Žemaičių sukilimas: Darbėnai nori atsiskirti nuo Kretingos papildyta

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sako, kad mielai svarstytų galimybę prisijungti Darbėnus. Tačiau Kretingos rajono meras šioje istorijoje mato antivalstybininkų ranką.

Dešimties Darbėnų žmonių delegacija, kurioje buvo ir vienas žinomiausių darbėniškių, Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis, antradienį atvyko pas Palangos merą.

Š. Vaitkus jau tą pačią dieną savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad planai Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūnijos ribose galimai statyti gigantišką ir vieną didžiausių Baltijos šalyse metanolio gamyklą šios teritorijos bendruomenėms tapo lyg lakmuso popierius, išryškinęs vietos valdžios ir gyventojų pozicijų skirtumus bei didžiulius nesutarimus.

Tokia chemijos pramonės milžinė, jei ji atsirastų, įsikurtų Auksūdžio kaime - 2 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų bei mažiau nei 12 km nuo Šventosios paplūdimio.

„Šiandien Palangos savivaldybėje apsilankę Darbėnų seniūnijos delegatai <...> informavo, kad vienas po kito rengiami piketai, bandymai pakeisti vietos valdžios nuomonę ir ištransliuoti gyventojų nepritarimą neduoda bendruomenei laukiamų rezultatų. Jau surinkta per 9 tūkstančius gyventojų parašų, tačiau žmonėms teigiama, kad tie parašai nieko nereiškia“, - rašė Š. Vaitkus.

Sieks prijungimo prie Palangos

„Netekome vilčių būti išgirsti. Virš Darbėnų susitvenkė labai dideli debesys, rajono meras mūsų negirdi, ministras klaidžioja kažkur platumose. Todėl norime atsigręžti į tuos, kurie mus girdi, palaiko, mato tokias pat kaip ir mes šios pajūrio rekreacinės teritorijos perspektyvas“, - Palangoje kalbėjo iniciatyvinės grupės atstovė Jūratė Sofija Laučiūtė.

„Mes norime, kad greta Palangos esanti mūsų seniūnija plėtotų kurortines, turistines, sveikatinimo paslaugas, o ne chemijos pramonę. Todėl matome save būtent Palangos kurorto sudėtyje“, - kalbėjo delegatai.

Jie akcentavo, jog Kretingos rajono savivaldybės pozicija pakeisti rajono strateginius vystymo prioritetus, atsisakant siekti kurortinės teritorijos statuso ir keičiant kryptį į chemijos pramonės vystymą, yra nesuprantama ir kelianti nerimą. Tai Darbėnų seniūnijai reikštų bet kokių planų būti kurorto kaimyne, taip pat teikiančia rekreacines ir kurortines paslaugas, sunaikinimą.

„Mums iki jūros yra arčiau nei iki Kretingos, o iki Šventosios - tik 8 kilometrai. Jau dabar vasarotojai, atvykę pajūrin, apsistoja Darbėnų seniūnijoje, naudojasi čia teikiamomis nakvynės paslaugomis bei siūlomomis pramogomis. Pajūris yra mūsų visų, ir mes patys norime spręsti, kas turi būti rekreacinėse teritorijose greta jūros. Tai ne mes atsikraustome šalia gamyklos, tai gamykla atsikrausto greta mūsų. Todėl norime pradėti rinkti gyventojų parašus, kad būtų keičiamos administracinės ribos ir Darbėnų seniūnija būtų Palangos sudėtyje“, - informavo iniciatyvinės grupės pirmininkas Kęstutis Kulesius.

„Mes siekiame, kad gyventojas būtų svarbus sprendžiant jo gyvenamosios vietos perspektyvas. Dabar esame visiškai negirdimi“, - kalbėjo treneris K. Maksvytis.

Jis sakė, kad jaučia pareigą padėti gimtojo miesto gyventojams, todėl ir sutiko prisidėti prie iniciatyvos.

Į nuomonę įsiklauso

Tačiau Kretingos rajono meras Antanas Kalnius „Vakarų ekspresui“ sakė, kad nesutinka, jog į žmonių nuomonę yra neįsiklausoma.

„Gamyklos statybai nėra išduoti jokie leidimai, nepakeista net verslininkų nusižiūrėto žemės sklypo paskirtis“, - sako A. Kalnius.

Anot jo, jokie leidimai nebus išduoti, kol nebus atsakyta į visus kylančius klausimus ir užtikrinta, kad gamykla nekels realaus pavojaus aplinkai ir gyventojams.

Kretingos rajono meras patvirtino, kad Savivaldybė toliau sieks arčiau pajūrio esančiose teritorijose plėtoti turizmą.

„Savivaldybė daro visus veiksmus pajūrio zonoje, siekiamybė yra turizmas, rekreacija. Norime eiti tuo keliu ateityje“, - sako A. Kalnius.

Tačiau jis primena, kad Kretingos rajonas yra didelis ir reikia atsižvelgti į visų gyventojų interesus. Rajone aktyviai ūkininkaujama. Populiarėja ekologinė žemdirbystė. Rajono valdžia siekia išgirsti visų gyventojų poreikius.

„Norime, kad žmonės rajone jaustųsi saugūs, kurtų šeimas, vystytų verslą, džiaugtųsi gyvenimu“, - sakė A. Kalnius.

Meras neatmeta galimybės, kad ir be Savivaldybės ir gyventojų pritarimo šį gamykla Vyriausybės gali būti pripažinta strategiškai svarbiu nacionaliniu objektu. Todėl Savivaldybė ir bendruomenė turi pasiruošti namų darbus, kad nebūtų pavėluota.

