Užsienio politikos krizė tik gilėja: su kuo nesusipyko A.Linkevičius, susipyks G.Landsbergis

Jis ne tik pagilino santykių su Baltarusija krizę, bet ir sugebėjo susipykti su Kinija.

Tikėtina, netrukus Lietuva sulauks bendro abiejų minėtų valstybių atsako į mūsų valdančiųjų vykdomą politiką.

Būtent tokios mintys kyla po rugpjūčio 25 d. Baltarusijoje įvykusio susitikimo.

Jame dalyvavo Baltarusijos Pasienio komiteto pirmininkas, generolas-leitenantas Anatolijus Lapo bei ypatingasis ir įgaliotasis Kinijos ambasadorius Se Sjaojunas.

Vizito metu kinų delegacijai buvo pristatyta instituto mokomoji-metodinė ir materialinė-techninė bazės.

Taip pat susitikime buvo susitarta dėl glaudesnio abiejų šalių bendradarbiavimo pasienio saugumo srityje bei tolesnio, abipusiai naudingų kontaktų, vystymo.

Kaip tai atrodys praktikoje, tikėtina, netrukus pajus ir Lietuva.

Komentuoja Audrius BUTKEVIČIUS Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataras, politikos apžvalgininkas:

Manau, šis susitikimas turės pasekmių Lietuvai, kurių viena - nauja pabėgėlių banga iš Afganistano.

Problemą dar labiau pagilins tai, kad jeigu iš Irako ar Sirijos jų buvo galima nepriimti, tai afganams dėl tiesioginio mūsų šalies dalyvavimo JAV avantiūroje atsakyti bus sunkiau.

Tai, beje, taikytina ir kitoms, į šią avantiūrą įsitraukusioms, ES šalims. Ir baltarusiai su kinais tai puikiai supranta.



Turėjome progą bendrauti su kinais tiesiogiai ir spręsti šį klausimą jų padedami.

Deja, dėl idiotiškos URM politikos ir veiksmų Kinija į Lietuvą žiūri kaip į išsišokėlę, kurią būtina pamokyti, kad kiti bijotų net prasižioti.

Prisiminus jų raginimus šiam tikslui susivienyti su rusais ir baltarusiais, neabejoju, kad tai bus padaryta. Ir atsakingi už tai Rusijos politikos interesams Lietuvoje atstovaujantys asmenys - kagėbistų senelių anūkai.

Dar reikia nepamiršti, kad esame įsivėlę į hibridinį karą. Lietuva nuolat save pozicionavo kaip aktyvų Ukrainos įvykių dalyvį, ukrainiečių atstovą NATO ir ES, nuolatinį rusiškos grėsmės ir Rusijos keliamų problemų transliuotoją.

Esant tokiai situacijai, auklėjamosios akcijos iš Rusijos ir kitų mūsų priešininkų pusės tampa labai tikėtinos.

Situacijai pasikeitus į geresnę pusę, aktyvesnių ir agresyvesnių veiksmų, kokie buvo galimi prieš pusmetį, laukti nereikėtų, tačiau tikrai bus imtasi kitų priemonių.

Tokių kaip socialinių neramumų kurstymas, gandų skleidimas ir tų pačių pabėgėlių „permetimas".

Tenka pripažinti, kad prielaidas tam sudarė Lietuvos politinė vadovybė.

Tik ji dar nesuvokia, kad dabar „mūšio lauke" lieka viena. Vokietija, Italija ir Prancūzija niekada neslėpė savo palankumo Rusijai.

Nieko verti, prisiminus JAV veiksmus sąjungininkų atžvilgiu Afganistane ir Kurdistane, ir šios šalies valstybės sekretoriaus Antonio Blinkeno (Antony Blinken) teiginiai apie pritarimą Kinijos ir Baltarusijos atžvilgiu vykdomai politikai.

Problemos Lietuvai garantuotos, tik neaiškus jų mastas. Jis priklausys ne tiek nuo mūsų protingos politikos, kiek nuo to, kiek ir kokių problemų teks spręsti priešininkams.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA-Eltos nuotr.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka stiprina bendradarbiavimą su Kinija ir Lietuvai tai nežada nieko gero.