artilerijos apšaudė daugelį Donecko srities gyvenviečių. Dėl smūgio Časiv Jarui žuvo 46 metų amžiaus vyras.

Žiniasklaida: B. Johnsonas slapta nuskrido į Venesuelą ir aptarė situaciją Ukrainoje

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas slapta lankėsi Karakase ir su Venesuelos prezidentu Nicolasu Maduro aptarė Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą.

Tai sekmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „The Sunday Times“.

Pasak šaltinių, B. Johnsonas privačiu lėktuvu atskrido į Karakasą iš Dominikos Respublikos, kur atostogavo kartu su šeima. Iš viso Venesuelos sostinėje jis išbuvo mažiau nei parą.

B. Johnsonas su N. Maduro aptarė situaciją Ukrainoje, Vakarų diplomatijos ir žvalgybos sluoksniams nerimaujant, kad naftos turtinga socialistinė respublika gali tiekti Rusijai ginklus ar kitokią karinę pagalbą.

Be to, buvo aptartos sąlygos, kurios leistų pagerinti Venesuelos santykius su Jungtine Karalyste, nepripažįstančia N. Maduro legitimumo.

Vykdydama šias sąlygas, Venesuela turėtų šiais metais surengti laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus ir sumažinti įtampą santykiuose su Gajana, buvusia Didžiosios Britanijos kolonija, turinčia didelių naftos ir mineralų išteklių Esekibo regione.

Tokios derybos yra „neįprastos“ dėl dvišalių santykių būklės ir bendro neapibrėžtumo Vakarų santykiuose su Venesuela, kuri savo ruožtu yra didžiausia pasaulyje naftos gamintoja ir tvirta Rusijos prezidento Vladimiro Putino rėmėja, pažymi leidinys.

Per parą dėl Rusijos apšaudymo Chersono srityje sužeisti trys civiliai

Per parą dėl Rusijos vykdomo apšaudymo Chersono srityje buvo sužeisti trys civiliai gyventojai. Užpuolikai smogė į gyvenamuosius rajonus regiono gyvenvietėse, ypač buvo apgadinti keturi daugiaaukščiai pastatai ir devyni privatūs namai

Apie tai pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Vakar priešas apšaudė Stanislavą, Beryslavą, Oleksandrivką, Osokorivką, Tomariną, Tominą Balką, Antonivką, Prydniprovską, Sadovę ir Chersono miestą. Rusijos kariuomenė smogė gyvenamiesiems regiono gyvenviečių rajonams, ypač buvo apgadinti keturi daugiaaukščiai pastatai ir devyni privatūs namai“, – savo „Telegeram“ kanale rašė pareigūnas.

O.Prokudinas pabrėžė, kad apšaudymas apgadino švietimo įstaigą, medicinos įstaigą ir dujotiekį Chersone.

Jis taip pat sakė, kad dėl rusų atakų regiono gyvenvietėse nukentėjo ūkiniai pastatai ir automobiliai. Dėl Rusijos agresijos buvo sužeisti trys žmonės.

Kaip pranešė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas, per praėjusią parą įvyko 73 koviniai susirėmimai. Iš viso okupantai į Ukrainos karių pozicijas ir vietoves paleido penkias raketas, surengė 95 oro smūgius ir 136 kartus apšaudė iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų.

Luhansko srityje Rusija naktį iš oro smogė Bilohorivkai ir Serebrianskio miškui

Luhansko srityje Rusijos kariuomenė per praėjusią parą iš oro smogė Bilohorivkai ir Serebrianskio miškui, paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Artiomas Lysohoras.

„Okupantai surengė antskrydžius Bilohorivkoje ir Serebrianskio miške. Kupiansko kryptimi diena buvo ramesnė“, – feisbuke rašė Luhansko srities karinės administracijos vadovas.

Pasak jo, šeštadienį rusai bandė pasistūmėti į pietus nuo Nevskės – Ternų vietovės. Ukrainos kariai ten sulaiko visus priešo puolimo bandymus, teigia A.Lysohoras, o pati Nevskė buvo apšaudoma artilerijos ugnimi.

Praėjusią parą okupantai pražudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar dešimt sužeidė

Šeštadienį, kovo 9-ąją, Rusijos kariškiai pražudė vieną Donecko srities gyventoją ir dar dešimt sužeidė.

Tai sekmadienį feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Kovo 9-ąją rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją – Časiv Jare. Dar 10 žmonių srityje praėjusią parą buvo sužeisti“, – pažymėjo jis.

Kaip pabrėžė regiono karinės administracijos vadovas, bendras rusų aukų Donecko srityje skaičius pateikiamas neatsižvelgiant į Mariupolį ir Volnovachą.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 9-ąją Rusijos kariuomenė iš artilerijos apšaudė daugelį Donecko srities gyvenviečių. Dėl smūgio Časiv Jarui žuvo 46 metų amžiaus vyras.

Rusijoje kilo didžiulis gaisras: dujotiekį apėmusios liepsnos matomos už kelių kilometrų

Naktį į sekmadienį netoli Lychmos kaimo Rusijos Chanty Mansijsko autonominėje apygardoje kilo galingas gaisras ten esančiame dujotiekyje, remdamasi Rusijos „Telegram“ kanalais praneša agentūra UNIAN.

Apie gaisrą dalindamiesi vaizdo įrašais praneša ir vietos gyventojai.

„Gaisro švytėjimas ir dūmų stulpas buvo matomas už kelių kilometrų nuo įvykio vietos. Šiuo metu tikslinamos gaisro priežastys ir informacija apie nukentėjusiuosius. Į įvykio vietą nuskubėjo Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai ir gydytojai“, – rašoma viename iš pranešimų.

Primenama, kad 2023 m. gegužę netoli Lychmos kaimo jau buvo įvykusi rimta avarija dujotiekyje. Per sprogimą tada žuvo du žmonės, dar trys buvo sužeisti.

Dronų atakos Rusijoje

Rusijos valdžios institucijų duomenimis, sekmadienio rytą Rusijos Kursko srityje dronas atakavo naftos saugyklą, joje kilo gaisras.

Be to, pranešama, kad du dronai atakavo Stroitelio miestą Belgorodo srityje, kur užsidegė sunkvežimis.

Dronų atakos Rusijoje: Kurske dega naftos saugykla, prie Belgorodo užsiliepsnojo sunkvežimis

Sekmadienio rytą dronas atakavo naftos saugyklą Kurske, Rusijoje, pranešė srities gubernatorius Romanas Starovojus.

„Kurske veikia priešlėktuvinė gynyba. Ukrainos dronas nukrito ir užsidegė naftos bazės teritorijoje. Įvykio vietoje dirba ugniagesiai ir gelbėjimo tarnybos“, – rašė jis.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas taip pat pranešė apie dronų ataką:

„Stroitelio miesto pakraštyje, Jakovlevskio miesto rajone, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo 2 bepiločiais orlaiviais. Jiems nukritus ir vėliau detonavus, niekas nenukentėjo; užsidegė sunkvežimis. Operatyvinės tarnybos jį jau užgesino.“

D. Cameronas nepritaria užsienio karių siuntimui į Ukrainą

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas pareiškė, kad nepritaria Vakarų šalių karių siuntimui į Ukrainą, net ir į mokomąsias misijas.

„Šeštadienį paskelbtame interviu Vokietijos dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas pareiškė, kad nepritaria Vakarų šalių karių siuntimui į Ukrainą, net ir į mokomąsias misijas“, – rašoma pranešime.

D.Cameronas sakė, kad mokymo misijas geriausia vykdyti užsienyje, pažymėdamas, kad JK tokiu būdu parengė 60 tūkst. Ukrainos karių.

Pasak jo, užsienio karių dislokavimas Ukrainoje taptų taikiniu Rusijai.

D.Cameronas sakė, kad Ukrainai reikia daugiau tolimojo nuotolio ginklų ir kad jis yra pasirengęs bendradarbiauti su Berlynu, kad šis panaikintų savo vengimą tiekti Vokietijoje pagamintas sparnuotąsias raketas „Taurus“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasario 26 d. pareiškė, kad neatmeta galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, kad padėtų jai atremti Rusijos invaziją.

Vėliau Didžioji Britanija patvirtino, kad į Ukrainą pasiuntė nedidelius dalinius padėti rengti medikus, tačiau ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai sakė, kad šalis nenumato didelio masto dislokavimo.

Penktadienį, kovo 8 d., Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu sakė, kad šiuo metu neplanuojama siųsti kovinių pajėgų, tačiau Ukrainos sąjungininkai galėtų apsvarstyti konkrečias mokymo ar išminavimo misijas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino partnerius grąžinti mokymo misijas į Ukrainą, primindamas, kad 2014–2022 m. šalyje veikė visos mokymo misijos.

Rusijos raketa pataikė į įmonę Dniepropetrovsko srityje, sužeistas žmogus

Rusijos pajėgos paleido raketą į įmonę Ukrainos pietrytinėje Dniepropetrovsko srityje ir sužeidė 58 metų vyrą, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

„Vėlai [kovo 9 d.] mūsų dangaus gynėjai sunaikino du priešo dronus. Jie buvo numušti Kryvyj Riho ir Nikopolio rajonuose. Regione taip pat buvo surengtas raketinis smūgis. Agresorius taikėsi į įmonę Novomoskovsko rajone. Buvo sužeistas 58 metų vyras. Jam suteikta būtinoji medicinos pagalba ir jis bus gydomas namuose“, – savo „Telegram“ kanale rašė jis.

S.Lysakas teigė, kad dėl raketos smūgio kilo gaisras. Ugniagesiai jau jį užgesino.

Tuo pat metu, pasak jo, Rusijos kareiviai tris kartus smogė Nikopolio rajonui sunkiąja artilerijos ugnimi. Jie taip pat prieš rajoną panaudojo droną kamikadzę. Sprogimai taip pat buvo girdimi Nikopolyje ir Marhaneco bendruomenėje.

„Ten aukų nebuvo. Buvo apgadintas infrastruktūros objektas. Kilo gaisras. Gaisras buvo greitai užgesintas“, – pridūrė pareigūnas.

Per pastarąją parą rusai sudavė 323 smūgius Zaporožės regione

Per pastarąją parą Rusijos invazinės pajėgos sudavė 323 smūgius, nukreiptus į 12 gyvenviečių Zaporožės regione, teigia vietos karinės administracijos viršininkas Ivanas Fiodorovas.

„Užpuolikai priešlėktuvinėmis raketomis apšaudė Robotynę ir Huliaipolę, penki aviacijos smūgiai buvo nukreipti į Mažąją Tokmačką ir Robotynę, o 67 bepiločiai lėktuvai atakavo Zaporožę, Huliaipolę, Novodanylivką, Levadnę, Robotynę, Mažąją Tokmačką ir Malynivką“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Be to, 249 artilerijos smūgiai smogė Huliaipolei, Orichivui, Novopavlivkai, Preobraženskei, Levadnei, Prymorskei ir daugeliui kitų fronto miestų ir kaimų.

Vietos valdžios institucijos gavo 15 pranešimų apie gyvenamųjų pastatų ir infrastruktūros objektų sunaikinimą. Pranešimų apie civilių gyventojų aukas negauta.

Anksčiau Ukraina pranešė apie daugiau kaip 250 Rusijos smūgių, nukreiptų į Zaporožės regioną. Per vieną iš atakų buvo sužeistas civilis gyventojas.

Ukraina teigia numušusi 12 iš 15 rusų paleistų dronų

Ukrainos oro gynyba naktį į šeštadienį numušė 12 iš 15 rusų paleistų „Shahed-136/131“ dronų. Tai feisbuke pranešė Ukrainos oro pajėgos.

Bepiločiai, anot duomenų, buvo paleisti iš okupuoto Krymo pusiasalio ir iš Rusijos Primorsko Achtarsko miesto apylinkių.

Dronai numušti Dnipropetrovsko, Donecko ir Poltavos srityse.

Okupantai panaudojo taktinę staigmeną prie Avdijivkos

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos okupantai patobulino savo taktinius pajėgumus. Visų pirma, priešas panaudojo taktinę staigmeną prie Avdijivkos Donecko srityje.

Karo tyrimų instituto ataskaitoje teigiama, kad tai rodo, jog tam tikri Rusijos kariuomenės elementai galėjo internalizuoti taktines adaptacijas, išmoktas per puolimą Ukrainoje.

Analitikai mini Ukrainos karinio stebėtojo Konstantino Mašoveco pareiškimą. Taigi kovo 8 d. rusai galėjo taktiškai persigrupuoti ir perkelti savo puolamųjų veiksmų centrą iš šiaurinės Avdijivkos kokso gamyklos dalies miesto šiaurės vakaruose į šiaurės rytus. K. Mašovecas pažymi, kad priešas sugebėjo atlikti persigrupavimą ir taktinį poslinkį neleisdamas AFU visiškai suvokti situacijos.

„Pažymėtinas Rusijos pajėgų gebėjimas pasiekti taktinės staigmenos elementų tokioje operatyvinėje aplinkoje praktiškai be jokios maskuotės. ISW nepastebėjo kitų pastaruoju metu pastebimų incidentų, kai Rusijos pajėgos būtų pasiekusios ar panaudojusios taktinį netikėtumą“, – savo nuostabą aiškina ISW ekspertai.

Tačiau, pasak instituto analitikų, tai nebūtinai rodo didesnius rusų pajėgumus. Nors tam tikrose fronto dalyse priešas parodė ribotą prisitaikymą taktiniu lygmeniu, plataus masto taktinės nesėkmės visoje Ukrainoje rodo, kad Rusijos karinė vadovybė nėra internalizavusi ir išplatinusi visų galimų taktinių prisitaikymų visose savo kariuomenės grupėse.

Rusija teigia atrėmusi dronų ataką Rostovo srityje

Oro gynyba Pietų Rusijos Taganrogo mieste prie Azovo jūros, oficialiais duomenimis, naktį į šeštadienį atrėmė masinę dronų ataką. Atakos padariniai ant žemės dar vertinami, ryte savo „Telegram“ kanale rašė Rostovo srities gubernatorius Vaisilijus Golubevas,

Preliminariais duomenimis, žuvusiųjų nėra. Dėl sužalojimų į ligoninę nuvežtas nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojas, dalyvavęs vertinant žalą. Tačiau jo gyvybei pavojaus esą nėra.

"Jūros mažylis"

Ukrainos ginkluotosios pajėgos parodė atnaujintą Ukrainos jūrų droną "Jūros mažylis". Jis galingesnis, greitesnis, stabilesnis ir gali gabenti daugiau sprogmenų.

Taip atrodo naujasis "Jūros mažylis".

Organizatorių nuotr.

VE.lt, Moscow Times, BNS, ELTA, unian.net 

Skaitomiausi portalai

Sidebar placeholder