2026 m. didėja valstybės įmoka į II pakopą: kiek papildomai gaus kaupiantieji?

Apie tai, ką svarbiausia žinoti kaupiantiesiems, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Didėja valstybės skatinamoji įmoka

Kaip ir iki šiol, dalyvis į pensijų fondą moka 3 proc. nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 

2026 m. valstybės skatinamoji įmoka jau siekia 33,49 Eur per mėnesį, arba 401,88 Eur per metus. Ši suma kasmet auga priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

„Valstybės paskata yra papildomas įnašas į žmogaus pensijos sąskaitą. Ji ne tik papildo įmokas, bet ir didina bendrą investuojamą sumą, taip sustiprindama sudėtinių palūkanų efektą. Ilguoju laikotarpiu būtent ši nuosekli valstybės dalyvavimo forma leidžia sukaupti daugiau ir sumažinti riziką, kad senatvėje pajamos reikšmingai atsiliks nuo buvusio darbo užmokesčio“, – sako L. Načajienė.

Ekspertė pateikia pavyzdį: jei žmogus uždirba 2 tūkst. Eur per mėnesį prieš mokesčius, jo įmoka į II pakopą sudarys 60 Eur, o valstybė kiekvieną mėnesį papildomai perves dar 33,49 Eur. 

Taigi bendra suma pensijai kaupti kas mėnesį sudarytų apie 93,49 Eur, o per metus – daugiau nei 1,121 tūkst. Eur, neskaičiuojant investicinės grąžos.

Kvies kaupti savarankiškai

Vienas didžiausių pokyčių 2026-aisiais – atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus.

Nuo šiol kaupimas tampa iš esmės savanoriškas: pensijų kaupime nedalyvaujantys 18–40 metų žmonės gaus nuolatinį kvietimą ir informaciją apie galimybes prisijungti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje, tačiau be aktyvaus žmogaus sprendimo niekas nebus automatiškai įtraukiamas.

„Šis pokytis reiškia didesnę asmeninę atsakomybę. Kitaip tariant, norintys kaupti turės patys apsispręsti ir sudaryti sutartį.

Tai gera proga sąmoningai įsivertinti, kokios pensijos siekiame ateityje, nes vien „Sodros“ pensija dažnai neužtikrina pajamų, artimų buvusiam atlyginimui“, – pabrėžia ekspertė.

Išaugo minimali anuiteto riba

Nuo 2026 m. atnaujintos ir pensijų anuiteto ribos, pagal kurias nustatoma, kokio tipo išmoka bus taikoma sukakus pensiniam amžiui. 

Ekspertė primena, kad iki minimalios pensijų anuiteto ribos sukauptą turtą galite atsiimti laisvai pasirinkdami išmokos tipą: vienkartine išmoka, periodinėmis išmokomis arba savanoriškai įsigydami pensijų anuitetą.

„Dabar minimali pensijų anuiteto riba, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti anuitetą ir sukauptą pensiją senatvėje gauti mėnesinėmis išmokomis, siekia 16,785 tūkst. Eur. 

O maksimali riba, virš kurios sukaupto turto dalį galima atsiimti vienkartine išmoka, siekia 83,926 tūkst. Eur“, – sako L. Načajienė.

Ekspertė pabrėžia, kad šie „slenksčiai“ yra svarbūs planuojant, kaip gausime pensiją senatvėje, tačiau sprendimai kaupti ar ne turėtų remtis ne vien ribomis, bet ir tikslu užsitikrinti stabilias pajamas senatvėje.

Rekomenduoja kaupti ne tik antroje pakopoje

L. Načajienė pabrėžia, kad norint senatvėje gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70–80 proc. iki tol buvusio darbo užmokesčio. 

Norint pasiekti šį tikslą, tik pirmosios ir antrosios pensijų pakopos gali nepakakti.

„Prognozuojama, kad valstybinė pensija senatvėje sudarys tik apie 40 proc. dabartinio atlyginimo dydžio.

Papildomai investuojant antros pakopos pensijų fonduose, tikėtina, asmens pensija išaugtų iki maždaug 50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. 

Tačiau norint senatvę pasitikti tikrai oriai, likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio potencialiai gali užtikrinti savanoriškas investavimas į trečiąją pakopą“, – rekomendacija dalinasi ekspertė.