Ar dar prisimenate „Taupą“? Laikai, kai pirkėjai grūmėsi dėl televizoriaus ar aliejaus plastikiniame butelyje ir rungėsi žaidime „panešk, kiek gali“

„Įsidarbinau kasininke vienoje pirmųjų parduotuvių Vilniaus Viršuliškių rajone – tuo metu pavadinimas „Maxima“ dar nebuvo gimęs, o parduotuvė vadinosi „Urdžia“.

Net keista prisiminti, kad tuomet parduotuvėse susitvarkydavome be kompiuterių – kasdien skaičiuodavome prekių likučius ir rašydavome ranka ant lapų, prekių kainas kaskart rašydavome taip pat ranka ant trafaretų.

O prieš atidarant naują parduotuvę, visas kolektyvas kartu su akcininkais dieną ir naktį kraudavo prekes į lentynas.

Tai buvo naujos eros po sovietmečio pradžia“, – pasakoja 30 metų „Maximoje“ dirbanti Janina Koniuchova, dabar vadovaujanti dviem tinklo parduotuvėms Vilniuje.

Prieš 29 metus atsirado vieningo standarto parduotuvės – pirmiausiai sostinėje, o paskui verslas plėtėsi į kitus miestus. Kristina Zavtrikovienė, vienos iš Kauno mieste esančios „Maxima“ parduotuvės vadovė, prisimena, kad 90-aisiais kiekvienos naujos parduotuvės atidarymas prilygo neįtikėtinai šventei.

„Pamenu, kai buvo atidaroma parduotuvė Kaune, Krėvės gatvėje – tuomet ji dar vadinosi „Taupa“ – žmonių susirinko kaip į Šiluvos atlaidus.

Net praėjus keliems mėnesiams parduotuvėje nuolat būdavo tiek lankytojų, kad patekti į kabinetą būdavo greičiau einant per lauką, nei per prekybos salę.

O tai buvo didelė parduotuvė – beveik 20 kasų, su visiškai atskiru alkoholio skyriumi – tiesiog parduotuvė parduotuvėje, nes šis skyrius turėjo savo atskirą kasą.

Žmonės čia suvažiuodavo net iš atokių Lietuvos kampelių ir mėgdavo apsipirkti ilgai, kalbėtis tarpusavyje“, – kalba K. Zavtrikovienė.

Jai antrina kolegė J. Koniuchova – eilės pirkėjams buvo tikra pramoga ir galimybė pabendrauti, o bet kokia nematyta prekė ar nauja akcija sukeldavo ažiotažą, kaip dabar koks naujo iPhone modelio pristatymas.

„Įsivaizduokite – tuomet aistrų sukeldavo net nauja pakuotė. Pavyzdžiui, aliejus plastikiniuose buteliuose vietoje tada įprastos stiklinės taros.

Kai jo atsirado prekyboje, tai prilygo stebuklui – aliejų plastiko buteliuose pirkėjai tiesiog išgraibstydavo ir pirkdavo, kiek galėjo panešti“, – sako J. Koniuchova.

Tuo tarpu K. Zavtrikovienei frazė „kiek gali panešti“ priminė kadaise per „Maximos“ gimtadienius organizuojamas akcijas.

„Tai būdavo žaidimas, kai per nustatytą laiką pirkėjai galėdavo nemokamai iš parduotuvės išsinešti tiek prekių, kiek paneša – tai buvo bene laukiamiausias metų renginys.

Apskritai akcijos ir žaidimai tuomet turėjo ypatingą reikšmę. Pavyzdžiui tam tikromis valandomis būdavo galima įsigyti įvairios buitinės technikos, parduotuvės tokių daiktų gaudavo nedaug, dėl televizorių tarp pirkėjų kildavo konfliktai.

Apie kiekvienos tokios akcijos pradžią skelbdavome plakatais, kuriuos keisdavome kas valandą informuodami, kiek dar liko iki akcijos pradžios“, – kalba ilgametė „Maxima“ prekybos tinklo darbuotoja K. Zavtrikovienė.

Be jų nebūtų ir „Maximos“

Jolanta Bivainytė, „Maxima LT“ generalinė direktorė, sako, jog didžiuojasi, kad kolektyve iki šiandien dirba kolegos, menantys pirmąsias parduotuves, augę kartu su tinklu, pirkėjais ir toliau esantys naujų pokyčių priešakyje.

„Įdomu, kad į ketvirtą dešimtį „Maxima“ prekybos tinklas įžengė kurdamas unikalų suvienodintą parduotuvių formatą – kaip ir veiklos pradžioje.

Tik dabar esame tarptautinio verslo dalis, didžiausias prekybos tinklas ir didžiausias darbdavys Lietuvoje.

Kolegos, kurie yra kartu nuo pat veiklos pradžios, ir vis prisijungiantys nauji komandos nariai yra „Maximos“ variklis ir širdis.

Todėl gimtadienio proga, pirmiausiai sveikinu mūsų visus kolegas – be jų nebūtų ir „Maximos“, ­– teigia J. Bivainytė.