2 keisti įpročiai, kuriuos dažniausiai turi labai protingi žmonės
(1)Visuomenės sąmonėje intelektualas dažniausiai suprantamas kaip asmuo, kuris visada žino teisingą atsakymą ir lengvai susidoroja su bet kokiomis gyvenimo užduotimis. Tačiau šiuolaikiniai psichologijos tyrimai atskleidžia kur kas sudėtingesnį vaizdą: aukštas intelekto lygis dažnai yra susijęs su mąstymo ypatumais, kuriuos aplinkiniai klaidingai laiko keistumu, nuobodumu ar neryžtingumu. Apie tai rašo portalas „Psychology Today“.
Mokslininkai išskiria du esminius įpročius, būdingus išlavintų intelektualinių gebėjimų žmonėms.
1. Nenumaldomas tiesos troškimas
Pirmasis išskirtinis bruožas – tai vadinamasis pažinimo poreikis. Nors dauguma žmonių geba greitai persijungti prie naujų temų, palikdami nuošalyje nebaigtus pokalbius ar neišspręstus prieštaravimus, aukšto intelekto asmenybė neranda sau vietos, kol neišsiaiškina pačios esmės.
Jei pašnekovo argumentai atrodo logiškai nepagrįsti arba svarbus klausimas lieka neatsakytas, toks žmogus mintimis vėl ir vėl grįš prie šios situacijos. Tai nėra užgaida ar noras pasiginčyti – tai biologinis smegenų poreikis struktūrizuoti informaciją. Tyrimai, apjungę dešimčių tūkstančių dalyvių duomenis, patvirtina: kuo aukštesnis intelektas, tuo stipresnis vidinis diskomfortas juntamas susidūrus su neapibrėžtumu.
2. „Per gilios“ analizės spąstai
Antroji ypatybė, dažnai krečianti piktus pokštus protingiems žmonėms, – sunkumai priimant pačius paprasčiausius sprendimus. Vakaro filmo, patiekalo restorane ar laiko atsakyti į žinutę pasirinkimas gali virsti ilgais svarstymais.
Kembridžo tyrėjai pažymi, kad tai nėra banalus neryžtingumas. Problema kita: intelektualo smegenys veikia pagal „maksimalaus efektyvumo“ algoritmą. Jos automatiškai apskaičiuoja daugybę variantų, pasveria rizikas ir pasekmes net tada, kai klaidos kaina yra artima nuliui. Smegenys tiesiog nespėja persijungti į „taupymo režimą“ ir iš įpročio analizuoja kasdienes smulkmenas taip pat kruopščiai, kaip ir rimtas gyvenimo užduotis.
Išvada
Tai, kas iš šalies atrodo kaip pernelyg didelis priekabumas ar nepasitikėjimas savimi, dažniausiai yra tik itin produktyvaus smegenų darbo šalutinis poveikis. Žmonės, turintys aukštą IQ, nesiekia apsunkinti sau gyvenimo – jie tiesiog nemoka mąstyti paviršutiniškai, net jei situacija to reikalauja.
Rašyti komentarą