A. Kalnius teigia, kad gamyklai reiktų kelti reikalavimą, jog ji būtų statoma toliau nuo Darbėnų, nei planuojama dabar. Turi būti užtikrinta, kad gamyboje būtų naudojami ne požeminiai, o paviršiniai ar net nuotekų vandenys, išpildyti kiti reikalavimai.

Pavojingi interesai

„Man nelabai juokinga. Skleidžiamas nepasitikėjimas Savivaldybe, šalies įstaigomis, bendruomenės kiršinimas. Pažiūrėkite, kas vyksta socialinėje erdvėje. Jei nepritari mums - esi priešas, daromas spaudimas Tarybos nariams, ar tai yra demokratija?“ - klausia A. Kalnius.

Vis labiau audrinamos situacijos užkulisiuose Kretingos meras mato ir dar pavojingesnius reiškinius. Jis pastebi, kad į šį procesą aktyviai įsijungė antivalstybininkai, marginalai, akivaizdžiai palaikantys priešiškos valstybės interesus.

„Matau sąsajų, kas vyko Ukrainoje. Padaryti destrukciją valstybėje - tai labai pavojinga dabartiniame geopolitiniame kontekste“, - mato grėsmes A. Kalnius.

Kartu jis primena, kad prašymai koreguoti savivaldybių ribas nėra naujas dalykas.

„2013 metais Šventosios gyventojai išreiškė norą prisijungti prie mūsų rajono. Tuomet buvo tie patys argumentai, kad Palangos valdžia negirdi ir neįsiklauso į jų nuomonę“, - taip pat primena A. Kalnius.

Tačiau jis akcentuoja, kad galutinius sprendimus dėl administracinių ribų keitimo priima net ne savivalda, o Seimas ir Vyriausybė, o gyventojų nuomonė yra patariamoji.

Nenoriu kištis, bet...

„Nenoriu ir negaliu kištis į Kretingos rajono savivaldybės valdžios reikalus, tačiau ir negaliu likti nuošalyje“, - poziciją pareiškė Š. Vaitkus.

Anot jo, Lietuva turi tik 99 kilometrus pajūrio, iš jų tik 25 kilometrai pakrantės ruožo priklauso Palangos savivaldybei.

Prognozuojama, kad jau per artimiausius 6-7 metus Palanga susijungs su Šventąja ir Palangos savivaldybėje liks labai mažai neurbanizuotų vietų.

Tai reiškia, jog netolimoje perspektyvoje didesnėms kurortinės infrastruktūros investicijoms kurorte praktiškai nebeliks vietos, ir turizmui reikalinga infrastruktūra - viešbučiai, poilsio namai, nauji poilsio, pramogų, vandens atrakcionų parkai - judės link Kretingos rajono, o vystytojai būtent čia matys didžiausias plėtros galimybes.

„Jau dabar galima kalbėti apie tai, jog Palangai artimiausias Kretingos rajono gyvenvietes vasaromis noriai renkasi pajūrio išsiilgę poilsiautojai, kur jų laukia puikūs nakvynių, gastronomijos, lankytinų vietų ir ypač pramogų pasiūlymai. Didžiuliais turistų traukos centrais tapo “Atostogų parkas„, greta esantis “HBH„, išskirtinai dideliu populiarumu mėgaujasi vandenlenčių parkas “313„. Ir visi jie kuriasi greta Palangos bei orientuojasi būtent į turizmą“, - svarstė Palangos meras.

Anot jo, dar labiau turizmo investicijas į Kretingos rajono gyvenvietes paskatins statomas Šventosios uostas.

„Ką turistams galės pasiūlyti aukso vertės pajūrio rekreacinės teritorijos, jei jose įsikurs chemijos pramonės gigantai?“ - retoriškai klausė Š. Vaitkus.

Jis tikino, kad pajūrio gyventojai nėra prieš metanolio gamyklos atsiradimą mūsų šalyje, priešingai - palaiko tokios pramonės vystymą kaip galimybę mūsų valstybei būti konkurencinga. Tačiau viskam turi būti savo vieta: chemijos pramonei - tam pritaikytos, su atitinkama infrastruktūra ir logistikos sprendimais išvystytos vietovės, turizmui, rekreacijai ir sveikatinimui - mūsų pajūris.

„Esu įsitikinęs, kad šiuo atveju mes kalbame ne tik apie vienos mūsų kaimynės seniūnijos, bet ir apie visos Lietuvos turizmo sektoriaus plėtros perspektyvas. Tad, jei darbėniškiams pavyks įveikti visas teisines procedūras, kurių tikrai yra nemažai, Palangos taryba mielai svarstys galimybę priimti juos į mūsų Savivaldybės sudėtį“, - apie galimą Palangos plėtrą kalba Š. Vaitkus.

„Šioje istorijoje neatmetu ir Palangos savivaldybės finansinio intereso. Dėl vėjo jėgainių statybos jūroje Palangos pozicija pasikeitė kardinaliai, kai paskelbta apie kompensacijas“, - pažymi A. Kalnius.

Jis primena, kad per Darbėnų apylinkes bus nutiestos elektros kabelių jungtys, todėl Kretingos rajonas taip pat pretenduos į milijonus eurų kasmet sieksiančias išmokas.

Beje, Darbėnų seniūnijos atstovai priminė, kad Palangos ir Darbėnų istorija persipina jau daugiau kaip pusę amžiaus. Darbėnų kaimas ilgą laiką priklausė Palangos seniūnijai, vėliau - Palangos valsčiui.