Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), vaistinių tinklas ir dabar yra tankus, jų steigimas nėra ribojamas, pavyzdžiui, pagal gyventojų skaičių, be to, vaistinių savininkai neprivalo būti farmacininkais.
Ministerija pabrėžia, kad mobiliosios vaistinės sudarytų konkurenciją kitoms vaistinėms.
„Galėtų sąlygoti vaistinių, veikiančių tam tikrose gyvenamosiose vietovėse, sprendimą nutraukti veiklą dėl išvažiuojamąsias paslaugas teikiančių vaistinių konkurencijos“, – teigiama ministerijos išvadoje.
Jos teigimu, vaistinėms teikti tokias paslaugas būtų nenaudinga dėl griežtų reikalavimų, susijusių su specialistų įdarbinimu, kokybe ir sauga.
Reglamentuoti mobiliųjų vaistinių veiklą Farmacijos įstatyme siūlė praėjusios Seimo kadencijos Sveikatos reikalų komiteto nariai iš valdančiųjų ir opozicijos. Iš jų dabar Seime dirba tik konservatorė Jurgita Sejonienė.
Lietuvoje nuo 2016 metų galima prekyba nereceptiniais vaistais internetu, nuo 2022 metų – receptiniais, o nuo šių metų vasario vaistinės pastaraisiais gali prekiauti ne tik svetainėje, bet ir per tarpininkus, įskaitant mobiliąsias programėles.
Ministerijos teigimu, stebimos augančios nuotolinės prekybos apimtys – pernai jos augo tris kartus.
Šių metų liepą Lietuvoje veikė 1241 vaistinė, be to, nereceptinių vaistų galima įsigyti 1000-tyje kitų prekybos vietų.
SAM duomenimis, 2023 metais 100 tūkst. gyventojų teko 47 vaistinės. Pagal šį rodiklį Lietuva buvo trečia Europos Sąjungoje (ES), kur tokiam skaičiui žmonių vidutiniškai teko 32, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse – 28 vaistinės.
Didžiausias vidutinis atstumas iki vaistinės yra Ignalinos rajone – 10,1 km.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą