Apsileidėliams gėdos lenta nebegresia
(5)Puslapis užverstas
Jau daugybę metų Klaipėdos miesto savivaldybės taryba kasmet tvirtindavo uostamiestyje esančio apleisto ar netvarkomo nekilnojamojo turto objektų sąrašą. Jis būdavo sudaromas ne tik dėl šiame sąraše atsidūrusiems objektams taikomo maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifo. Jų savininkams tai kainuodavo ne 0,5 ar 0,8 proc., o 3 proc. tarifą.
Viešai paskelbta gėdos lenta priversdavo verslininkus ne tik plačiau atverti pinigines, bet ir paprasčiausiai raudonuoti prieš visus klaipėdiečius. Pastarieji sužinodavo, kas yra jų miesto vaizdą darkančių objektų savininkai.
Tradiciškai Klaipėdos miesto savivaldybė šį sąrašą paskelbdavo rudenį. Tačiau šiemet miestiečiai jo neišvys.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, sąrašas apskritai sudaromas nebus.
"Yra šiokių tokių pasikeitimų, jei taip galima sakyti. Dėl pakeisto įstatymo savivaldybės, kurios tokius sąrašus sudaro ir skelbia, dabar ištisai vaikšto po teismus.
Pastatų savininkai skundžia savivaldybių sprendimus jų turtą įtraukti į apleistų statinių sąrašus. Ir tenka juos iš sąrašų išbraukti.
Toks atvejis gali būti ir Klaipėdoje. Turime prašymą išbraukti iš dar, jei neklystu, 2018 ar 2019 metais sudaryto sąrašo. Gali būti, jog bus kreiptasi net ir į teismą„, - “Vakarų ekspresui" sakė G. Pocius.
Surišo rankas
Verslininkams galimybė išvengti viešos gėdos atsirado pakeitus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. Jame sakoma, kad apleistu nekilnojamuoju turtu pripažįstamas ir į minėtą sąrašą įtraukiamas žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai grėsmę keliantis nekilnojamasis turtas, kurį tokiu pripažįsta Vyriausybė. Tad nuošalyje paliktos savivaldybės tokios teisės nebeturi.
„Apie tai ne kartą kalbėta ir diskutuota, tad Vyriausybė žadėjo išbraukti šį sakinį. Tačiau metai bėga ir niekas nesikeičia.
Todėl teismų praktika tokia, kad savivaldybių patvirtinti sąrašai yra naikinami. Viliamės, jog per artimiausius metus pažadas bus ištesėtas.
Kriterijų nustatymas turi būti paliktas savivaldybėms.
Kiekviena iš jų geriausiai žino savo specifiką ir reikalavimus. Vyriausybė apskritai į tai neturėtų kištis, nes nekilnojamojo turto mokestis mokamas savivaldybei. Ji pati gali nustatyti, koks jis turėtų būti, penkis ar dešimt kartų didesnis“, - tikino uostamiesčio Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus patarėja Jurgita Drizgaitė.
Apsileidėlių mažėja
Pernai sudarytame Klaipėdos apleistų ar netvarkomų pastatų sąraše puikavosi tik trys adresai. Užpernai - septyni, 2018-aisiais - trylika.
"Situacija palaipsniui gerėja, tad ir sąrašas kasmet darydavosi vis trumpesnis. Tai lemia ir griežtesnė priežiūra. Ją dabar vykdo ne tik Savivaldybės statinių priežiūros specialistai, kurių yra tik trys. Dirbame kartu su kolegomis iš Viešosios tvarkos skyriaus.
Jie ne tik paragina susitvarkyti, bet ir „paskatinimus“ išrašo.
Prisideda ir nuolatinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantys ugniagesiai. Rezultatas toks, kad senų apleistų ir netvarkomų pastatų mieste mažėja. Bet atsiranda ir naujų, tad atsipalaiduoti negalima", - teigė G. Pocius.
Uostamiesčio gražėjimui įtakos gali turėti ir pagaliau patvirtintas naujas Klaipėdos miesto bendrasis planas. Jo sprendinių rengimas ir derinimo procesas truko net šešerius metus.
„Nemažai nenaudojamų statinių stagnavo, nes nebuvo miesto bendrojo plano. Jų savininkai negalėjo veikti. Kad ir pakeisti paskirtį, visuomeninius objektus pritaikant komercinei veiklai. Plano patvirtinimas turės įtakos tam tikrų teritorijų išvystymui“, - vylėsi J. Drizgaitė.
Liko vienintelis
Praėjusiais metais patvirtintame apleisto ar netvarkomo nekilnojamojo turto objektų sąraše puikavosi trys adresai - Artojų, Didžiojoje Vandens ir P. Lideikio gatvėse.
Jei šis sąrašas būtų sudarytas ir šiemet, jame greičiausiai būtų likęs vienintelis prekybos kioskas P. Lideikio gatvėje.
