Aiškėja, kuo galėtų virsti Klaipėdos pašto pastatas (2)

Klaipėdos centrinio pašto pastato įveiklinimo galimybių darbo grupė išgrynino tris idėjas, kuo galėtų virsti Klaipėdos pašto pastatas: Argelanderio menų centru, Baltijos meno rezidencijų centru arba Komunikacijos centru.

Pašto galimybių studijos darbo grupės manymu, tiek Klaipėdoje, tiek ir Lietuvoje trūksta menui skirtos koncentruotos ir išvystytos rezidencijų infrastruktūros, todėl čia galėtų būti kuriama miestą reprezentuojanti erdvė - Baltijos meno rezidencijų centras.

Rezidencijų centras įsijungtų į jau esamų kultūrinių erdvių tinklą, o taip būtų stiprinama ir tarptautinė meninė-kultūrinė tinklaveika bei vystomas bendradarbiavimas tarp įvairių kultūros institucijų Klaipėdos ir Lietuvos mastu.

Idėja pašto pastate kurti Komunikacijos centrą kilo dėl to, jog Lietuva yra atsilikusi medijų raštingumo srityje Europos kontekste. Visuomenė nepakankamai išprususi ir neatspari dezinformacijos poveikiui, nepakankamai kritiška.

Taip pat Klaipėdoje trūksta patrauklių erdvių jaunimui, Klaipėdos regione nėra specializuotų kūrybinių ir rezidavimo erdvių. Tad įkūrus Komunikacijos centrą ne tik labiau vystytųsi medijų ir skaitmeninė ekonomika, bet Klaipėda turėtų galimybę tapti ir kultūros edukacijos lyderiu Lietuvoje.

Idėją įkurti Argelanderio centrą pasufleravo inžinerinių, gamtos ir tiksliųjų mokslų specialistų trūkumas, skaitmeninio raštingumo ugdymo poreikis.

Argelanderio centras būtų orientuotas į meno ir mokslo sintezę, būtų skatinamas tiksliųjų ar gamtos mokslų pasirinkimas, požiūris į meną kaip į tyrimų lauką.

Daug neatsakytų klausimų

Darbo grupė, pristačiusi pagrindines pastato įveiklinimo idėjas, pristatė ir rekomendaciją valstybės biudžeto lėšomis sutvarkius pastatą Klaipėdos miesto savivaldybei tapti pagrindiniu komplekso operatoriumi ir veiklų vykdytoju.

Tačiau, pasak uostamiesčio vicemero Arvydo Cesiulio, Savivaldybė tapti pastato valdytoju nenori.

„Galimybių studijos rengėjai, turbūt ir ministerija, galvoja, jog vis dėlto čia turėtų būti matomas didelis Savivaldybės indėlis, o mes manome, kad Savivaldybė neturėtų tame reikale dalyvauti, nes tai kultūrinis objektas su visomis veiklomis, nesvarbu, pagal kurią viziją. Tai mes dabar turėtume kurti kažkokią instituciją? O jei Savivaldybei pašto pastatas būtų perduotas sutvarkytas, renovuotas, tai kam perduoti tada? TIC? Muziejui?“, - svarstė vicemeras.

Jo manymu, dabar svarbiausia, kad reikalai juda į priekį, tačiau liko dar daug neatsakytų klausimų - kas finansuos? Kaip vyks pastato perėmimas?

„Dabar mes tik kalbame apie tai, o pastatas stovi ir griūna, kol mes diskutuojame. Vieną iš pagrindinių finansavimo dalių sudaro bilietai, tačiau mes puikiai žinome, kad šiais laikais kultūra nėra ta prekė, kuri perkama labai smarkiai. Žmonės nėra linkę skirtis su pinigais, kai kalbama apie muziejų lankymą. Tai toks optimistiškas požiūris į galimą lėšų surinkimą atrodo labai abejotinas“, - dėstė A. Cesiulis.

Vicemero tikinimu, darbo grupė padarė itin didelį ir gerą darbą, ne tik išgrynino alternatyvas, bet ir atliko preliminarius skaičiavimus, kiek kainuotų pastato sutvarkymas.

„Buvo pateikti tam tikri pirminiai skaičiavimai, ko anksčiau nebuvo, ir mes buvome linkę burti iš kavos tirščių, kiek tai galėtų kainuoti. Aišku, ir dabartiniuose skaičiavimuose nebuvo nurodytos konkrečios sumos, kiek turėtų kainuoti, pavyzdžiui, ne tik kad pašto perėmimas, pardavimas-pirkimas, visiškas sutvarkymas, įrengimas ir paleidimas funkcionuoti, bet tam tikros gairės buvo paminėtos“, - sakė A. Cesiulis.

Kūrybinėse dirbtuvėse buvo suformuluoti Klaipėdos centrinio pašto komplekso idėjiniai kriterijai:

1. Idėjinis-istorinis pastato ir vietos tęstinumo užtikrinimas, pabrėžiant pastato funkcinę paskirtį - komunikaciją, ryšius, susisiekimą ir mobilumą. 2. Atliepti pašto inovatyvumo aspektą - pašto, kaip istorinio technologinės pažangos simbolio, vaidmenį, autentiškumą ir specifiškumą (atsižvelgiant į aplink vystomus kitus projektus). 3. Interaktyvumas ir patyriškumas (atsižvelgiant į šiuolaikinės auditorijos poreikius). 4. Erdvės demokratiškumas, atvirumas ir prieinamumas - ypač buvusios pagrindinės pašto salės. 5. Orientavimasis į vaikus, jaunimą bei jaunuosius talentus, kurių užimtumas ir pritraukimas į Klaipėdą šiuo metu yra iššūkis. 6. Vietos gyvybingumo ir idėjinio vientisumo klausimai. 7. Idėjinis ir urbanistinis integralumas. 8. Patrauklumas užsienio partneriams. 9. Nuolat atsinaujinantis ir aktualus turinys. 10. Idėjos aktualios ne tik šiandien, bet ir ateinantį dešimtmetį, būtų tvarios ir kurtų pridėtinę vertę tiek miestui, tiek ir Lietuvai.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder