Atsiskyrimas gali būti vienas iš jūsų problemų sprendimų, tačiau ne visi atsiskyrimai yra vienodi- jie gali tarnauti skirtingiems tikslams. Štai dažniausiai pasitaikantys:
1. Sumažinti įtampą.
Nors tai gali būti trumpas atvėsimo laikotarpis per naktį, aš taip pat sutikau porų, kurioms pertrauka atvėsti gali trukti savaites, net mėnesius. Nuoskaudos kaupėsi, pokalbiai ar net klausimai gali greitai virsti ginču. Jums reikia erdvės ir laiko, kad pyktis jūsų galvoje tiesiog nurimtų.
2. Suteikti erdvės apmąstymams ir išsiaiškinimui.
Jūs nebežinote, ko norite, kaip jaučiatės ar ką daryti. Jums reikia ne tik pabėgti nuo įtampos, bet ir pailsėti nuo kasdienių tėvystės ar namų ūkio pareigų. Atsiskyrimas suteikia atokvėpį, kuris, tikimasi, padės jums suprasti, ko jums reikia, išsiaiškinti galimybes ir sugalvoti tolesnių veiksmų planą.
3. Patikrinti, ar pasiilgstate vienas kito.
Jūs žinote, kaip jaučiatės dabar – apmaudas, nusivylimas, išsekimas – bet jums įdomu, ar turėdami galimybę pabėgti nuo visos negatyvios energijos ir dramos, vėl susisiektumėte su savo širdimi, ir ar iš tikrųjų pasiilgtumėte savo partnerio. Bet kuriuo atveju, svarbu tai žinoti.
4. Patirti, ką reiškia būti vienam.
Jūs jau emociškai linkote į skyrybas, bet nerimaujate dėl nežinomybės. Atsiskyrimas leidžia jums pajusti, koks tai gali būti jausmas: Ar galite susidoroti su vienatve? Ką reiškia vėl susitikinėti? Kaip susitvarkysite finansiškai? Ar vaikams viskas bus gerai? Atsiskyrimas gali padėti jums atsakyti į kai kuriuos iš šių klausimų, numatyti iššūkius ir sustiprinti pasitikėjimą savimi.
Aiškus atsiskyrimo priežasties apibrėžimas yra pirmas žingsnis siekiant užtikrinti, kad gautumėte tai, ko jums reikia, tačiau dar reikia daug ką nuveikti.
Štai keletas kitų dalykų, kuriuos reikia turėti omenyje:
Nesitikėkite, kad emociškai būsite toje pačioje vietoje.
Kai kurios poros gali pasiekti tašką, kai, nors ir turėdamos skirtingas priežastis, sutinka, kad tai yra kitas žingsnis, kurį jos nori žengti. Tačiau jos yra mažuma; dažniausiai vienas yra labiau pasirengęs skirtis, o kitas – mažiau. Šis disbalansas lemia, kad vienas jaučia laisvės, netgi jaudulio, jausmą, o kitas jaučiasi apleistas ir prislėgtas.
Tačiau per ateinančias savaites ir mėnesius tai gali pasikeisti: „išeinančiajam“ jaudulys išblėso, o kitas išeina iš sielvarto ir jaučiasi geriau, arba ne. Tai yra atsiskyrimo proceso dalis, kuri emociškai dažnai yra judantis taikinys.
Nekelkite įspūdžio, kad nesate išsiskyrę.
Nekalbėkite kiekvieną vakarą po darbo ir nesėdėkite namuose su vaikais iki 23:00 val. Jūs nenaudojate atsiskyrimo tikslo. Jei esate išsiskyrę, būkite išsiskyrę.
Nustatykite bendravimo taisykles.
Tai reiškia, kad reikia derėtis, kaip iš tikrųjų atrodys atsiskyrimas. Ar keisitės vaikų priežiūra? Ar vaikai eis pas jus? Ar turėsite šeimos vakarienes ar pasimatymus? Ar kasdien ar kas savaitę bendrausite telefonu ar žinutėmis? Ar bandysite porų konsultacijas? Ar sudarysite atsiskyrimo sutartį? Ar yra laiko limitas, kiek ilgai tai darysite?
Šio klausimo išsiaiškinimas yra ypač svarbus, jei turite vaikų, nes jie labiausiai nori žinoti, kaip pasikeis jų pasaulis. Idealiu atveju, tai turėtų būti išspręsta prieš prasidedant atsiskyrimui, kad galėtumėte padėti jiems prisitaikyti prie artėjančių pokyčių.
Dažnai sunku tai išspręsti, nes iš esmės jums dabar reikia daryti tai, ko tikriausiai negalėjote daryti pastaraisiais mėnesiais ar net metais. Pasitelkus išorinį asmenį, kuris padėtų tarpininkauti – konsultantą, dvasininką ar advokatą – gali padėti, kad šie kritiniai pokalbiai būtų produktyvūs.
Išlikite atviri naujovėms
Atsiskyrimas yra pokytis, o pokytis yra procesas. Nebent jūsų atsiskyrimas yra trumpas – kelios dienos ar savaitės – tikėkitės, kad emocijos ir mąstymas pasikeis, kai abu pereisite per sielvartą, kai emocinės dulkės pradės nusėsti, kai eksperimentuosite su naujais elgesio modeliais ir iššūkiais.
Atsiskyrimas gali būti tiltas tarp vieno jūsų gyvenimo skyriaus pabaigos ir naujo pradžios, nepriklausomai nuo to, ar galiausiai liksite kartu, ar ne.
Pasirinkimas yra jūsų – tiek priimti, tiek patirti.
Šaltinis: www.psychologytoday.com
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą