22-ejų Nadija Ukrainoje turėjo savo muzikos mokyklą, o Lietuvoje veda dainavimo terapiją

„Projektas yra tarptautinis, tad turime ypatingą progą pasimėgauti gražiausiais ne tik Lietuvoje, bet ir aplink skambančiais balsais: artimiau pažinti šiuo metu Lietuvoje gyvenančius kitų tautų atlikėjus ar mylimus, šio šou formato neturinčius Lietuvos kaimynus. Tai projektą kelia į dar kitą – pasaulinį lygį“, — sako „Lietuvos balso“ kūrėjai.

Ištikimiausi šiuo metu žiūrimiausios TV laidos šalyje fanai turbūt pastebėjo, kad scenoje šiame sezone pasirodo ir nemažai ukrainiečių – dar viena jautria istorija jau šį sekmadienį aklosiose perklausose pasidalins Nadija iš Kyjivo.

Dvidešimt dvejų atidarė savo muzikos mokyklą

Nadija iki karo gyveno Kyjive, tačiau yra kilusi iš Vakarų Ukrainos.  Būdama dar labai jauna ji jau ėmė profesionaliai muzikuoti – dainavo ne tik linksmomis, sarkastiškomis dainomis pagarsėjusioje grupėje, bet ir įkūrė savo muzikos mokyklą.

„Buvau sukaupusi daug patirties, nes jau iki tol penkerius metus mokiau muzikos, taip pat pati nuolatos muzikavau – nusprendžiau, kad tai yra mano „geriausias laikas“ ir turiu  sukurti kažką savo. Taip pat labai norėjau atidaryti kitokią muzikos mokyklą: kai pati mokiausi, man nepatiko, kaip vaikams dėstomas vokalas: susidarė įspūdis, kad daroma viskas, kad būtų atmuštas noras kažką tai daryti šiame gyvenime“, – pasakoja Nadija.  

Tiesa, pradėti profesionalų muzikinį kelią jai ir pačiai nebuvo lengva. „Šeima mane labai atkalbinėjo nuo muzikos, ypač tėvas: jis svajojo, kad aš būčiau ar tai teisininke arba bent buhaltere, aišku, tai yra puikios profesijos, bet kai atvykau pažiūrėti stojamųjų į muzikos akademiją, pamačiau koridoriuose skambančią muziką, tą magiją ir kaip visi dėl muzikos „išprotėję“ – supratau, kad noriu tik muzikuoti – nieko daugiau“.

Veda dainavimo terapijas ukrainiečiams Lietuvoje

Vasario 24-osios rytą draugės pažadinta Nadija taip pat negalėjo patikėti tuo, kas vyksta Ukrainoje. Deja, netrukus teko įsitikinti, kad tai, kas vyksta, yra tiesa, o po kelių dienų slėptuvėse teko keliolika valandų evakuotis traukiniu.

„Kaip išėjau iš tos slėptuvės su vienais rūbais, taip ir išvažiavau... Pradžioje į Vakarų Ukrainą, tačiau vėliau nusprendžiau vykti pas mamą, kuri jau gyveno ir dirbo Lietuvoje“ , – prisimena Nadija ir pripažįsta, kad tik atvykus psichologiškai buvo sunku.

„Atvažiavai ir galvoji, o ko tu čia atvažiavai, ką aš čia veiksiu, ką darysiu? Na, galvojau, kad keletą dienų pabūsiu, o ten viskas pasibaigs ir aš sugrįšiu, o taip eina savaitė, eina antra... nusprendžiau, kad negaliu sėdėti vietoje, tad pradėjau savanoriauti pabėgėlių taškuose, vėliau ir vesti dainavimo terapiją ukrainiečiams – tikiu, kad muzika padeda ir sunkiausiomis akimirkomis“, – pasakoja dabar darželyje dirbanti Nadija.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder