„Wagner“ pašonėje: lenkai ruošiasi, lietuviai - ramūs kaip belgai

„Wagner“ pašonėje: lenkai ruošiasi, lietuviai - ramūs kaip belgai

(1)

Į Baltarusiją po nepavykusio maišto Rusijoje persikėlusios privačios karinės grupuotės „Wagner" dalinių veiksmai kelia vis daugiau klausimų. Iš pradžių buvo pranešta apie bendras jų ir Baltarusijos reguliariųjų pajėgų pratybas, vėliau pasirodė informacija, kad maždaug 100 „muzikantų" juda link Suvalkų koridoriaus. Lenkija stiprina savo pajėgas pasienyje, o Lietuvos žmonėms siūloma nebijoti.

Skirtinga reakcija

Pirmadienį Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos viceministras Maciejus Vansikas (Maciej Wąsik) perspėjo, kad ignoruoti potencialaus samdinių keliamo pavojaus negalima.

„Jie nepavojingi, taip? Tai kodėl Vladimiro Putino žmonės perkasė kelius, kai jie važiavo į Maskvą. „Wagner" grupuotė yra didesnė už Lietuvos kariuomenę.

Jie atvyko į Baltarusiją kažkokiu tikslu. Ir jie per brangūs, kad padėtų nuimti derlių. Aliaksandras Lukašenka nori juos panaudoti. Tai bus daugiau ar mažiau pavojingas scenarijus Lenkijai ir kitiems kaimynams", - teigė M.Vansikas.

Tuo pat metu Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas į įvykius pasienyje žiūrėjo sarkastiškai.

„Estija tveria, o ką mes? Latvija stato, o kur mes? Lenkija permeta, o kodėl mes? Vagnerininkų emblemoje yra kaukolė - oj kaip baisu... Tokių emblemų galima ir daugiau pasigaminti, bet kaip tai pakeičia samdinių aprūpinimą amunicija, sunkiąja technika ir pagaliau smegenimis (niekada neturėjo)? Lukašenka vos nulaiko Prigožiną, o Putinas vos nulaiko Lukašenką? Jau patikėjot?

Juk dar yra „baisioji" „Tik Tok'o" armija, kuri niekaip nepasiekia kovos lauko. Tad gal išmokim informaciniame kare skirti realius dalykus, nuo dezinformacinių, - savo paskyroje „Facebook" rašė ministras. - <...>Baikim šokti pagal Putino ir Lukašenkos dezinformacines žinutes. Per pastaruosius metus Lietuvos kariuomenės galimybės ir ugnies galia ženkliai pasikeitė. <...> Nepamirškime, kad esame viso NATO aljanso gynybinės sistemos dalis. Todėl baikim baimintis savo šešėlio, o pasistenkim, bent jau nenuvertinti mūsų kariuomenės galimybių..."

Tiesa, vėliau A.Anušausko tonas pasikeitė ir jis, patikinęs, jog tarėsi su kariuomene, pareiškė, kad viešai apie taikomas priemones dabar nekomunikuos ir nesuteiks kitai pusei informacijos.

Visgi šiandien Lietuvos prezidento vaidmenyje jau kalbama apie sienos su Baltarusija uždarymą, o Lenkijoje pasigirdo siūlymų minuoti pasienį. „Vakaro žinios" klausia, kaip reaguoti į „Wagner" samdinius kaimynystėje.

Komentuoja buvęs pirmasis atkurtos Lietuvos krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS:

Organizatorių nuotr.

Tokia padėtis, kuri susidarė šiandien, nėra naujiena Lietuvai. Rusija visą laiką naudojo pajėgas, kurių priklausomybė nuo valstybės buvo slepiama. „Wagner" visą laiką buvo finansuojamas iš Rusijos valstybės biudžeto, apmokomas Rusijos karinėse bazėse ir formaliai jie yra Rusijos kariuomenės dalis. Bet viešumoje pateikiama taip, kad tai esą nevaldoma karinė grupuotė.

Praėjusio amžiaus pabaigoje analogiška situacija buvo su OMON‘u. Jį finansavo pirma TSRS, paskui - Rusija, tačiau visi teigė, kad jų niekas nekontroliuoja. Mes tai puikiai suvokėme, todėl nuo pat pradžių rengėmės atremti galimą agresiją, o vieni pirmųjų karinių mokymų buvo paremti idėja, kad Baltarusijoje atsiranda pajėgos, kurių veiklą Rusija vertina kaip savivaliavimą ir neprisiima jokios atsakomybės.

Šiandien susiklostė analogiška situacija, todėl Lietuva privalo išsikviesti Rusijos bei Baltarusijos diplomatus ir pareikalauti pasiaiškinti, ką „muzikantai" veikia mūsų pasienyje. Deja, idiotai, kurie formuoja Lietuvos užsienio politiką, pasirūpino, kad diplomatinių kanalų, kuriais būtų galima sureguliuoti konfliktą, praktiškai nebeliko.

Tai suponuoja naują klausimą - ar gali kas nors įvykti? Rimto puolimo tomis pajėgomis, kurios šiandien bazuojasi Baltarusijoje, niekas neorganizuos. Visi suvokia, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija yra pasirengusios, todėl jokio netikėtumo efekto laiko ar geografine prasme pasiekti nepavyks. Užtat galime laukti provokacijų pasienyje.

Ačiū Dievui, Baltarusija neturi šalia sienos spaustuvės ar radijo stoties, kurią užpultų „lietuvių nacionalistai", tačiau gali būti visko. Ir nuodėmingos Lauryno Kasčiūno bei Agnės Bilotaitės sąjungos „vaisius" - milijonus kainavusi tvora - nuo to neapsaugos. Nenustebkite, jeigu kokiame mieste „netyčia" sprogs kanalizacija ar bus užnuodytas geriamasis vanduo. Turime tam ruoštis, tačiau akivaizdu, kad A.Anušauskas visiškai nesigaudo situacijoje arba, kas dar blogiau, veikia pagal Rusijos užduotą toną.

Lenkai ir ukrainiečiai pasienyje su Baltarusija įrengė užtvaras, todėl ta kryptimi niekam nekyla noro skverbtis. Mūsų pasienyje situacija, išskyrus tvorą, yra tokia pat, kaip TSRS laikais. Net prasiskverbimui tinkamos vietos nėra papildomai apsaugotos, todėl mes tarsi patys provokuojame būti užpulti.

Ir nereikia tikėti pasakomis, kad po pirmos provokacijos NATO skubės mums į pagalbą. Be to, Aljansui irgi reikės laiko pasirengti, o Vilniuje priimtas sprendimas dėl papildomų pajėgų kūrimo iš viso bus realizuotas tik po 7-8 metų. Tai reiškia, kad pagalbos gali tekti palaukti, todėl turime būti pasirengę gintys patys.

Deja, valstybiniai nusikaltėliai, kurie, nepaisant akivaizdžios grėsmės, neorganizavo pasienio gynybos, nesutvarkė geležinkelių bei rokadinių kelių, kuriais pajėgos galėtų greitai atvykti į incidento vietą, akivaizdžiai kenkia šaliai, o pati Lietuva yra nepasiruošusi jokiam rimtesniam konfliktui.

Komentuoja Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius GAIŽAUSKAS:

Organizatorių nuotr.

Šią savaitę vykęs posėdis, faktiškai, buvo padalintas į tris dalis. Pirmoje buvo aptariama ministro A.Anušausko vieša komunikacija ir tikiuosi, kad pagaliau jis buvo nusodintas ant žemės. Žmogus užsimiršta, kad yra tik ministras, todėl privalo atsiskaityti Seimo nariams tiek už planuojamus, tiek už priimtus sprendimus.

Antra dalis buvo skirta tankų pirkimo klausimui, trečioji - situacijai dėl „Wagner". Deja, pokalbiui pasisukus šia linkme, ministras staiga prisiminė, kad labai skuba, ir mums skyrė tik kelias minutes.

Per jas spėjo pasakyti, kad yra priimtas sprendimas nekomunikuoti šiuo klausimu ir iš karto sulaukė kritikos, kad tokia pozicija yra klaidinga, nesuderinama su atgrasymo strategija. Mes turime ne tik rengti planus, ruoštis ir reaguoti į tai, kas vyksta pasienyje, bet ir, atitinkamai lenkams, informuoti apie tai visuomenę.

Deja, ministras tesugebėjo atsakyti, kad turi parengęs planą, kurio negali pakomentuoti.

Įvertinęs situaciją, pareikalavau antro NSGK posėdžio, kuriame privalėtų dalyvauti ir pastaruoju metu kažkur nunykusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Taip, jeigu šaliai kils grėsmė, kariuomenė įsikiš, tačiau tai įvyks tik 4-ojoje stadijoje. Iki jos, jeigu prasidės išpuoliai, padegimai ar panašios provokacijos, privalo reaguoti VRM priklausančios tarnybos.

Man ministras nieko aiškaus nesugebėjo išmekenti, bet gerai, kad posėdyje dalyvavo ir kariuomenės vadas. Detalių negaliu pasakoti, bet su juo situaciją aptarėme. O kalbant apie A.Anušauską, tai jis lėtas, naivus ir akivaizdžiai netinka dabartinėms pareigoms. Šaliai kyla rimtos grėsmės, jis mėgina kažką vaizduoti, bet tinkamai reaguoti nesugeba.

Belieka tikėtis, kad pirmas posėdis paveiks jį kaip šaltas dušas...

Kita vertus, gal žmogus nujaučia, kad išplepėjo valstybinę paslaptį, tai dabar jam visa kita bus nesvarbu.

Komentuoja karo lakūnas, pulkininkas Zenonas VEGELEVIČIUS:

Organizatorių nuotr.

Lenkai elgiasi teisingiau negu mes. Lietuvoje dažnai taip būna, kad krizinės situacijos atveju politikai pradeda raminti.

Deja, realybėje to neužtenka. Ypač kai kalbama apie tokią grupuotę, kaip „Wagner". Ji nėra nei Rusijos kariuomenė, nei Baltarusijos. Rusai esą atėmė iš jų sunkiąją ginkluotę, tačiau iš tikro niekas nežino, ką atėmė, ką grąžino ar ką jiems duos ir kiek sumokės Baltarusija.

Norisi tikėti, kad atitinkamos mūsų tarnybos tokią informaciją gauna, tačiau kiek ja naudojasi ir kaip ją vertina sprendimus priimantys mūsų politikai?

Ypač šis klausimas aktualus, nes visi garsiai kalba apie Suvalkų koridorių, tačiau kaip su Ignalinos kraštu? Ir nereikia galvoti, kad visi šiandieniniai Lietuvos gyventojai 100 proc. palaiko Ukrainą ir yra prieš Rusiją. 5-oji kolona, gal ir pritilo, bet niekur nedingo.

Šalyje apstu tokių, kurie turi dvigubą pilietybę ar tik leidimą gyventi, tad neaišku, kaip jie reaguos provokacijų ar galimos agresijos atveju.

Tai - labai rimta situacija, apie kurią kalbėti nerimtai politikams nevertėtų ar, juolab, teigti, kad viską išspręsime patys. Laikas suvokti, kad jeigu neturėsime rimto NATO partnerių palaikymo, situacija gali būti labai prasta.

Dar viena akivaizdi grėsmė yra nelegalai. Jie gali būti panaudoti tiek karo pradžiai, tiek įvairioms provokacijoms. Prisiminkime Antrojo pasaulinio karo pradžią, kai persirengę vokiečiai apšaudė lenkus, šie atsakė ir prasidėjo...

Dabar taip pat galima surengti „išpuolį" prieš Baltarusiją. Arba apiplėšti kokią nors ginklų parduotuvę pačioje Lietuvoje ir sukelti susišaudymą.

Kadaise A.Lukašenka sakė, kad Lietuva yra silpna ir ją galima užimti per dvi dienas.

Paskui viešai pamojavo žemėlapiu, iš kur esą buvo rengiamas puolimas. Tai buvo skirta ne Vakarams, o vidaus auditorijai - esą aš perspėjau, o jūs jau galvokite.

Organizatorių nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder