Pirmą kartą šis tekstas publikuotas 2021 m., 2022 m. atnaujintas.
Portalas 15min kviečia trumpai susipažinti su kiekvieno iš 124-ių Kovo 11-osios akto signatarų likimais po 1992 m., kada baigėsi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo kadencija, kuriai jie buvo išrinkti.
40-ies signatarų jau nebėra tarp gyvųjų.
Seimo nariais vėliau bent kartą buvo perrinkti 48 signatarai. 3 signatarai – Eugenijus Gentvilas, Emanuelis Zingeris ir Laima Liucija Andrikienė – Seimo nariai yra dabar. 8 signatarai yra buvę europarlamentarais, vienas (Vytenis Povilas Andriukaitis) Europos komisaru.
7 signatarai, įskaitant ir laikinai šias pareigas ėjusį E.Gentvilą, buvo ministrais pirmininkais, 15 – ministrais. 13 signatarų kaip diplomatai atstovavo Lietuvai užsienio šalyse ar institucijose. 4 vadovavo Valstybės saugumo departamentui (VSD). Laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti buvo du signatarai.
Signatarų sąrašas su jų likimais pateikiamas abėcėlės tvarka. Informacija paremta signatarų biografijomis Seimo puslapyje, Visuotine lietuvių enciklopedija, kita viešai prieinama informacija.
Aleksandras Algirdas Abišala
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aleksandras Abišala
A.A.Abišala 1992 m. liepą–gruodį ėjo ministro pirmininko pareigas. Vėliau iš aktyvios politikos pasitraukė ir pasuko į verslą.
2021 m. sausį A.A.Abišala buvo įtrauktas į premjerės Ingridos Šimonytės sudarytą patariamąją tarybą dėl valstybės reformų.
Povilas Aksomaitis
Inžinierius hidrotechnikas P.Aksomaitis baigęs kadenciją Seimo nariu perrinktas nebebuvo, gyveno Kėdainiuose.
1995–2000 m. jis buvo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, 1994–2000 m. – Lietuvos sportinės žūklės klubų lygos steigėjas ir prezidentas. 2004 m. mirė, palaidotas Kėdainiuose.
Nijolė Ambrazaitytė (1939–2016)
LNOBT archyvas/Nijole Ambrazaitytė
Operos solistė (mecosopranas) N.Ambrazaitytė 1992–2000 m. buvo Seimo narė, priklausė Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijai. Vėliau iš aktyvios politikos pasitraukė.
Taip pat iki 2000 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė. 2005 m. išleido atsiminimų knygą „Virš mūsų poliarinė pašvaistė“, o 2009 m. – knygą apie muzikinę veiklą „Skambantys operos klavyrai“. 2016 m. mirė, palaidota Vilniuje.
Aleksandras Ambrazevičius
Inžinierius, technologijos mokslų daktaras. A.Ambrazevičius į Seimą perrinktas nebebuvo.
1993–1996 m. buvo valstybės konsultantas ekonominės reformos klausimais, 1995–1996 m. Krašto apsaugos ministerijos sekretorius, nuo 1996 m. AB „Kauno staklės“ konsultantas. 2005 m. buvo vienas Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos steigėjų.
Laima Liucija Andrikienė
Socialinių mokslų daktarė L.L.Andrikienė iki šiol yra politikoje. 1992–2000 m. buvo Seimo narė, 1996 m. – pramonės ir prekybos ministrė, 1998–1999 m. – Europos reikalų ministrė. 2004–2014 m. ir 2016–2019 m. buvo Europos parlamento narė.
2020 m. L.L.Andrikienė vėl išrinkta į Seimą su Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašu, yra šios frakcijos narė. 2022 m. sausį ji patvirtinta Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininke.
Vytenis Povilas Andriukaitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytenis Andriukaitis
Gydytojas, istorikas V.P.Andriukaitis irgi liko politikoje. 1992–2004 m. ir 2004–2014 m. buvo Seimo narys, socialdemokratas. 2012–2014 m. sveikatos apsaugos ministras, 2014–2019 m. Europos Sąjungos (ES) komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.
Šiuo metu jis yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui, LSDP garbės pirmininkas.
Irena Andrukaitienė
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė I.Andrukaitienė grįžo į Anykščius. 2000–2003 m. buvo Anykščių rajono tarybos narė. 2005–2013 m. ji dirbo Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos direktore, po įstaigos pertvarkymo 2013–2015 m. buvo Antano Vienuolio progimnazijos direktorė, tada išėjo į pensiją.
Yra Anykščių šachmatų klubo „Šešiasdešimt keturi“ prezidentė, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narė.
Kazimieras Antanavičius (1937–1998)
Ekonomistas K.Antanavičius buvo 1992–1996 m. Seimo narys, iki 1994 m. Ekonomikos komiteto pirmininkas, šių pareigų atsisakė dėl ligos. 1996–1998 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institute. Mirė 1998 m., palaidotas Vilniuje.
Leonas Apšega
Inžinierius hidrotechnikas L.Apšega grįžo į Kupiškį ir gyvena ten. 1995–2019 m. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys valstiečių ir žaliųjų frakcijoje. 1997–2007 m. buvo Kupiškio rajono savivaldybės meras.
Mykolas Arlauskas (1937–2020)
Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, žemės ūkio mokslų daktaras M.Arlauskas po 1992 m. iš politikos pasitraukė, 1992–2000 m. dirbo mokslinį darbą Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute. 2000 m. išėjo į pensiją. Mirė 2020 m. vasarį, palaidotas Vilniuje.
Rimantas Astrauskas
Inžinierius, skautiško atgimimo leidinio „Skautas“ redaktorius R.Astrauskas 1992 m. ir vėliau į Seimą perrinktas nebuvo. 1993–1995 m. Lietuvos žaliosios partijos pirmininkas. Buvo vienas Nacionalinės vandens, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos steigėjų 2006 m.
Zbignev Balcevič
Vienas iš dviejų lenkų tautybės parlamentarų, balsavusių už nepriklausomybės atkūrimą, Z.Balcevič į Seimą nebuvo perrinktas, buvo nepriklausomas žurnalistas, straipsnių Lietuvos ir Lenkijos spaudoje nacionalinių santykių, tautinių mažumų klausimais autorius.
1999–2000 m. jis buvo dienraščio „Gazeta Wilenska“ vyr. redaktorius, o 2001–2004 m. Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas. Vėliau vedė laidą „Žemės grąžinimas“ radijuje „Znad Wilii“.
Vilius Baldišis
Ekonomistas V.Baldišis 1990–1993 m. buvo Lietuvos banko valdybos pirmininkas, vėliau dirbo privačiose bendrovėse ir bankuose: 1993–1994 m. „Aurabanko“ valdybos patarėju, 1994–1997 m. „Tauro banko“ valdybos pirmininko pavaduotoju. 1997–1999 m. buvo Baldų rūmų direktorius strategijai, 2000–2005 m. „Vilnelės vingio“ generalinis direktorius.
Julius Beinortas (1943–2019)
Inžinierius-technologas J.Beinortas buvo perrinktas į Seimą ir 1992–2000 m. buvo Seimo narys. Vėliau persikėlė į Panevėžį.
2002–2008 m. jis buvo Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininko pavaduotojas. 2003–2015 m. jis buvo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. Mirė 2019 m., palaidotas Vilniuje.
Vladimiras Beriozovas (1929–2016)
„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Beriozovas (kairėje)
Buvęs Lietuvos komunistų partijos antrasis sekretorius V.Beriozovas į Seimą perrinktas nebuvo, bet 1993–1997 m. buvo prezidento Algirdo Brazausko patarėjas. Vėliau iš aktyvios politikos pasitraukė. 2014 m. išleido atsiminimų knygą „Ėjau minų lauku: Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro prisiminimai“. Mirė 2016 m., palaidotas Vilniuje.
Egidijus Bičkauskas
Teisininkas E.Bičkauskas buvo perrinktas ir 1992–2000 m. buvo Seimo narys. Vėliau dirbo užsienio reikalų ministro patarėju, prokuroru, saugos specialistu UAB „Ekskomisarų biuras“, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ekspertu-konsultantu.
Nuo 2004 m. verčiasi advokato praktika. 2000 m. išleido autobiografinę knygą „Pasirinkimas“, taip pat inicijavo dokumentinio romano „Siena“ rašymą. Yra įsteigęs pagrindinį kasmetinio globos namų vaikų kartingo turnyro prizą. Kurią istorinių laivų replikas, 2021 m. vieną jų padovanojo Lietuvos jūrų muziejui.
Algirdas Mykolas Brazauskas (1932–2010)
A.M.Brazauskas liko politikoje. 1993–1998 m. jis buvo Lietuvos prezidentas – vienintelis signataras, juo išrinktas, nors kandidatavusių tarp signatarų buvo gerokai daugiau. 2001–2006 m. Lietuvos ministras pirmininkas.
A.M.Brazauskas inicijavo Valdovų rūmų atstatymą, išleido knygas „Penkeri Prezidento metai“, „Apsisprendimas: 1988–1991“, „Lietuvos galia: atlikti darbai ir mintys apie ateitį“, „Ir tuomet dirbome Lietuvai“. Mirė 2010 m., palaidotas Vilniuje.
Audrius Butkevičius
Iki 1993 m. A.Butkevičius buvo krašto apsaugos ministras, 1992 m. pasirašė Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimą dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, vykdė sutarties įgyvendinimo priežiūrą. 1996–2000 m. buvo Seimo narys.
1997 m. buvo apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti, suimtas ir įkalintas, kalėjo iki 1999 m. 2007–2011 m. buvo Vilniaus miesto tarybos narys, išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą.
Virgilijus Juozas Čepaitis
1992 m. gegužę po kaltinimų bendradarbiavus su KGB pats pasitraukė iš Aukščiausiosios Tarybos ir politikoje nepasiliko. 1994–2001 m. jis buvo istorinių apysakų serijos „Skomantas“ redaktorius ir bendraautoris. Taip pat vertė įvairią literatūrą. 2007 m. išleido knygą „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“.
Medardas Čobotas (1928–2009)
Medicinos mokslų daktaras M.Čobotas 1992–1996 m. buvo Seimo narys Krikščionių demokratų partijos frakcijoje. 1997–2000 m. jis buvo Vilniaus miesto tarybos ir valdybos narys. 2000–2004 m. buvo Valstybinės Lietuvos gerontologinės sistemos plėtros vadovas. Taip pat 1995–2009 m. buvo Trečiojo amžiaus universiteto rektorius (dabar – Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas). Mirė 2009 m., palaidotas Vilniuje.
Arūnas Degutis
Ekonomistas A.Degutis pasuko į verslą. 1993–1995 m. buvo „Agra Tractors“ generalinis direktorius. 1995–1999 m. – UAB „RSS Enterprises Inc.“ direktorius.
Buvo Amerikos prekybos rūmų tarybos narys. 1993–2001 m. – „Hertz“ automobilių nuomos kompanijos atstovybės Lietuvoje valdybos pirmininkas, „Mazda“ kompanijos atstovybės Lietuvoje vadovas. 1999 m. buvo Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos steigėjas, ilgai buvo jos prezidentas. 2004–2009 m. – Europos Parlamento narys, išrinktas su Darbo partijos sąrašu. Šiuo metu yra Wimo Hofo metodikos instruktorius - moko, kaip šalčio pagalba grūdinti imuninę sistemą.
Juozas Dringelis (1935–2015)
Žurnalistas J.Dringelis 1992–2000 m. buvo Seimo narys, vėliau iš politikos pasitraukė. Užsiėmė kraštotyrine veikla, rinko ir skelbė kraštotyrinę medžiagą, išspausdino apie 30 kraštotyros darbų. 2015 m. mirė Varėnoje, palaidotas Vilniuje.
Algirdas Endriukaitis
A.Endriukaitis 1992–1996 m. buvo Seimo narys, priklausė Mišriai Seimo narių grupei. 1998 m. išleido politinių pareiškimų rinkinį „Politikos pardavimas“. 2020 m. dalyvavo Seimo rinkimuose, „Drąsos kelio“ sąraše.
Balys Gajauskas (1926–2017)
Luko Balandžio / 15min nuotr./Balys Gajauskas
Daugiau negu 30 metų sovietmečiu gulaguose ir lageriuose praleidęs B.Gajauskas 1989–1997 m. buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentas. 1999–2000 m. – Tarptautinės buvusių politinių kalinių ir represuotųjų asociacijos prezidiumo narys.
Lietuvos politinių kalinių valdybos ir tarybos narys. Nuo 1996 m. priklausė Permės gubernijos politinių represijų ir totalitarizmo istorijos memorialinio muziejaus tarybai. 2008 m. išleido knygą „Pro spygliuotas vielas matau dangų“, 2012 m. – „Gulago saulėlydis“.
Eugenijus Gentvilas
Geografijos mokslų daktaras E.Gentvilas po Nepriklausomybės atkūrimo tęsė aktyvią politinę karjerą. 1996–1999 m., 2001–2003 m. Liberalų sąjungos pirmininkas, 2017–2019 m. Liberalų sąjūdžio pirmininkas. 1995–2004 m. Klaipėdos miesto tarybos narys, 1997–2001 m. Klaipėdos meras, 2001 m. birželį–liepą ūkio ministras, 2004–2009 m. Europos parlamento narys.
2009–2012 m. – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius. 2012–2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys. 2020 m. perrinktas į Seimą, yra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.
Bronislavas Genzelis
Filosofas B.Genzelis 1992–1996 m. buvo Seimo narys, nuo 1997 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros profesorius.
Yra parašęs knygų filosofijos ir kultūros istorijos klausimais, sudaręs antikos, viduramžių, renesanso bei naujųjų laikų Vakarų Europos ir Amerikos filosofijos chrestomatijų, paskelbęs mokslinių ir publicistinių straipsnių. Išleido kelias Sąjūdžio istorijai skirtas knygas, atsiminimus.
Miglutė Gerdaitytė
Po veiklos Aukščiausioje Taryboje-Atkuriamajame Seime M.Gerdaitytė grįžo į Šiaulius ir ten iki 2003 m. dirbo Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vyr. gydytoja. Buvo Meškuičių ligoninės statybos organizatorė.
Petras Giniotas
1992–1996 m. buvo Seimo narys, vėliau gyveno Klaipėdoje. 1997–1998 m. P.Giniotas buvo Klaipėdos savivaldybės valdybos narys, Turto komiteto pirmininkas. 1997–1998 m. bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ ūkio ir nežinybinės apsaugos viršininkas. 1998–1999 m. bendrovės „Pajūrio viešbučiai“ laikinasis direktorius. 1999–2005 m. bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ padalinio viršininko pavaduotojas.
Kęstutis Glaveckas (1949-2021)
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas
Ekonomistas K.Glaveckas. 1992–1996 m. konsultavo Lietuvos ir užsienio kompanijas. Buvo vienas Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrėjų, 1992–1998 m. buvo instituto tarybos pirmininkas. Nuo 1996 m. iki dabar Seimo narys.
2020 m. į Seimą buvo išrinktas su Liberalų sąjūdžio sąrašu, 2021 m. mirė nuo komplikacijų po širdies operacijos. Palaidotas Vilniuje.
Eimantas Grakauskas
Teisininkas E.Grakauskas 1995 m. buvo Lietuvos ūkininkų sąjungos, 1997 m. – Lietuvos žemdirbių sąjūdžio ir Lietuvos žemės savininkų sąjungos steigėjas. 1997–2006 m. vertėsi advokato praktika, dėstė agrarinės teisės kursą Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
2005 m. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 1996 m. sukčiavimo būdu užvaldė vienos iš buvusios korporacijos „Lietverslas“, kurios viceprezidentu buvo, įmonių turtą – 30 tūkst. litų. 2006–2008 m. atliko laisvės atėmimo bausmę.
Kęstutis Grinius
Pedagogas K.Grinius 1992–1997 m. buvo valstybinės įmonės „Dukstyna“ generalinis direktorius, 2000–2003 m. – Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narys, 2000–2003 m. – kelių visuomeninių Ukmergės sporto organizacijų valdybų narys, labdaros fondo „Lauksargis“ valdybos pirmininkas.
2003–2004 m. – UAB „Statybos ir remonto projektas“ direktorės pavaduotojas. 2005 m. – Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygos steigėjas ir prezidentas.
Vincas Ramutis Gudaitis
Filologas, rašytojas V.R.Gudaitis 1993–1998 m. buvo prezidento Algirdo Brazausko vyresnysis referentas kultūros klausimais. 2001–2009 m. jis buvo Žurnalistų etikos inspektorius. 2017 m. apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2020 m. kandidatavo į Seimą su „Nacionalinio susivienijimo“ sąrašu.
Romualda Hofertienė (1941–2017)
Seimo kanceliarijos nuotr./Romualda Hofertienė
Pedagogė R.Hofertienė buvo perrinkta į Seimą, 1992–2000 m. buvo Seimo narė, konservatorių frakcijos narė. Taip pat 1992–2000 m. ji buvo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė. Mirė 2017 m., palaidota Vilniuje.
Gintautas Iešmantas (1930–2016)
Rašytojas, žurnalistas G.Iešmantas po 1992 m. į Seimą nebekandidatavo. Užsiėmė kūryba, išleido apie 60 eilėraščių, poemų, dramos kūrinių bei istorinės ir politinės publicistikos rinkinių. 2000 m. buvo pirmasis Juozo Tumo-Vaižganto premijos laureatas. 2016 m. mirė, palaidotas Vilniuje.
Stanislovas Gediminas Ilgūnas (1936–2010)
Istorikas, kraštotyrininkas. Nuo 1993 m. – Lietuvos radijo ir televizijos valdybos (vėliau – tarybos) narys, 1993–1996 m. pirmininkas. 1997-1998 m. prezidento Algirdo Brazausko patarėjas. 1998–2010 m. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Prezidento kanceliarijos direktorius.
Nuo 1991 m. Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas, nuo 1999 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų namų tarybos pirmininkas. Rašytojas ir leidėjas, knygos „Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas“ sudarytojas ir įvado autorius. Mirė 2010 m., palaidotas Vilniuje.
Albinas Januška
A.Januška pasuko diplomatiniu keliu. 1993–1998 m. buvo Užsienio reikalų ministro pavaduotojas, buvo įgaliotas ruošti pirmąją Lietuvos ir NATO partnerystės sutartį, Europos sutartį, JAV–Baltijos valstybių chartiją.
Ilgą laiką A.Januška buvo laikomas vienu įtakingiausių valstybės tarnautojų šalyje. 1998–2003 m. buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais, Valstybės gynimo tarybos narys. 2004–2006 m. Užsienio reikalų ministerijos sekretorius. 2006–2008 m. ministro pirmininko Gedimino Kirkilo patarėjas.
2020 metų Seimo rinkimų išvakarėse ir po rinkimų A.Januška vėl tapo labiau matomas viešojoje erdvėje, ėmė aktyviau dalyvauti konferencijose, komentuoti žiniasklaidoje. 2021 m. buvę pasirodę kalbų, kad jis gali tapti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio patarėju, šias kalbas patvirtino ir pats ministras.
Egidijus Jarašiūnas
Teisininkas, socialinių mokslų daktaras ir vienas Konstitucijos rengėjų E.Jarašiūnas 1996–2005 m. buvo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas. 2005–2007 m. jis buvo MRU Konstitucinės teisės katedros vedėjas, nuo 2007 m. – MRU Teisės fakulteto dekanas.2010–2018 m. – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas.
Vladimir Jarmolenko
Biofizikas, diplomatas V.Jarmolenko 1992–1999 m. buvo Seimo narys, konservatorių frakcijos narys. 1999–2008 m. ėjo įvairias pareigas diplomatiniame korpuse. 2008–2012 m. buvo Lietuvos ambasadorius Rumunijoje.
Vidmantė Jasukaitytė (1948–2018)
„Scanpix“ nuotr./Vidmantė Jasukaitytė
Poetė, prozininkė, dramaturgė V.Jasukaitytė 1992 m. iš politinės veiklos pasitraukė, užsiėmė literatūrine veikla. Keliolikos romanų, dramų, apsakymų ir poezijos rinkinių autorė. 2018 m. mirė Klaipėdoje, palaidota Vilniuje.
Zenonas Juknevičius
Teisininkas Z.Juknevičius 1992 m. laikinai ėjo teisingumo ministro pareigas, o 1995 m. įsteigė savo vardu pavadintą advokato kontorą, kurioje dirba iki šiol.
Jurgis Jurgelis
Teisininkas J.Jurgelis 1993–1998 m. buvo Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius. 1998–2002 m. dirbo VSD patarėju. 2002–2004 m. buvo premjero A.Brazausko patarėjas teisėsaugos klausimais. 2004–2005 m. – Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas. 2005–2006 m. Policijos departamento generalinio komisaro patarėjas. 2007–2008 m. buvo užsienio reikalų ministro patarėjas.
Česlovas Juršėnas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Česlovas Juršėnas
Č.Juršėnas tęsė politinę karjerą, 1992–2012 m. buvo Seimo narys, 1993–1996 m. Seimo pirmininkas. 2012–2017 m. buvo LRT tarybos narys. Taip pat buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcijos tarybos narys. 1999–2002 m. Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas. Dabar kaip visuomeninis patarėjas talkina Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, anksčiau talkino ir Viktorui Pranckiečiui.
Virgilijus Kačinskas
Architektas V.Kačinskas į Seimą perrinktas nebebuvo. 1992–1997 m. jis buvo ne pelno leidybos ir informacijos paslaugų įmonės „Savivalda“ direktorius. 1996–2006 m. Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojas, vyr. architektas. Nuo 2006 m. iki šiol yra Kultūros paveldo centro direktorius.
Antanas Karoblis (1940–2007)
Matematikas. Nuo 1989 m. Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius. Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys. 2000–2003 m. – Kauno rajono savivaldybės tarybos ir rajono valdybos narys. 2003–2005 m. buvo Nepriklausomybės akto signatarų klubo kancleris, 2005 m. perrinktas klubo kancleriu naujai kadencijai. Šias pareigas ėjo iki mirties. Mirė 2007 m., palaidotas Kaune.
Juozas Karvelis (1934–2018)
Jūrininkas J.Karvelis po 1992 m. į Seimą nebekandidatavo. 1993–1995 m. – SP AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ laivų kapitonas. 1995–2001 m. – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Tarptautinės jūrų organizacijos Informacinio centro viršininkas. 2002–2005 m. svarbiausių tarptautinių jūrų teisės dokumentų vertėjas iš anglų kalbos. 2018 m. mirė Klaipėdoje, palaidotas Šilutės rajone.
Valdemaras Katkus
Ekonomistas, žurnalistas. Nuo 1992 m. buvo Lietuvos ambasadorius specialioms misijoms Lietuvos delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje. 1994–1999 m. buvo žurnalo „Lithuania in the World“ leidėjas. 1997–2003 m. ėjo pareigas įvairiuose bankuose. 2002–2004 m. ELTA verslo žinių redakcijos, vėliau informacinės tarnybos vyr. redaktorius. Vėliau – nepriklausomas finansų analitikas, knygų apie bankininkystę leidėjas.
Egidijus Klumbys
Neurochirurgas E.Klumbys 1993–1997 m. buvo Globos ir rūpybos fondo valdybos direktorius. 1994–1998 m. Vilniaus krašto neurochirurgijos centro vadovas. 1998–2001 m. MRU docentas. 2000–2012 m. buvo Seimo narys.
Vytautas Kolesnikovas (1948-2021)
Tapytojas V.Kolesnikovas 1993–1995 m. buvo Kultūros paveldo inspekcijos Alytaus apygardos viršininkas, o 1997–2011 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento Alytaus teritorinio padalinio vadovas, dailės ir kultūros vertybių tvarkymo darbų ekspertas. Mirė 2021 m., palaidotas Alytuje.
Stasys Kropas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Stasys Kropas
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras S.Kropas 1993–2008 m. buvo Lietuvos banko Tarptautinio departamento direktorius. 2008–2017 m. – Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
2016 m. gegužės 31 d. patvirtintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu, pirmininkavo naujai įsteigtam Verslo finansų komitetui. Parašė kelias knygas apie ekonomiką ir bankininkystę.
Česlovas Kudaba (1934–1993)
Geografijos mokslų daktaras Č.Kudaba iki mirties 1993 m. dirbo Vilniaus universitete. 1991–1993 m. buvo Atviros Lietuvos fondo (ALF) pirmininkas. 1993 m. mirė ir buvo palaidotas Vilniuje. Jo vardu pavadinta Česlovo Kudabos premija, respublikinis moksleivių Česlovo Kudabos geografijos konkursas, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinė mokykla, gatvė Vilniuje.
Algirdas Kumža
Teisininkas A.Kumža 1992–1994 m. buvo privataus tarptautinio komercinės teisės biuro steigėjas ir direktorius. 1994–1997 m. – dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 1998–2003 m. prezidento Valdo Adamkaus Nacionalinio saugumo ir užsienio politikos darbo grupės konsultantas.
2006–2009 m. – Lietuvos ambasadorius Ukrainoje. 2010–2018 m. – įmonių grupės „Arvi“ tarptautinių ryšių direktorius. 2022 m. pasirodė jo knyga „Oranžinis romanas“ apie Ukrainą.
Bronislovas Juozas Kuzmickas
Filosofijos mokslų daktaras B.J.Kuzmickas 1995–1996 m. buvo Klaipėdos universiteto profesorius. 1996–2000 m. Seimo narys, konservatorius. 2000–2015 m. buvo MRU profesorius, nuo 2004 m. MRU senato narys. Parašė daug mokslinių ir publicistinių straipsnių. Dukra Agnė Kuzmickaitė tapo garsia dizainere.
Vytautas Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Landsbergis
Meno, muzikos ir kultūros istorikas, habilituotas daktaras V.Landsbergis išliko ryški politinė figūra. 1992–2004 m. jis buvo Seimo narys, 2004–2014 m. Europos parlamento narys. 1993–2003 m. vadovavo konservatorių partijai, 1996–2000 m. buvo Seimo pirmininkas. Išleido autobiografinių knygų, taip pat knygų apie muzikos ir kultūros istoriją.
Kęstutis Lapinskas
Teisininkas, teisės daktaras K.Lapinskas 1993–1999 m., 2002–2011 m. buvo Konstitucinio Teismo teisėjas. 2000–2002 m. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. 2008–2011 m. Konstitucinio Teismo pirmininkas. Yra parašęs knygų, paskelbęs mokslinių straipsnių valstybinės ir administracinės teisės klausimais.
Mečys Laurinkus
Filologas, diplomatas M.Laurinkus 1990–1991 m. buvo VSD generalinis direktorius. 1993–1994 m. AB „Gausa“ konsultantas. 1994–1995 m. AB „Tauro bankas“ konsultantas. 1996–1998 m. Seimo narys. 1998–2004 m. VSD direktorius.
Vėliau buvo diplomatas: 2005–2008 m. buvo Lietuvos ambasadorius Ispanijoje, 2008–2010 m. Lietuvos ambasadorius Sakartvele.
Arvydas Kostas Leščinskas
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras A.K.Leščinskas 1992–1995 m. buvo susisiekimo ministro pavaduotojas, o 1995–1996 m. energetikos ministras. Paskui pasuko į privatų verslą: 1996–2007 m. draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ direktorius, generalinis direktorius.
Jonas Liaučius
Teisininkas J.Liaučius 1992–1998 m. dirbo advokatu Panevėžyje. 1995–2000 m. buvo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys. 1999–2004 m. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius. Nuo 2005 m. dirba advokatu Vilniuje.
Bronislovas Lubys (1938–2011)
Inžinierius, pramonininkas B.Lubys 1992 m. liepą–lapkritį ministro pirmininko pavaduotojas, 1992 m. gruodį–kovą Lietuvos ministras pirmininkas. 1993–1994 m. valstybinės įmonės „Azotas“ generalinis direktorius – valdybos pirmininkas.
Nuo 1993 m. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. 1994–2011 m. akcinės bendrovės „Achema“ valdybos pirmininkas – prezidentas. Ne vienerius metus buvo turtingiausias Lietuvos pilietis. B.Lubys mirė 2011 m. Palaidotas Plungėje.
Jonas Mačys (1938–2012)
Agronomas J.Mačys 1992–1995 m. Rumokų bandymų stoties vyriausiasis mokslinis bendradarbis. 1997–2006 m. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys. Nuo 2006 m. vystė kaimo turizmo verslą Vilkaviškio rajone. Mirė 2012 m., palaidotas Vilniuje.
Stasys Malkevičius
Inžinierius, technikos mokslų daktaras S.Malkevičius 1992–2000 m. buvo Seimo narys, konservatorius. Vėliau iš politikos pasitraukė. 2012 m. parašė knygą „Žmogus ir Kūrėjas“, kurioje nagrinėja ryšį tarp mokslo ir religijos.
Leonas Milčius
1992–1996 m. Seimo narys, tautininkų frakcijos seniūnas L.Milčius vėliau dirbo Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institute, Lietuvos žemės ūkio universitete, Žemės ūkio ministerijoje. Šiuo metu yra išėjęs į pensiją, gyvena Raudondvaryje. Išleido keletą knygų, eilėraščių rinkinių. 2022 m. už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą jam skirtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.
Jokūbas Minkevičius (1921–1996)
Filosofas, akademikas J.Minkevičius 1992 m. gegužę paskelbus Aukščiausiosios Tarybos laikinosios tyrimo komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti išvadas atsisakė Aukščiausiosios Tarybos deputato įgaliojimų.
Vėliau buvo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininko pavaduotojas, Tarptautinės Universalizmo draugijos valdybos (Varšuva) narys, kitų užsienio ir Lietuvos visuomeninių bei mokslo organizacijų aktyvus narys. Skelbė knygas ir straipsnius filosofijos, istorijos, kultūros, religijos klausimais. Mirė 1996 m., palaidotas Vilniuje.
Albertas Miškinis
A.Miškinis 1992–1996 m. buvo Utenos žemės ūkio ir maisto pramonės mokyklos direktoriaus pavaduotojas gamybai, mokomojo ūkio vedėjas.1996–2000 m. individualios projektavimo įmonės direktorius. 2000 m. išėjo į pensiją.
Donatas Morkūnas
1992–1993 m. D.Morkūnas buvo Seimo pirmininko Česlovo Juršėno konsultantas. 1993–1994 m. – prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vyr. referentas. Nuo 2000 m. AB „Šiaulių bankas“ valdybos pirmininko pavaduotojas rinkodarai ir ryšiams su visuomene. 2006–2008 m. – ministro pirmininko Gedimino Kirkilo patarėjas ryšiams su Seimu.
Kazimieras Motieka (1929-2021)
LRS nuotr./Kazimieras Motieka
Teisininkas K.Motieka 1993 m. įkūrė savo vardo teisininkų kontorą. Nuo 2003 m. buvo advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris. 1998–2002 m. – Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas. Mirė 2021 m.
Birutė Nedzinskienė (1955–1994)
Filologė B.Nedzinskienė 1993 m. dirbo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos kanceliarijos vedėja. 1994 m. mirė, palaidota Kaune.
Algimantas Norvilas
Aktorius, režisierius A.Norvilas 1992–1996 m. buvo prezidento Algirdo Brazausko referentas. 1996–1998 m. – Lietuvos žvejybos ir žuvies perdirbimo įmonių asociacijos prezidentas. 2000–2003 m. dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“. 2003–2016 m. buvo UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ personalo direktorius. Buvo įvairių švenčių („Atataria lamzdžiai“, „Poezijos pavasaris“, „Gintarinė pora“, „Grok, Jurgeli“ ir kt.) režisierius.
Česlav Okinčic
Teisininkas Č.Okinčic, vienas iš dviejų lenkų, balsavusių už Nepriklausomybės atkūrimą, 1992 m. Vilniuje įkūrė lenkų radijo stotį „Znad Wilii“. 1996 m. įsteigė advokatų kontorą „Aničas, Okinčic ir partneriai“. 1998 m. prezidento Valdo Adamkaus patarėjas. 1998 m. įkūrė lenkų dienraštį „Gazeta Wileńska“.
2006–2008 m. buvo premjero Gedimino Kirkilo patarėjas tautinių mažumų klausimais. Nuo 2005 m. advokatų kontoros „Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai“ asocijuotas partneris, nuo 2010 m. verslo teisės advokatų kontorų grupės „TGS Baltic“ asocijuotas partneris. Nuo 2019 m. Vilniaus universiteto tarybos narys. 2020 m. perrinktas Lietuvos golfo federacijos prezidentu.
Romualdas Ozolas (1939–2015)
Filosofas R.Ozolas 1992–2000 m. buvo Seimo narys. 1993–2003 m. Lietuvos centro sąjungos pirmininkas. 1996–1999 m. Seimo pirmininko pavaduotojas. 2002–2006 m. Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys.
2003–2008 m. buvo Nacionalinės centro partijos, Lietuvos centro partijos (nuo 2005 m.) pirmininkas, Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas (2009–2015 m.). Mirė 2015 m. Vilniuje, palaidotas Vilniuje. Parašė keliolika publicistinių, politikos knygų.
Nijolė Oželytė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Nijolė Oželytė
Aktorė, TV laidų vedėja N.Oželytė 1993–1995 m. buvo Vilniaus miesto tarybos narė. 1996–2000 m. – Seimo narė. 2000–2008 m. – televizijos laidų „Korida“ (BTV), „Moterų laimė“ (TV3), „Agentūra SOS“ (LTV), „Sveikatai ir laimei“ (BTV) vedėja.
Justas Vincas Paleckis
J.V.Paleckis iki 1993 m. buvo Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, 1993–1995 m. – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas. 1993–1996 m. buvo prezidento Algirdo Brazausko patarėjas užsienio politikai. 1996–2001 m. Lietuvos ambasadorius Jungtinei Karalystei. 2002–2004 m. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras. 2004–2014 m. Europos parlamento narys. Knygų apie politiką autorius ir sudarytojas.
Vytautas Paliūnas (1930–2005)
Inžinierius hidrotechnikas V.Paliūnas 1991–1999 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos narys. 1995–1996 m. – Kauno miesto tarybos narys, buvo Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas. Mirė 2005 m. Kaune, šiame mieste ir palaidotas.
Jonas Pangonis
Ekonomistas J.Pangonis 1992–1996 m. buvo Seimo narys LDDP frakcijoje. 1997–1998 m. – banko „Snoras“ Alytaus filialo direktorius. 1999–2001 m. – UAB „Industrijos garantas“ Alytaus skyriaus vadovas. 2002–2003 m. – Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys. 2001–2007 m. – Kauno teritorinės muitinės vadovas. 2007-2016 m. Vilniaus teritorinės muitinės vadovas.
Algirdas Vaclovas Patackas (1943–2015)
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Algirdas Patackas
Inžinierius technologas, poetas A.V.Patackas 1992–2000 m. buvo Seimo narys, krikščionis demokratas. 2000–2002 m. Krašto apsaugos sistemos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento darbuotojas. Dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje.
2002–2012 m. buvo Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viešųjų ryšių specialistas. 2012–2015 m. buvo Seimo narys. Išleido 10 knygų (literatūrinis pseudonimas Algis Rudamina). 2015 m. mirė, palaidotas Kaune.
Rolandas Paulauskas
Muzikinių kolektyvų vadovas, kompozitorius R.Paulauskas 1993–1996 m. buvo Lietuvos televizijos Visuomeninių programų direkcijos direktorius. 1997–2001 m. buvo reklamos agentūros „Geltona“ projektų vadovas. Buvo televizijos laidų rengėjas ir vedėjas, įvairių įmonių valdybos narys. 2016–2017 m. Liaudies partijos pirmininkas. Taip pat jis yra kelių dešimčių dainų, tarp jų ir „Pabudome ir kelkimės“, muzikos autorius.
Saulius Pečeliūnas
1992–2000 m. ir 2004–2012 m. buvo Seimo narys, konservatorius. 2001–2004 m. dirbo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Muitinės veiklos organizavimo, vėliau Pažeidimų prevencijos skyriuje vyriausiuoju inspektoriumi.
Eugenijus Petrovas
Inžinierius E.Petrovas 1994–1997 m. buvo Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento vyriausiasis specialistas, skyriaus vedėjas. 1998 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Rytų Lietuvos grupės vadovas. Knygos „Joniškėlis“ (2007 m.) bendraautoris. Nuo 2008 m. joniškėliečių klubo „Mažupė“ narys.
Virginijus Pikturna
V.Pikturna 1992–1993 m. buvo Lietuvos Investicijų banko viceprezidentas, valdybos narys. 1994–1995 m. studijavo ir dirbo konsultantu Mastrichte (Nyderlandai), Londone (Jungtinė Karalystė). 1997–2007 m. Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo (RFE/RL) informacijos ir analizių skyriaus vadovas Prahoje (Čekija). Nuo 2008 m. dirbo tose pačiose pareigose Vašingtone (JAV).
Nuo 2002 m. gyvena JAV, priėmė šios šalies pilietybę. Dėl to 2011 m. pagal naujai įsigaliojusią tvarką neteko Lietuvos pilietybės. 2018 m. jam prezidentė Dalia Grybauskaitė pilietybę grąžino.
Vytautas Petras Plečkaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytautas Petras Plečkaitis
V.P.Plečkaitis 1992–1996 m. buvo Seimo narys, socialdemokratas. 1997–2001 m. buvo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje ir Moldovoje. 2001–2005 m. užsienio reikalų ministro patarėjas.
2005 m. paskirtas Lietuvos Respublikos Generaliniu konsulu Ženevoje (Šveicarija). 2007–2010 m. Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje. Yra parašęs knygą apie 1918 m. signatarą Jurgį Šaulį.
Petras Poškus (1935–2004)
Agronomas P.Poškus 1992–2000 m. buvo Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas. Taip pat buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, „Ūkininko“ žurnalo redkolegijos narys, Biržų r. Butautų dvaro alaus muziejaus direktorius. Mirė 2004 m., palaidotas Vilniuje.
Vidmantas Povilionis
1992–1994 m. V.Povilionis buvo valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininko pavaduotojas. 1994–1997 m. konsulas, Lietuvos konsulato Seinuose (Lenkija) vadovas. 1997–2001 m. jis buvo Lietuvos ambasadorius Graikijoje. 2002–2003 m. – Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos integracijos departamento Europos integracijos skyriaus vyriausiasis specialistas.
Jonas Prapiestis
Teisininkas J.Prapiestis 1992–1996 m. ėjo teisingumo ministro pareigas. 1996–2005 m. Konstitucinio Teismo teisėjas. 2005–2007 m. Aukščiausiojo Teismo teisėjas. 2007-2020 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
2000–2005 m. – Lietuvos teisės (Mykolo Romerio) universiteto Tarybos pirmininkas. 2004–2012 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarybos narys. 2005–2020 m. – Vilniaus universiteto Senato narys. 2011 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius. Parašė knygų apie teisę.
Kazimiera Danutė Prunskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Kazimiera Prunskienė
Ekonomistė K.D.Prunskienė 1990–1991 m. buvo ministrė pirmininkė. 1996–2008 m. Seimo narė. 1996–2000 m. VGTU profesorė. 2004–2008 m. žemės ūkio ministrė. Vėliau buvo Lietuvos liaudies partijos pirmininkė, po patirto insulto iš politinės veiklos pasitraukė.
Vytautas Adolfas Puplauskas
Energetikas V.A.Puplauskas 1995–2000 m. buvo Telšių rajono savivaldybės tarybos narys. 1997–2000 m. Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas. Gyvena Telšiuose. Telšių miesto garbės pilietis.
Antanas Račas (1940–2014)
1992–2000 m. A.Račas buvo Seimo narys, konservatorius. Nuo 2000 m. Kelmės profesinio rengimo centro vokiečių kalbos mokytojas. 2003–2007 m. ir 2007–2008 m. Kelmės rajono savivaldybės tarybos narys. Lietuvos samariečių bendrijos steigėjas, dalyvavo Tarptautinės samariečių organizacijos veikloje. Mirė 2014 m, palaidotas Kelmėje.
Gintaras Ramonas (1962–1997)
G.Ramonas – jauniausias miręs Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras 1992 m. jis buvo UAB „Magnolija“ juriskonsultas. 1994–1995 m. dirbo Joniškio rajono valdybos finansų skyriaus vyresniuoju ekonomistu. 1995–1996 m. Šiaulių dramos teatro direktorius. Dalyvavo Joniškio teatro veikloje 1997 m. buvo individualios įmonės darbuotojas, muzikos įrašų pardavėjas. Mirė 1997 m., palaidotas Joniškyje.
Liudvikas Narcizas Rasimavičius
Teisininkas L.N.Rasimavičius po 1992 m. iš politikos pasitraukė, 1992–2003 m. dirbo advokatu Klaipėdoje. Šiuo metu pensijoje, konsultuoja teisės klausimais.
Rasa Juknevičienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rasa Juknevičienė
R.Juknevičienė iki šiol yra politikoje. 1992–1996 m. buvo Seimo opozicijos atstovė spaudai, Tėvynės sąjungos (Lietuvos krikščionių demokratų) frakcijos referentė. 1996–2019 m. Seimo narė. 2008–2012 m. krašto apsaugos ministrė. Nuo 2019 m. Europos parlamento narė.
Liudvikas Saulius Razma (1938–2019)
Ekonomistas L.S.Razma 1994–1995 m. buvo Lietuvos komercinių bankų asociacijos valdybos pirmininkas, 1996–2001 m. Lietuvos karo akademijos Vadybos katedros docentas. Taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo veiklos rėmimo fondo pirmininkas, Lietuvos ekonomistų asociacijos viceprezidentas. Mirė ir palaidotas 2019 m. Vilniuje.
Algirdas Ražauskas (1952–2008)
1992–1996 m. A.Ražauskas buvo Seimo narys, priklausė LDDP frakcijai. 1992–1998 m. – Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, nuo 1998 m. – viceprezidentas. 1997–2008 m. buvo Pakruojo savivaldybės tarybos ir valdybos narys, 2000–2003 m. – Pakruojo rajono valdybos narys. 2008 m. mirė, palaidotas Rozalimo kaimo kapinėse Pakruojo rajone.
Kęstutis Rimkus
Agronomas K.Rimkus 1993–1998 m. buvo Pašalių bendrovės vadovas (Radviliškio raj.). Nuo 1996 m. priklauso Lietuvos ūkininkų sąjungai. Nuo 1998 m. ūkininkauja savo ūkyje Pociūnėlių gyvenvietėje, politikoje nedalyvauja.
Audrius Rudys
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras A.Rudys 1992–1995 m. buvo Seimo narys, socialdemokratas. 1995–1998 m. dirbo Lietuvos taupomajame banke. 1999–2003 m. buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėjo pavaduotojas, patarėjas finansų klausimais. Nuo 1998 m. Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto tarybos pirmininkas. 1997–2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. 2015-2017 m. Tautininkų sąjungos pirmininkas. 2020 m. į Seimą kandidatavo su Centro partija-Tautininkais.
Romualdas Rudzys
Inžinierius R.Rudzys 1996–2008 m. buvo įvairių bendrovių direktorius ir vadovas. 2009–2010 m., 2014–2015 m. Trakų rajono savivaldybės tarybos narys.
Benediktas Vilmantas Rupeika
Lrs.lt nuotr./Benas Rupeika
1992–1996 m. B.V.Rupeika buvo Seimo narys, priklausė LDDP frakcijai. 1997–2018 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos žurnalistas, radijo laidos „Kaip žmonės gyvena“ autorius ir vedėjas.
Liudvikas Sabutis
Teisininkas L.Sabutis 1994–1996 m. buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ juristas, Vilniaus miesto savivaldybės sekretorius. 1996–2000, 2004–2012 m. buvo Seimo narys, konservatorius. 2001–2004 m. – Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokuroras, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.
Kazimieras Saja
Rašytojas, dramaturgas K.Saja po 1992 m. aktyvioje politinėje veikloje nebedalyvavo, užsiėmė kūryba. Yra išleidęs keliolika prozos knygų vaikams ir suaugusiems. Be to, Lietuvos teatruose pastatyta apie 20 K.Sajos scenos veikalų. Rašo iki šiol – naujausią apsakymų knygą „Dar ne visos paslaptys“ pristatė 2019 m.
Aloyzas Sakalas
Fizikos ir matematikos mokslų daktaras A.Sakalas 1992–2004 m. buvo Seimo narys, 2004–2009 m. Europos parlamento narys. 1996–2004 m. buvo Lietuvos „Gelbėkit vaikus“ (Save the Children Lithuania) organizacijos pirmininkas. LSDP garbės pirmininkas.
Algirdas Saudargas
A.Saudargas tapo vienu iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkūrėjų, 1995–1999 m. buvo partijos pirmininkas. 1992–2004 m. buvo Seimo narys. 1996–2000 m. užsienio reikalų ministras. 2004–2008 m. – Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos Ordinui. 2009–2019 m. buvo Europos parlamento narys.
Algimantas Sėjūnas
1993–1995 m. A.Sėjūnas buvo Šiaulių Sąjūdžio tarybos pirmininkas, laikraščio „Aušros alėja“ redaktorius, vyr. redaktorius. 1995–1996 m. – Šiaulių miesto mero pavaduotojas. 1996–2000 m. Seimo narys, konservatorius. Po 2000 m. – dirbo Šiaulių oro uoste, draudimo kompanijoje, dabar – pensininkas.
Liudvikas Simutis (1935–2014)
L.Simutis 1993 m. buvo vienas iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) Kauno skyriaus įkūrimo iniciatorių, dirbo Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėju-sekretoriumi. Buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos Sąjūdžio tarybos, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nariu. 1994–1995 m. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas. 2014 m. mirė Kaune, šiame mieste ir palaidotas.
Česlovas Vytautas Stankevičius
Č.V.Stankevičius 1992–1993 m. dirbo specialiųjų misijų ambasadoriumi Užsienio reikalų ministerijoje, 1993–1996 m. dirbo Krikščionių demokratų frakcijos Seime patarėju. 1996–2000 m. Seimo narys, krašto apsaugos ministras. 2001–2005 m. buvo Lietuvos ambasadorius Norvegijos karalystėje. 2005–2008 m. užsienio reikalų ministro patarėjas. 2008–2012 m. Seimo narys, konservatorius. Parašė kelias atsiminimų knygas apie politiką.
Rimvydas Raimondas Survila
Zootechnikas R.R.Survila 1991–1992 m. buvo žemės ūkio ministras. 1993–1997 m. buvo Vievio paukštyno direktoriaus pavaduotojas. 1997–1999 m. – Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius, direktoriaus pavaduotojas. 1999–2000 m. Seimo narys. 2006–2009 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo kancleris.
Valerijonas Šadreika (1938–1991)
Teisininkas. 1991 m. po sunkios ligos mirė Vilniuje, prabėgus vos metams po Nepriklausomybės atkūrimo, dar nesibaigus kadencijai, pirmasis miręs Kovo 11-osios signataras. Palaidotas Vilniuje.
Saulius Šaltenis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Saulius Šaltenis
Rašytojas, dramaturgas S.Šaltenis 1992–1996 m. buvo Seimo narys. 1990–1994 m. – kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorius, vienas iš savaitraščio įkūrėjų. 1994–1996 m. – dienraščio „Lietuvos aidas“ vyriausiasis redaktorius. 1996–1999 m. kultūros ministras. 1997 m. parašė scenarijų filmui „Mėnulio Lietuva“, vėliau parašė dar keletą pjesių ir romanų. 2019 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Šiuo metu gyvena Ispanijoje.
Lionginas Šepetys (1926–2017)
Menotyrininkas, buvęs komunistų partijos veikėjas L.Šepetys 1995–1997 m. buvo Energetikos ministerijos atstovas spaudai, vėliau iš aktyvios politinės veiklos pasitraukė. 2011 ir 2014 m. paskelbė prisiminimų knygas. Mirė ir palaidotas Vilniuje.
Gediminas Šerkšnys
Biofizikas, matematikos daktaras, diplomatas G.Šerkšnys 1991–1993 m. užsienio reikalų ministro pavaduotojas. 1993–1997 m. konsultacinės firmos „A.Abišala ir partneriai“ Vilniaus, vėliau Kauno skyriaus vadovas. 1998–2000 m. G.Šerkšnys buvo užsienio reikalų viceministras. 2000–2006 m. – Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose. 2006–2007 m. – Lietuvos Specialiosios misijos Afganistane vadovas, ambasadorius ypatingiems pavedimams. 2008–2012 m. buvo Lietuvos nuolatinis atstovas prie Europos Tarybos.
Albertas Šimėnas
A.Šimėnas 1991 m. sausio 10–13 d. buvo Lietuvos ministras pirmininkas, šiose pareigose pakeitęs K.D.Prunskienę. Vėliau kurį laiką buvo ekonomikos ministras. 1992–1996 m. jis buvo Ekonomikos ir privatizacijos instituto direktoriaus pavaduotojas, vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1996–2000 m. – Seimo narys. Vėliau dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai: 2000–2006 m. buvo plėtros direktorius, 2006–2017 m. – generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Jonas Šimėnas
Inžinierius geologas J.Šimėnas 1992–1996 m. buvo Seimo krikščionių demokratų frakcijos referentas, Seimo nario Algirdo Saudargo padėjėjas. 1996–2000 m. ir 2008–2012 m. buvo Seimo narys. 2000–2004 m. buvo AB „Stumbras“ generalinio direktoriaus konsultantas biokuro programos klausimais, 2005–2008 m. – Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos „Litbioma“ direktorius.
Jonas Tamulis
Fizikas J.Tamulis 1992–1993 m. buvo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos specialusis svečias. Vėliau pasuko į privatų verslą. Nuo 1998 m. iki šiol yra „Bridge Capital“ tarptautinės konsultacinės organizacijos vadovaujantis partneris Lietuvoje.
Aurimas Taurantas
A.Taurantas pasuko į diplomatinę tarnybą. 1993–1994 m. buvo Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos Strasbūre, o 1994–1999 m. – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos Strasbūre.
Vėliau dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, 2002–2006 m. buvo Lietuvos respublikos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje, 2010–2015 m, ambasadorius Čekijoje. Paskui iki 2021 m. buvo Lietuvos atstovas prie ESBO, Jungtinių Tautų skyriaus Vienoje, Tarptautinės atominės energijos agentūros.
Vladas Terleckas
Ekonomistas, disidento Antano Terlecko brolis V.Terleckas 1991–1993 m. buvo Lietuvos banko konsultantas, Mokslo centro direktorius, o 1993–1996 m. – Komercinio banko Mokymo centro direktorius. Ilgai dėstė Vilniaus universitete, išleido 5 monografijas Lietuvos bankininkystės ir pinigų klausimais, vadovėlį, mokymo priemones studentams.
Pranciškus Tupikas (1929–2015)
1992–1996 m. P.Tupikas buvo Seimo narys, priklausė konservatoriams. 1996–2010 m. gyveno JAV. Parašė knygą „Keturi NE: Nemeluoti! Nebijoti! Netylėti! Neužmiršti!“ 2010 m. grįžo į Lietuvą. 2015 m. mirė, palaidotas Vilniuje.
Algimantas Vincas Ulba (1939–2012)
1992 m. agronomas A.V.Ulba buvo paskirtas Klaipėdos rajono Priekulės paukštininkystės valstybinio ūkio laikinuoju administracijos vadovu. 1993 m. – likvidavus ūkį, perėjo dirbti į privačias įmones. 1993–1995 m. buvo Palangos meras. 1995–2003 m. – Palangos savivaldybės tarybos narys. 1995–2003 m. taip pat buvo Klaipėdos miesto savivaldybės įmonės „Senasis turgus“ direktoriaus pavaduotojas. 2012 m. mirė ir buvo palaidotas Palangoje.
Kazimieras Uoka (1951–2016)
K.Uoka 1992–1996 m. buvo Seimo narys, tautininkų frakcijos atstovas. 2006 m. – įkūrė ir dalyvavo Piliečių sąšaukoje. 2008–2012 m. Seimo narys. Mirė 2016 m., palaidotas Vilniuje.
Gediminas Vagnorius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gediminas Vagnorius
1991 m. sausio 13-osios naktį ekonomistas G.Vagnorius buvo paskirtas ministru pirmininku ir tapo jauniausiu premjeru Europoje (jam tada buvo 33 metai). 1991 m. vasarą įvedė pirmuosius lietuviškus laikinuosius pinigus, šnekamojoje kalboje dažnai vadintus pagal jo pavardę.
1992–2004 m. buvo Seimo narys, 1996–1999 m. Lietuvos ministras pirmininkas. 2000-2013 m. buvo Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos, Krikščionių partijos pirmininkas, kelis kartus nesėkmingai bandė patekti į Seimą. Parašė knygą „Valstybės kūrimas – misija (ne) įmanoma“, skelbė straipsnius ekonomikos ir valstybės valdymo klausimais. Pastaruoju metu pasitraukė iš politinio gyvenimo.
Zigmas Vaišvila
Fizikas Z.Vaišvila trumpai ėjo VSD vadovo pareigas. 1993–1997 m. buvo UAB „Infoverslas“ direktorius. Nuo 1997 buvo „Parex lizingo“, vėliau pervadinto į „FF lizingas“ direktoriumi. Seime dažnai organizuoja spaudos konferencijas įvairiomis temomis.
Petras Vaitiekūnas
P.Vaitiekūno karjera susijusi su užsienio politika. 1993–1998 m. buvo prezidento A.M.Brazausko referentas užsienio politikos klausimais. 1999–2004 m. jis buvo Lietuvos ambasadorius Latvijoje, 2005–2006 m. – Baltarusijoje, o 2006–2008 m. buvo užsienio reikalų ministras. 2009–2010 m. užsienio politikos klausimais patarinėjo Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui, 2010–2014 m. buvo ambasadorius Ukrainoje.
Rimvydas Valatka
R.Valatka veiklą tęsė žurnalistikoje. Jis 1992–2012 m. buvo dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, internetinio portalo http://www.lrytas.lt/ redaktorius. 2012–2015 m. R.Valatka buvo 15min vyriausiasis redaktorius, 2015–2016 m. – žurnalo „Veidas“ vyriausiasis redaktorius ir direktorius.
Birutė Valionytė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Birutė Valionytė
B.Valionytė 1993 m. birželio–gruodžio mėn. – dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. 1994–1997 m. buvo Susisiekimo ministerijos Aplinkos apsaugos ir eismo saugumo departamento direktorė., vėliau dirbo Generalinėje miškų urėdijoje. Nuo 2006 m. yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė.
Povilas Varanauskas
1991–1994 m. inžinierius P.Varanauskas buvo Rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvių teisių komisijos pirmininkas. Nuo 1995 m. jis buvo mokymo įstaigos UAB „Žmogaus sauga darbe“ mokymų vadovas, vyriausiasis finansininkas.
Eduardas Vilkas (1935–2008)
Habilituotas daktaras, akademikas E.Vilkas užsiėmė moksline veikla. Jis 1991–2001 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas. 1995–2002 m. buvo Lietuvos Respublikos Centrinės privatizavimo komisijos pirmininku. Rengė Lietuvos mokslo ir technologijų baltąją knygą, Lietuvos ūkio, ekonomikos, plėtros strategijas, inicijavo mokslinius projektus. Iki mirties buvo Ekonomikos instituto direktorius. Mirė 2008 m., palaidotas Vilniuje.
Emanuelis Zingeris
E.Zingeris 1992–2000 m. buvo Seimo narys, konservatorius. 2004 m. ėjo Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pareigas. 2004 m. vėl išrinktas į Seimą, paskui keliskart perrinktas, Seimo narys yra iki šiol. Priklauso TS-LKD frakcijai.
Alfonsas Žalys (1929–2006)
A.Žalys likusią gyvenimo dalį praleido Klaipėdoje. 1990–1995 m. buvo Klaipėdos miesto tarybos deputatas. 1995–1997, 1998–2000, 2001–2003 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. 2006 m. mirė Klaipėdoje, palaidotas Klaipėdos rajone.
Vidmantas Žiemelis
V.Žiemelis tęsė veiklą politikoje: 1992–2000 m. ir 2004–2012 m. buvo Seimo narys, 1996–1998 m. vidaus reikalų ministras. Iki 1999 m. buvo konservatorius, tuomet iš partijos pašalintas, priklausė ir vadovavo keletui mažesnių partijų, vėliau tapo Darbo partijos nariu. Nuo 2012 m. yra advokatų kontoros „Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai“ advokatas ir partneris.
Taip pat skaitykite
