Įgyvendinus šias priemones šiame vandens telkinyje būtų pagerinta sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų ir šlakių išteklių būklė, o žuvų eksploatavimo intensyvumas neviršys saugių biologinių ribų, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Ministerija siūlo visiškai uždrausti žvejybą 40–44 mm akių dydžio tinklais.
Mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad to paties ilgio 40-45 mm akytumo tinklu neverslinio dydžio žiobrių pagaunama beveik 40 kartų daugiau nei 46–50 mm tinklu.
45–50 mm akių dydžio statomųjų tinklų siūloma sumažinti daugiau nei per pusę – vietoje 230 vnt. leisti žvejoti tik 99 vnt., 66 vnt. mažinamas ir 70–80 mm akių dydžio statomųjų tinklų kiekis, 46 vienetais siūloma mažinti marinių gaudyklių kiekį.
Be to, siūloma uždrausti žvejybą dreifiniais tinklais ir drausti žvejybos įrankių konvertavimą – pagal žvejybos įmonei paskirtą žvejybos kvotą turimų žvejybos įrankių keitimą į atitinkamą kiekį kitokio tipo ar akytumo žvejybos įrankių, pagal žvejybos efektyvumą.
Šie pakeitimai planuojami atsižvelgus į pastarųjų metų žuvų išteklių tyrimus Kuršių mariose.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žuvų bendrijų būklė yra bloga – per daug intensyvi verslinė žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.
Įvertinę šiuos rodiklius mokslininkai siūlo verslinės žvejybos intensyvumą ir žuvų išteklių eksploatavimą šiose akvatorijose sumažinti ne mažiau kaip trečdaliu.
Mokslinių tyrimų duomenimis, sterkų išteklių būklė Kuršių mariose yra bloga, mažėja žiobrių, ešerių gausumas ir biomasė. Didžiausias šių žuvų neverslinio dydžio šalutinis laimikis yra 40–50 mm akių dydžio tinkluose.
Visi 2016–2018 m. šiais tinklais mokslininkų sugauti sterkai buvo mažesni nei verslinio dydžio, 2019 m. jų priegauda siekė 73,9 proc., 2020 m. – 93,4 proc., 2021 m. – 73,7 proc.
Žiobrių neverslinė priegauda šiuose įrankiuose skirtingais metais siekė nuo 25,5 proc. iki 52,9 proc. Į tokio akių dydžio tinklus pakliūva ir nemažai draudžiamų žvejoti lašišų bei šlakių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą