12 šiurpą keliančių archeologinių radinių, kurie privers jus suabejoti praeities ramybe

12 šiurpą keliančių archeologinių radinių, kurie privers jus suabejoti praeities ramybe

Mes paprastai įsivaizduojame archeologiją kaip tylų, beveik meditacinį mokslą. Tačiau kartais kasinėjimai pametėja radinių, nuo kurių darosi nejauku. Laidotuvės su nepaaiškinamomis detalėmis, daiktai su gąsdinančia istorija, palaikai, apie kuriuos šimtmečius sklido tamsūs gandai. Tai skamba kaip siaubo filmo užuomazga, tik prieš mus ne fantazija, o realūs praeities liudijimai, keičiantys požiūrį į tai, kas vyko iki mūsų.

1. Milžiniško paukščio nagas, tarsi iš siaubo filmo

Ekspedicijos metu urvuose prie Oveno kalno Naujojoje Zelandijoje tyrėjai aptiko milžinišką nagą su puikiai išlikusia oda. Jis priklausė išnykusiam paukščiui moa – milžinui, kuris kadaise klaidžiojo po salas. Kalninis moa neatrodė taip nekaltai, kaip gali pasirodyti. Jo dydis ir nagai galėjo kelti pirmykštį siaubą. Mintis, kad tokios būtybės kadaise buvo realybė, šiek tiek išmuša iš vėžių.

2. Žmogus su peiliu vietoj rankos

Šiaurės Italijoje archeologai tyrė apie 1300 metų senumo nekropolį ir aptiko vyro palaikus su neįprastu protezu: vietoj plaštakos jam buvo pritvirtintas peilis. Analizė parodė, kad ranka po sunkios traumos buvo amputuota žemiau alkūnės, ir žmogus dar kurį laiką gyveno. Sprendžiant iš dantų nusidėvėjimo, jis aktyviai jais padėdavo sau fiksuoti protezą. Viduramžių chirurgija skamba šiurkščiai, bet buvo stebėtinai efektyvi.

3. Vienuolis statulos viduje

Sėdinčio Budos statula, kadaise išvežta iš Kinijos ir atsidūrusi Europoje, slėpė tikrai šokiruojančią paslaptį. Restauruojant viduje rasti mumifikuoti maždaug 1000 metų senumo vienuolio palaikai. Manoma, kad tai buvo savimumifikacijos praktikas – retos budistų tradicijos atstovas. Statula tapo savotišku sarkofagu, ir tik šiuolaikinės technologijos atskleidė jos paslaptį.

4. „Nuskendusių kaukolių kapavietė“

2009 metais išdžiūvusio senovinio ežero vietoje Švedijos mieste Motals archeologai rado kažką keisto: ant kuolų pamautas kaukoles, kurioms yra apie 8000 metų. Kai kurios iš jų buvo pažeistos dar žmogui esant gyvam. Kam tai buvo daroma – aukojimui, ritualui ar jėgos demonstravimui – iki šiol tiksliai nežinoma. Tačiau vaizdas piešiamas šiurpus.

5. Kiaušingalviai senovės radiniai

12 šiurpą keliančių archeologinių radinių, kurie privers jus suabejoti praeities ramybe

Daugelyje kultūrų buvo praktikuojama dirbtinė kaukolės deformacija – vaikams nuo mažens galvai būdavo suteikiama ištęsta forma. Vieni žinomiausių pavyzdžių – Parakaso kultūros radiniai Peru. Jų kaukolės atrodo taip neįprastai, kad iki šiol „maitina" teorijas apie „ateivius“. Nors paaiškinimas kur kas paprastesnis – tradicija ir statusas.

6. Nukirsdinti vikingai

Dorseto grafystėje Jungtinėje Karalystėje rasta masinė skandinavų karių kapavietė be galvų. Sprendžiant iš analizės, tai buvo vikingai, kuriems bausmę įvykdė vietos gyventojai. Galbūt kažkas išgyveno antpuolį ir nusprendė atkeršyti. Tačiau susidorojimo būdas buvo itin žiaurus – žymės ant kaulų byloja apie daugybinius smūgius.

7. Vienas pirmųjų raupsuotųjų

Raupsai asocijuojasi su Viduramžiais, tačiau vienas seniausių patvirtintų ligos atvejų datuojamas maždaug prieš 4000 metų. Kaukolė su būdingais pažeidimais tapo įrodymu, kad liga lydėjo žmoniją daug ilgiau, nei buvo įprasta manyti.

8. Palaidota su vyro širdimi

Prancūzė Luiza de Kvengo mirė 1656 metais ir buvo palaidota su neįprasta „puošmena“ – švinine urna su jos sutuoktinio širdimi. XVII amžiuje tokia praktika nebuvo laikoma kažkuo išskirtiniu. Širdį išimdavo, balzamuodavo ir laidodavo atskirai arba kartu su artimu žmogumi. Niūru, bet savaip romantiška.

9. Juodasis sarkofagas ir „prakeiksmas“

2018 metais Aleksandrijoje aptiktas milžiniškas užantspauduotas sarkofagas iš juodo granito, kuriam yra apie 2000 metų. Internetas akimirksniu prabilo apie prakeiksmą. Kai sarkofagą atidarė, viduje rado trijų žmonių palaikus ir keistą rausvą skystį. Jokios mistikos, tačiau memų apie „sarkofago sultis“ atsirado į valias.

10. Masinė kūdikių kapavietė po romėnų pirtimi

Senoviniame Aškelono mieste archeologai tyrė seną kanalizaciją po romėnų pirtimi ir aptiko daugiau nei 100 kūdikių kaulus. Iš pradžių jie buvo palaikyti gyvūnų palaikais. Vėliau paaiškėjo – tai didžiausia rasta masinė romėnų laikų kūdikių kapavietė. Priežastys iki galo neaiškios: versijos svyruoja nuo ligų iki senovinių praktikų atsikratyti nepageidaujamų vaikų.

11. Šiurpi bronzinė ranka

Romėnų forte Vindolandoje, netoli Adriano sienos, rado miniatiūrinę bronzinę ranką su detaliai išlietais pirštais. Manoma, kad ji galėjo būti auka dievui Jupiteriui Dolichenui – paslaptingam kultui, populiariam tarp kareivių. Mažas daiktas, bet palieka keistą įspūdį, tarsi jis ką tik būtų paliktas ant aukuro.

12. Venecijos „vampyrė“

Kasinėjant maro aukų kapavietę Venecijos rajone, rasta moters kaukolė su plyta, įsprausta tarp žandikaulių. Viduramžiais tikėta, kad taip galima sustabdyti „vampyrą“, jei po mirties iš burnos pradeda sunktis tamsus skystis – natūralus puvimo procesas tuomet gąsdino žmones. Moteris buvo pagyvenusi pagal to meto standartus – apie 60–70 metų. Ir, tikėtina, dar būdama gyva galėjo tapti įtarimų burtininkavimu objektu.

Šaltinis: mixnews.lv

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder