Atliekų tvarkytojai: triskart išaugęs sąvartynų mokestis nugulė ant gyventojų pečių

(10)

Prieš metus 3,3 karto padidintas mokestis už atliekų tvarkymą sąvartynuose nepasiekė tikrojo savo tikslo – mažinti šiukšlių apimtis, – jis tik padidino veiklos kaštus, kurie gula ant gyventojų pečių, sako atliekų tvarkytojai. Mokesčio didinimą inicijavusi Aplinkos ministerija teigia, kad didesnio mokesčio poveikį vertinti dar anksti.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos viceprezidentas Algirdas Reipas sako, kad šiukšlių sąvartynuose mažėja natūraliai, o didinamas mokestis tik brangina paslaugą gyventojams. 

„Jis visą laiką mažėjo, net kai ir sąvartyno mokesčio nebuvo. Šalinamų atliekų kiekis mažėjo natūraliai (...) Dabar pamatėme, kad nors nepadidėjo, o ir sumažėjo šalinamų atliekų kiekis, bet kadangi mokestis didėjo penkis kartus (nuo 2022 metų – BNS), tai akivaizdu, kad ir mažesnį atliekų kiekį jis pavertė didesniu pinigų kiekiu, kurį reikia sumokėti valstybei. Vartotojai, gyventojai tą mokestį ir sumokės“, – BNS kalbėjo A. Reipas.

Anot jo, nuo šių metų atliekų tvarkymas gyventojams vidutiniškai brango 40 proc. A. Reipas neabejoja, kad įkainiai didinami dėl mokesčio: „Jis (brangimas – BNS) susijęs su sąvartyno mokesčiu, neabejotinai“.

Seimui 2021 metų pabaigoje priėmus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, nuo 2022 metų mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose didėjo nuo 10 iki  eurų, o nuo 2023 metų – nuo 15 iki 50 eurų už toną. 

Pataisas inicijavusios Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė BNS sakė, kad šiuo metu dar neaišku, kaip padidėjęs įkainis paveikė gyventojus, nes visi duomenys bus gauti ir įvertinti iki šių metų pabaigos.  

„Kadangi atliekų tvarkytojai duomenis apie sutvarkytus atliekų kiekius ir apie sumokėtą mokestį už atliekų šalinimą sąvartyne pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai iki kovo pirmos dienos, agentūra tų duomenų teisingumą vertina iki 2024 metų pabaigos “, – BNS teigė V. Slavinskienė.

„Tuomet bus galima pasakyti, ar padarė kažkokį poveikį mokesčio pakėlimas ir kokį, kai kalbame apie poveikį gyventojams – už atliekų tvarkymą kiek jiems pakito“, – pridūrė ji.

Duomenys, anot V. Slavinskienės, taip pat padės įvertinti, ar didesnis mokestis padeda siekti tikslo iki 2030 metų  sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų: 2020-aisiais ši dalis buvo 17 procentų.

„Tai yra svarbiausias siekis (...). Tas (mokestis – BNS) turėtų įtakoti būtent šio tikslo pasiekimui. Kadangi tai yra žemiausias laiptelis visoje atliekų tvarkymo hierarchijoje, šalinimas sąvartyne, lyginant su kitais, labiau prioritetiniais būdais, tai dėl to tas mokestis turi būti brangesnis už kitus sutvarkymo būdus“, – teigė V. Slavinskienė.

A. Reipas sako, kad kitų būdų atliekoms tvarkyti nėra, nes deginimo pajėgumai išnaudoti, o pakuočių perdirbimas nėra efektyvus.

„Tu tiesiog neturi jokios kitos galimybės, kur tas atliekas dėti, čia toks užburtas ratas: deginti nėra kur, šalinimui – sąvartyno mokestis, alternatyvų daugiau nėra. Vartotojas atsiduria tokioje beviltiškoje situacijoje“, – BNS sakė asociacijos viceprezidentas.

Jo teigimu, per metus teigiamos mokesčio įtakos nebuvo, nes šiukšlių kiekį sąvartynuose mažina ne jis, o perdirbimas ar pakuočių gamintojų reguliavimas. 

„Iš esmės, kaip ir buvo kalbėta, tas sąvartyno mokestis kažkokios teigiamos įtakos visai atliekų tvarkymo sistemai nepadarė, nes jai daro visai kiti aspektai: ar yra perdirbimo pajėgumai, ar yra reguliavimas ir įpareigojimas gamintojams ir importuotojams tvarkyti, ir kiek tvarkyti tų atliekų“, – BNS sakė A. Reipas.

Anot jo, nuo 2026 metų mokestis dar labiau didės, nes bus taikomas didesniems šiukšlių kiekiams – šiuo metu jis dar negalioja sąvartynų perdengimui naudojamoms atliekoms, kurios sudaro apie 10 proc. visų komunalinių atliekų.

„Daug atliekų komunalinių naudojame sąvartynų perdengimui, šitoje vietoje iš tiesų dar mokestis neįsigaliojo, jis dar įsigalios tik nuo 2026 metų pabaigos, kai bus apmokestintos visos – nesvarbu, šalinamos ar ne – atliekos, naudojamos perdengimui ar kitiems tikslams, atsiduriančioms sąvartyne. Tikrosios šio mokesčio įtakos visai kainodarai dabar nepamatėme“, – kalbėjo A. Reipas. 

Aplinkos ministerija anksčiau teigė, kad didesnis įkainis taip pat sudarys palankias sąlygas išnaudoti sukurtus atliekų tvarkymo pajėgumus, jie bus panaudoti ekonomikai naudingiausiu būdu, energijos gamybai, o ne palaidojimui sąvartyne, be to, tai skatins ekonomikos veiklas, kurios yra prisitaikiusios prie uždaro žiedinio ciklo, gebančios efektyviausiai panaudoti atliekas kaip žaliavas kito gaminio ar produkto gamybai.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder