Tarp meno ir vandalizmo: ką apie miestą pasakoja Klaipėdos sienos?

Atvejų nemažėja

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Albinas Misevičius teigia, kad nelegalūs grafičiai išlieka opi visų didžiųjų miestų problema.

„Situacija dėl nelegalių grafičių Klaipėdos mieste iš esmės nesikeičia - atvejų, kai grafičiais apgadinami pastatų fasadai, nemažėja“, - informavo A. Misevičius.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės teigimu, nelegalūs grafičiai valomi nuo viešosiose erdvėse esančio inventoriaus ir statinių. Šiems darbams kasmet skiriama apie 10 tūkst. eurų.

Ribą apibrėžia pagarba

Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Žana Vilks-Kolakauskienė teigia, kad gatvės meno negalima vertinti vienareikšmiškai.

„Gatvės meno poveikis miesto įvaizdžiui priklauso nuo konkretaus kūrinio, jo meninės kokybės, vietos ir santykio su aplinka. Kokybiškai įgyvendinti, konkrečiai vietai pritaikyti ir nustatyta tvarka suderinti meninės tapybos projektai gali prisidėti prie miesto viešųjų erdvių išskirtinumo ir patrauklumo. Tuo metu savavališkai atsirandantys užrašai ir piešiniai gali kurti netvarkingos aplinkos įspūdį“, - sako Ž. Vilks-Kolakauskienė.

Gatvės menininkas Pijus Čeikauskas piešinius lygina su miesto tatuiruotėmis, suteikiančiomis jam savitą charakterį.

Gatvės menas yra tarsi miesto tatuiruotės. Gali jų nemėgti - ir tokių žmonių yra daugybė, - bet jos suteikia miestui charakterio. Matai, kad miestas yra gyvas, kad jame pulsuoja alternatyvi kultūra.

„Gatvės menas yra tarsi miesto tatuiruotės. Gali jų nemėgti - ir tokių žmonių yra daugybė, - bet jos suteikia miestui charakterio. Matai, kad miestas yra gyvas, kad jame pulsuoja alternatyvi kultūra“, - sako P. Čeikauskas.

Kalbėdamas apie ribą tarp gatvės meno ir vandalizmo, menininkas ją pirmiausia sieja ne su leidimu, o su pagarba.

„Tą ribą galima būtų įvardinti kaip pagarbą. Jei tai yra bent kiek pagalvota apie erdvę, žiūrovą ar kontekstą - tai pagarba. Jei tai yra daroma iš paskatos parodyti, koks drąsus esi, kaip aukštai gali užlipti ar stilingai įraityti raidę - tai vandalizmas“, - sakė menininkas.

Tačiau, anot jo, ši riba nėra iki galo aiški.

„Vandalizmas irgi yra menas. Reikia jų nemaišyti. Tarp vandalizmo yra labai gerų pavyzdžių, kurie mane įkvėpia ir skatina drąsiau matyti meną kaip savo idėjų pasakojimo platformą. Taip pat turime ir labai daug gatvės meno, kurio kūrybos idėja yra paremta ant pagarbos nebuvimo, gal net kažkieno paniekinimo. Riba kažkur yra, bet ji yra labai plonytė“, - teigė P. Čeikauskas.

Menininko nuomone, kūrinio legalumas savaime nenustato jo meninės vertės. Kai kurie žinomi gatvės meno darbai sąmoningai kuriami be leidimo, nes pasirinktas būdas ir vieta sustiprina jų siunčiamą žinutę.

„Jeigu meniškai vertingas piešinys sukurtas be leidimo, jis vis tiek gali būti vadinamas menu. Legalumas nenustato meninės vertės“, - pabrėžė kūrėjas.

Legali siena - vieta bandyti

Viena iš vietų, kurioje Klaipėdos kūrėjai gali piešti legaliai, veikia Artojo g. 6. Čia įsikūrusi gatvės meno platforma „Artojai“, o jos siena tapo eksperimentine kūrybos ir bendruomenės susitikimo erdve.

„Tai yra praktikavimosi ir bendruomenės susibūrimo erdvė, kurioje laukiamas kiekvienas“, - sako P. Čeikauskas.

© Nelegalūs grafičiai valomi nuo viešosiose erdvėse esančio inventoriaus ir statinių. Šiems darbams kasmet skiriama apie 10 tūkst. eurų. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Pasak menininko, „Artojo 6“ kūriniai atsiranda su pastato savininkų žinia. Kiekvieno naujo eskizo atskirai derinti nereikia - savininkai informuojami apie planuojamą piešti naują sieną ir dažniausiai tam neprieštarauja.

„Kūryba legalioje erdvėje nuo piešimo be leidimo iš esmės skiriasi tik leidimu. Mieste visas procesas labai ilgai užtruktų - leidimai, derinimai, Savivaldybės aparatas, visi sprendžia, leisti ar neleisti. Taip kūryba prarastų dalį savo žavesio“, - teigia jis.

Ar Klaipėdai reikia daugiau erdvių?

Klaipėdos kultūros strategijoje iki 2030 metų konkretus poreikis įrengti daugiau legalių gatvės meno erdvių nėra numatytas.

„Tačiau joje numatytas poreikis stiprinti atskirų miesto kvartalų ir viešųjų erdvių tapatybę, pasitelkiant mažosios architektūros ir kitas meninės raiškos formas. Kūrėjai ir menininkai gali teikti paraiškas Savivaldybės kultūros dalinio finansavimo konkursui“, - teigė Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorius Ričardas Zulcas.

P. Čeikauskas nemano, kad Klaipėdoje visiškai trūksta vietų legaliai kūrybai. Mieste kartais vyksta veiklos, per kurias jauni žmonės gali pirmą kartą išbandyti purškiamus dažus ir mokytis suprasti erdvę.

Tačiau nuolatinio būrelio, kuriame jaunimas galėtų reguliariai mokytis gatvės meno, Klaipėdoje nėra.

„Pati Artojo gatvės veikla yra kibirkštėlė, kuri, tikiuosi, vieną dieną įžiebs didelį gatvės meno židinį“, - sako kūrėjas.

Nors daugiau legalių sienų kol kas neplanuojama, Artojo gatvės pavyzdys rodo, kad tokia vieta gali tapti ne tik erdve piešiniams, bet ir galimybe mokytis, eksperimentuoti bei burti gatvės meno bendruomenę.