Veryga: turime šansą susigrąžinti specialistus

„Atsisėsim su sveikatos ministre, dar kartą peržiūrėsim, dar kartą pasianalizuosim detales, bet kad priemokų naikinimas yra geras žingsnis, jūs visi irgi pritarėt, bent jau pavasarį“, – neseniai kalbėdama demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijoje nedviprasmiškai pažymėjo naujoji Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė.

Ką tik išrinkta šalies ministrė pirmininkė teigė palaikanti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymą drausti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos paslaugas. „Bet jeigu reikės ieškoti kompromisų, aš esu kompromisų žmogus“, – pridūrė ji.

Sulaukė daug kritikos

„Būsimoji Vyriausybė su jau žinoma Seimo dauguma ir toliau stums šiuos projektus, nepaisant skeptiškų antikorupcinio ir teisinio poveikio vertinimo išvadų. 

Tokia dauguma gali sau leisti daug ką“, – naujos politinės jėgos poziciją komentuoja Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad priemokos įstatyme jau dabar numatytos, o Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs – žmonės turi turėti galimybę prie savo sveikatos prisidėti savo lėšomis.

J.Sejonienės teigimu, SAM iniciatyva jau sulaukė plačios kritikos: neigiamas išvadas surašė Teisingumo ministerija, Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos teisininkai. 

Viešai prieš siūlomą reformą pasisakė ir buvę Konstitucinio Teismo teisėjai, o dėl planuojamų pokyčių susirūpinimą išsakė daugiau kaip 60 pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų organizacijų.

„Labiausiai apmaudu dėl Lietuvos žmonių, kurie turės murkdytis ilgiausiose eilėse arba gauti sveikatos priežiūros paslaugas už visą kainą – tokią, kokią nusistatys privačios sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sejonienė.

Esminė problema, anot parlamentarės, – neadekvatus sveikatos priežiūros sektoriaus finansavimas, ką pripažino ir tarptautinės institucijos: „Lietuvoje PSD moka mažiau negu pusė gyventojų, kurie gauna sveikatos priežiūros paslaugas.

Išeitis būtų didinti biudžeto perskirstymą, bet viešųjų biudžeto pinigų ne mažiau reikia ir gynybai, švietimui, kultūrai bei visoms kitoms sritims.“

Dabar, J.Sejonienės teigimu, valstybinėms ir privačioms sveikatos įstaigoms sudaromos absoliučiai nelygios galimybės dalyvauti rinkoje. 

„Kitais įstatymų projektais ir ministrės įsakymais numatyta, kad VLK sudarytų kuo mažiau sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis. Ir toliau neatsižvelgiama į gyventojų poreikius ir lūkesčius, bet žmonės atkakliai stumiami į valstybinį sektorių, kuriam sudaromos išimtinės konkurencinės sąlygos“, – piktinasi Sveikatos reikalų komiteto narė.

„Valstiečiai“ nekels kliūčių

Kaip reformą vertina naujasis koalicijos partneris – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)?

„Balsavimo metu partijos žmonės palaikė ministerijos siūlymus dėl priemokų suvienodinimo, tai būtų keista, jei dabar staiga kas nors imtų ir pasikeistų“, – sako LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga.

„Visiems turėtų galioti tos pačios taisyklės ir tie patys principai. Jeigu jau yra mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tai turėtų visi, kurie gauna tuos mokėjimus, veikti vienodomis sąlygomis“, – argumentuoja buvęs sveikatos apsaugos ministras.

LVŽS lyderis pabrėžia, kad partija nėra nusiteikusi priešiškai privataus sektoriaus atžvilgiu, tačiau sistemoje įžvelgia netolygumų. 

„Galimybę kažkam gauti apmokėjimą iš fondo ir dar pasiimti priemoką reiškia, kad galima sukurti didesnį darbo užmokestį. Ir galbūt atsirinkti pacientus“, – teigia jis.

A.Veryga atkreipia dėmesį ir į skirtingus reikalavimus: savivaldybėms bei ministerijai pavaldžios sveikatos įstaigos privalo priimti visus pacientus, teikti skubią pagalbą. Tuo metu privataus sektoriaus įstaigoms tokie reikalavimai nėra keliami.

„Tas suvienodinimas turėtų būti arba į vieną, arba į kitą pusę, – sako „valstiečių“ pirmininkas. – Kitas variantas galėtų būti, kad visi galėtų gauti kažkokias priemokas.“

Ar LVŽS siūlys pataisas svarstomam projektui? „Negaliu atsakyti šiandien į šį klausimą. Nedalyvauju diskusijose komitete, nežinau, kokie pastebėjimai buvo išsakyti. Visgi tai yra gyvas procesas. 

Jeigu kils papildomų pastebėjimų, išsakysime juos. Į logiškus siūlymus politikai visada atsižvelgia, kiek tai yra įmanoma“, – sako A.Veryga.

Medikai grįš su sąlyga

Jis teigia nesutinkantis su teisės ekspertų teiginiais, kad siūlymas drausti priemokas prieštarauja Konstitucijai. 

„Reikėtų žiūrėti, kur jie mato problemą. Jeigu kas nors pagal turto kilmę įgyja privilegijų, ar tai savaime neprasilenkia su Konstitucija?“

Politiko teigimu, sveikatos sektorius nėra vienintelis, kur egzistuoja tokie skirtumai, – panašių situacijų yra ir švietime, kur privačios mokyklos gali turėti mažesnes klases ir gauti dalinį finansavimą.

Nors SAM žada trumpėjančias eiles, A.Veryga tokius pažadus vertina atsargiai. Tiksliai pasakyti, kiek eilės mažės, anot pašnekovo, vargu ar įmanoma, tačiau jos teoriškai galėtų mažėti viešajame sektoriuje. 

„Jeigu vienoda tvarka leistų išlaikyti daugiau medikų viešajame sektoriuje, tada žmonės ten šiek tiek trumpiau turėtų laukti konsultacijos“, – sako „valstiečių“ lyderis.

Visgi didžiausią reformos naudą politikas matytų medikų srityje – jis tiki, kad po reformos šie grįš dirbti į viešąjį sektorių. „Mes turime šansą susigrąžinti specialistus, kurie dalį darbo laiko skirdavo privačioms įstaigoms“, – teigia jis.

„Jeigu viešasis sektorius sugebėtų sukurti tokias pačias darbo sąlygas, tokią pačią progresyvinę darbo užmokesčio politiką – jeigu tu labiau pasistengei, ilgiau padirbi, tai yra susiję su ženkliai didesniu darbo užmokesčiu – nelabai suprantu logikos, kam emigruoti, – samprotauja LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga., tačiau pabrėžia svarbią sąlygą: – Tie pinigai, kuriuos pacientai dabar moka kaip priemokas privačiose klinikose, neturi nutekėti kur nors kitur. Medikai turėtų pajusti naudą, jei šis reguliavimas įsigaliotų.“

Mini socialinę atskirtį

Seimo pirmininko pavaduotoja, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad LVŽS lyderio viltys apie į viešąjį sektorių dirbti grįžtančius medikus – naivios.

„Esame atvira ES darbo rinka, visi medžioja gerus specialistus, medikų trūksta visoms valstybėms. Medikai mato, kaip dirba jų kolegos Vokietijoje ar Norvegijoje, kokiomis sąlygomis ir kokius atlyginimus gauna“, – sako ji.

Liberalų pirmininkės teigimu, specialistai privatų sektorių vis dažniau renkasi ne tik dėl atlyginimo, bet ir dėl darbo pobūdžio. 

„Šie specialistai ypač vertina galimybę būti tiesiog medikais, o ne dokumentų pildytojais, raštvedžiais, teisininkai ir dar 10 specialybių viename asmenyje“, – pabrėžia V.Čmilytė-Nielsen.

Šiandien, anot pašnekovės, privatūs centrai rimtai skaičiuoja, ar jiems apsimoka dirbti su valstybės pinigais. „Itin didelė rizika, kad dauguma aukštos kvalifikacijos, labiausiai patyrusių specialistų visa arba didžiąja dalimi dirbs be PSDF lėšų – vien tik privačiai, – perspėja ji. 

– Tai vienareikšmiškai neigiamai palies nemažą pacientų dalį. Socialiai pažeidžiamų grupių dar didesnis pažeidžiamumas, įtampa visuomenėje, atskirties didėjimas. Kas bus tada? 

Tada ateis rinkėjų eilė kartu su stipriomis pacientų organizacijomis paaiškinti, kad ne priemokos žlugdo Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą.“

Kritikai siūlo stabdyti

V.Čmilytės-Nielsen vertinimu, dabar galiojantys įstatymai jau pakankamai reguliuoja priemokų klausimą.

„Tereikia vykdyti dabar galiojančius teisės aktus. Jie visiškai pakankami, kad Valstybinė ligonių kasa, vykdydama sutarčių su gydymo įstaigomis kontrolę, t.y. atlikdama tiesioginę prievolę, valdytų sutarčių vykdymą neleisdama galimai tik kelioms gydymo įstaigoms piktnaudžiauti neleistinomis priemokomis ar netinkamu pacientų informavimu apie priemokas“, – teigia parlamentarė.

Seimo pirmininko pavaduotoja, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad priemokų tema pasirinkta kaip gąsdinimo priemonė – taip siekiama išstumti efektyviai dirbančią privačią mediciną iš sistemos. 

Jos teigimu, viešosios įstaigos nesugebėjo susitvarkyti su prieš kelerius metus atsiradusia konkurencija: „Sveikatos draudimo įstatymas yra apie valstybės garantuojamą sveikatos priežiūrą piliečiams, o ne apie neefektyviai dirbančio viešojo sektoriaus gelbėjimą, uždraudžiant dirbti privačiam, kai tikimasi, kad pavyks išgelbėti sistemą, vieną jos dalyvį išvijus ir uždraudus dirbti, o kitam – negaluojančiam dalyviui – visą krūvį sukraunant.“

V.Čmilytė-Nielsen siūlo pristabdyti siūlymą ir reformos naudą pirmiausiai įrodyti skaičiais: „Naivu galvoti, kad eiles sumažins tik švieslentės ir e.registracija.“