1. Dauguma ryškių naktinio dangaus žvaigždžių yra didesnės ir ryškesnės už Saulę
Iš tūkstančių plika akimi matomų žvaigždžių tik nedaugelio dydis ir šviesis prilygsta Saulei. Dauguma ryškiausių dangaus žvaigždžių yra gerokai didesnės ir skleidžia daugiau šviesos. Net artimiausia mums ryški žvaigždžių sistema – Alfa Kentauro – yra ryškesnė už Saulę.
2. Milijono žvaigždžių plika akimi pamatyti neįmanoma
Nors literatūroje dažnai minimas „milijonas žvaigždžių“, realybėje žmogaus akis vienu metu gali įžiūrėti maždaug 2–2,5 tūkst. žvaigždžių. Net idealiomis sąlygomis jų skaičius nėra nė iš tolo panašus į milijoną.
3. Mėlynos žvaigždės yra karštesnės už raudonas
Kasdienybėje raudona spalva dažnai siejama su karščiu, o mėlyna – su šalčiu. Tačiau žvaigždžių pasaulyje galioja priešinga taisyklė. Raudonos žvaigždės yra vėsesnės, o mėlynos – pačios karščiausios.
4. Žvaigždės elgiasi kaip „juodieji kūnai“
Fizikoje juodasis kūnas – tai objektas, sugeriantis visą į jį patenkančią elektromagnetinę spinduliuotę. Žvaigždės atitinka šį modelį, tačiau kartu pačios skleidžia milžinišką kiekį energijos, todėl ryškiai šviečia.
5. Žalių žvaigždžių žmogaus akis praktiškai nemato
Nors kai kurios žvaigždės skleidžia ir žalių bangų ilgio šviesą, žmogaus rega šį spektrą suvokia kaip baltą. Dėl to danguje nematome tikrai žalių žvaigždžių.
6. Saulė iš tiesų priskiriama žalsvai mėlynoms žvaigždėms
Didžiausias Saulės skleidžiamos šviesos intensyvumas yra žalsvai mėlynoje spektro dalyje. Vis dėlto žmogaus akis, sujungdama visas spalvas, Saulę mato gelsvai baltą.
7. Saulė yra nykštukinė žvaigždė
Nors Saulė mums atrodo didžiulė, astronomijoje ji priskiriama nykštukinėms žvaigždėms. Tai normalus daugumos Visatos žvaigždžių evoliucijos etapas. Milžinės ir supermilžinės yra gerokai didesnės ir atstovauja vėlesniems žvaigždžių gyvenimo etapams.
8. Žvaigždės nemirga – mirga Žemės atmosfera
Žvaigždžių mirgėjimą sukelia ne jos pačios, o neramūs Žemės atmosferos sluoksniai, kurie iškreipia šviesos spindulius. Kosmose, kur atmosferos nėra, žvaigždės šviečia stabiliai.
9. Plika akimi galima matyti neįtikėtinai tolimas žvaigždes
Kai kurios ryškios žvaigždės yra nutolusios dešimtis kvadrilijonų kilometrų. Pavyzdžiui, Denebas yra maždaug už 19 kvadrilijonų mylių (apie 30 kvadrilijonų kilometrų), tačiau vis tiek matomas plika akimi.
10. Juodosios skylės „nesiurbia“ aplinkinių objektų
Dažnai sakoma, kad juodosios skylės viską įsiurbia, tačiau tai nėra tikslu. Jos traukia aplinkinius objektus dėl itin stiprios gravitacijos, o ne dėl kokio nors siurbimo efekto. Šis procesas iš esmės nesiskiria nuo kitų gravitacinių reiškinių – tik yra daug stipresnis.
Šie faktai primena, kad Visata dažnai veikia kitaip, nei leidžia manyti kasdienė patirtis. Net tokie pažįstami objektai kaip žvaigždės gali nustebinti savo savybėmis ir paneigti daugelį paplitusių mitų.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą