Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje - 365 dezinformacijos atvejai

Pagrindiniais taikiniais buvo NATO, Lietuvos narystė Aljanse ir šalies užsienio politika.

Vis dėlto, pasak Lietuvos kariuomenės, vasarį žymiai išaugo gynybos temų eskalacija – tai sudarė daugiau nei 65 proc. viso priešiškos informacinės veiklos srauto. 

„Rusijos aukščiausioji vadovybė sąmoningai kurstė įtampą tarp Rusijos ir Vakarų. Vyraujantis melagingas naratyvas – NATO kursto ir ginkluoja Ukrainą karui su Rusija. Priešiškoje informacinėje aplinkoje buvo spekuliuojama Aljanso saugumo garantijomis, siekiama įbauginti Lietuvos visuomenę neva Maskvos ir Vašingtono „susitaikymas bus katastrofa Baltijos šalims“, – teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime. 

Kaip teigia Lietuvos kariuomenė, vasario 1–18 dienomis aktyviai skleistas priešiškas naratyvas dėl NATO pajėgumų didinimo Baltijos šalyse – Rusijos šaltiniuose teigta, jog prisidengiant nestabilia padėtimi Ukrainoje NATO militarizuoja Baltijos šalis ir Lenkiją, o Lietuvos politinis elitas bando įteisinti JAV kontingento buvimą šalies teritorijoje ir taip esą apeiti Konstituciją, draudžiančią užsienio karinių bazių buvimą Lietuvoje.

Rusijai pripažinus separatistines Donecko ir Luhansko liaudies respublikas rytų Ukrainoje bei pritarus kariuomenės naudojimui už šalies ribų, NATO Rusijos šaltiniuose toliau kaltintas dėl sunkiai besiklostančios tarptautinės saugumo situacijos ir esą keliamos grėsmės prie Rusijos sienų.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą NATO pirmą kartą istorijoje aktyvavus savo greitojo reagavimo pajėgas, pasak Lietuvos kariuomenės, Rusijos šaltiniai kaltino NATO siekiu padaryti psichologinį poveikį pasaulio bendruomenei bei pasinaudoti situacija Ukrainoje kaip pretekstu sustiprinti ir plėsti savo pajėgas rytiniame flange.

Lietuvos kariuomenės teigimu, melagingų naujienų ir dezinformacijos srautas Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje suaktyvėjo Vakarų valstybėms Rusijai įvedus griežtas sankcijas – skleista informacija, jog Vakarai esą Rusijai atvirai paskelbė „ekonominį naikinimo karą“, bando „apiplėšti“ pastarosios centrinį banką, o tai neva yra „tiesioginis Rusijos puolimas“.

Pasak Lietuvos kariuomenės, siekiant palaužti Ukrainos, Lenkijos ir Baltijos šalių piliečių valią gintis, Rusijos šaltiniuose skleistos abejonės NATO saugumo garantijomis – Rytų Europos valstybės esą „ateinančiais metais sulauks labai didelės ir nemalonios staigmenos“, o NATO neva bėgs iš Baltijos šalių.