"Artojų gatvėje stovėję keli apleisti pastatai nugriauti, teritorija sutvarkyta. Darbai pajudėjo ir senamiestyje, Didžiojoje Vandens gatvėje. Čia esantį pastatų kompleksą nusipirko nauji savininkai.
Na, o Lideikio gatvėje situacija niekaip negali pasikeisti. Savininkas prie prekybos kiosko ar paviljono neturi suformavęs žemės sklypo. Nacionalinė žemės tarnyba jo neformuoja, nes statinys nėra naudojamas. Manome, kad nėra jokių vilčių, kad jis būtų pradėtas naudoti pagal paskirtį, ką ir galima daryti be suformuoto žemės sklypo", - sakė J. Drizgaitė.
ĮŽYMYBĖ. Kad ir kaip būtų liūdna, dar 1995 metų rugsėjo viduryje sudegusio kino teatro „Baltija“ griuvenos jau tapo garbės nedarančiu Klaipėdos miesto simboliu. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
Didžiausios piktžaizdės
Net ir neklaipėdiečiai žino, kad didžiausią gėdą uostamiesčiui daro senamiestyje, Žvejų gatvės pradžioje, stūksantys prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus sudegusio „Baltijos“ kino teatro griuvėsiai. Tačiau jie iš apsileidėlių sąrašo išbraukti dar praėjusiais metais. Priežastis labai paprasta. Pastatą valdanti Šiaulių bendrovė „Fisanta“ gavo statybos leidimą ir gali pradėti jo rekonstrukciją.
Gali, tačiau nepradeda. Be bandymų įkalbėti gražiuoju, Klaipėdos miestas šiauliečius paskubinti gali tik vieninteliu būdu. Ir jį naudoja.
„Šiauliečiai jau dabar moka maksimalų nekilnojamojo turto mokestį - apie penkis su puse tūkstančio eurų per metus“, - sakė kasdien pro savo kabineto langus į sudegusį kino teatrą žvelgiantis miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Mero teigimu, ši situacija, nors ir vangiai, krypsta į gerąją pusę. Pagal naujus teisės aktus, statybos leidimas negali gulėti stalčiuje metų metus. Nieko nedarant, jis bus panaikintas.
Nieko miestas negali padaryti ir Liepojos gatvės pradžioje jo veidą darkančiam „randui“. Prie prekybos centro stovintis pastatas oficialiai nėra nei apleistas, nei netvarkomas.
„Formaliai tai yra dar nebaigta statyba. Pagal galiojančius įstatymus mes jo į sąrašą įtraukti neturėjome jokio pagrindo. Tai padaryti galima tik baigus statybas ir Savivaldybei atliekant statinio naudojimo priežiūrą“, - sakė G. Pocius.
„Vakarų ekspreso“ duomenimis, Liepojos gatvėje esantis pastatas priklauso keliems fiziniams asmenims, kurie dėl jo likimo nesutaria ir tarpusavyje. Teigiama, kad šeimininkai pastatą mielai parduotų, tačiau įvardyta kaina nubaido net ir labai plačiai savo pinigines praverti pasiryžusius potencialius pirkėjus. Ji per didelė pasirodė net ir vieną didžiausių šalyje prekybos tinklų valdantiems verslininkams, kurių parduotuvė veikia greta pastato.
Užprogramuota problema
Apleistus ir neprižiūrimus statinius atidžiai stebintys specialistai vis dažniau žvalgosi ne tik į komercinės, bet ir į gyvenamosios paskirties pastatus.
"Ne visi Klaipėdos gyvenamieji daugiabučiai tvarkosi. Dalis jų vis labiau artėja net prie avarinės būklės. Bet juose gyvenantys žmonės nieko daryti nenori.
Kaip, pavyzdžiui, Kurpių gatvės senamiestyje gyventojai. Apie tai jau ne kartą diskutuota pačiu įvairiausiu lygiu.
Apie galimą teisės aktų keitimą kalbėta ir su Aplinkos ministerija. Galėtų būti patvirtinta tvarka, jog nekilnojamojo turto mokestį leistų padidinti ne tik komercinės, bet ir gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams.
Gal tai jų savininkus priverstų pagalvoti apie savo turto tinkamą priežiūrą.
Šiuo metu juos priversti susitvarkyti galima tik tada, jei kyla grėsmė aplinkai ar žmonių sveiktai bei gyvybei.
Estetinė pastato išvaizda tam jokios įtakos neturi", - apgailestavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus patarėja J. Drizgaitė.
AMŽINAS. Už statinių priežiūrą atsakingi Klaipėdos savivaldybės specialistai jau prarado viltį, kad P. Lideikio gatvės pradžioje stovintis paviljonas kada nors pasikeis.
Rašyti komentarą