Atminimo koncerte dalyvaus Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis, Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblis „Nemunas“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tautinių šokių kolektyvas „Džigūnas“, Klaipėdos žvejų rūmų tautinių šokių sambūris „Vėlunga“, Klaipėdos VšĮ „Edukateka“ vaikų šokių studija „Aušrinė“, Šiaulių Didždvario gimnazijos vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Šėltinis“, Mažeikių choreografijos mokyklos liaudiškų šokių studija „Kauškutis“, Kretingos meno mokyklos vaikų šokių studija „Ratilėlis“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros studentai.
J. Gudavičiaus (1926-2008) gyvenimo ir kūrybos veikla buvo įvairiapusiška ir itin spalvinga. Pradžioje dirbo fizinės kultūros mokytoju, nuo 1946-ųjų tapo Valstybinio liaudies ansamblio (dabar „Lietuva“) šokėju - tuomet judriai vedė „Lenciūgėlį“, linksmai sukosi tarp merginų „Našlėje“, lengvai liuoksėjo per lazdą „Mikitoje“.
Ansamblyje „Lietuva“ dirbo baletmeisteriu iki 1967 m. Čia gimė 15 originalių J. Gudavičiaus šokių, dauguma kurių tapo lietuvių sceninės choreografijos aukso fondo dalimi bei Lietuvos kultūros vizitine kortele. Dar 1951 m. sukurtas žaismingasis sceninis „Klumpakojis“ iki šiol šlovingai keliauja per Lietuvos bei pasaulio scenas.
Baleto režisūros studijos Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute turėjo įtakos tolesnei J. Gudavičiaus veiklos plėtotei, suteikiant ypatingą reikšmę įvairesnės stilistikos kūrybai. Baletmeisterio kūrybinę biografiją papildė du klasikiniai baletai - diplominis darbas F. Jarulino „Šuralė“ (1961, Akademinis operos ir baleto teatras) ir A. Klenickio „Beširdis“ (1969, kartu su bendraautore Lilija Navickyte, M. K. Čiurlionio menų mokykla).
J. Gudavičius buvo respublikinių dainų švenčių (1960-1990), studentų festivalių „Gaudeamus“ (1971-1991) bei Pasaulio lietuvių dainų švenčių (1994-2003) vyriausiasis baletmeisteris ir meno vadovas.
1967-ieji metai itin svarbūs J. Gudavičiaus veikloje - tai Choreografijos (dabar Šokio) katedros įkūrimas tuometiniame Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos fakultete, kuriai po perkėlimo į Klaipėdą jis vadovavo ilgus metus.
Su jaunatviška energija pulsuojančiu studentų ansambliu „Vėtrungė“ gastroliuota kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, kitose Sovietų Sąjungos respublikose, ne kartą keliauta į tuometę Čekoslovakiją ir VDR, Bulgariją, Rumuniją. Jo vadovaujama „Vėtrungė“ taip pat šoko Kipre, Madagaskare, Maurikijoje ir Islandijoje, dalyvavo Laisvojo pasaulio lietuvių šokių šventėje Čikagoje (JAV).
Net septynis kartus J. Gudavičiui buvo suteiktas Lietuvos kultūros ministerijos choreografijos premijos laureato vardas. Jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2004), jam suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas (2007).
Renginio organizatoriai - Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio katedra kviečia apsilankyti atminimo koncerte „Kaip plačiašakis ąžuolas“, skirtame prof. Juozo Gudavičiaus 100-osiosioms gimimo metinėms.
Klaipėdos žvejų rūmuose balandžio 25 d. 15 val. Įėjimas laisvas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą