Ar įmanoma kovoti su antstolių arogancija? (16)

Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko susidurti su antstoliais, po tokios patirties dažniausiai gerų atsiminimų neturi. Daug kalbama apie antstolių savivalę, tačiau silpnąja puse dažniausiai esantys skolininkai neturi nei žinių, nei finansinių galimybių apsiginti.

Antstoliai dažniausia laikosi pozicijos, kad jie gina kreditorių interesus, ir jiems mažai rūpi skolininkų situacija.

Štai viena viešintis nepanorusi klaipėdietė sako ne dėl savo kaltės pakliuvusi į situaciją, kurioje patyrė ne tik nepagarbą, bet ir pasijautė įžeista.

„Pertvarkant draudimo sutartis, man nežinant, susidarė 20 eurų skola. Apie ją sužinojau tik tada, kai gavau dokumentus iš antstolio. Su visomis vykdymo išlaidomis skola jau buvo išaugusi dešimteriopai“, - nemalonią situaciją prisiminė moteris. Anot jos, dar nemaloniau tapo pabendravus su antstolio padėjėja.

„Už mane jaunesnė mergina bendravo grubiai, nepagarbiai, net nesistengė įsigilinti į situaciją, pasijutau kaip nusikaltėlė. Buvau įsitikinusi, kad įvyko nesusipratimas ir mano kaltės nėra, tačiau antstolio padėjėja nieko nenorėjo girdėti“, - įspūdžiais dalinosi pašnekovė.

 

Anot jos, galiausiai pati draudimo kompanija pripažino savo klaidą ir skolos klausimas buvo išspręstas, tačiau nemaloni patirtis liko.

Pasak Lietuvos antstolių rūmų atstovės spaudai Doros Petkauskaitės, kilus neaiškumams dėl skolų išieškojimo pirmiausia reikia kreiptis būtent į patį antstolį ir tai būtina daryti raštu.

Ir tik vėliau, jei antstolis skundo netenkina, galima kreiptis į teismą. Antstolių rūmų duomenimis, teismui yra skundžiama maždaug viena iš 780 vykdomųjų bylų. Didžiąją dalį bylų teismuose laimi antstoliai.

Tačiau pastebima tendencija, kad paskutiniaisiais metais besikreipiančiųjų į teismus nuolat mažėja. 2018 metais pirmos instancijos teismus pasiekė 2 989 skundai dėl antstolių procesinių veiksmų, o pernai - tik 1 825. Ar tai reiškia, kad antstolių darbas tapo kokybiškesnis?

Teisybės net neieško

Tačiau dažnai pastebima, kad žmonės net nebando ieškoti teisybės. Nors teoriškai surašyti skundą teismui gali ir pats skolininkas, tačiau tam reikia ne tik raštvedybos, bet ir teisinių žinių. Samdytis patyrusius teisininkus yra brangu ir tokios išlaidos gali viršyti net pačios skolos dydį.

Todėl bylose, kur išieškomos palyginti nedidelės skolos, skolininkai dažnai numoja ranka ir net nebando ieškoti teisybės.

Labai dažnai pasitaikanti situacija, kai antstoliai iš žmonių bankų sąskaitų išieško pinigus, kurių liesti negalima.

Pasak teisininkės Andželikos Šakinienės, pagal LR civilinio proceso kodekso pakeitimus, negali būti išieškoma iš lėšų, kurios gautos kaip valstybės ar savivaldybių parama dėl ekstremalios situacijos ar karantino, pvz., vienkartinės išmokos vaikams, išmokos neįgaliesiems, pensininkams, iš laikinos darbo paieškos išmokos, iš savivaldybių dėl COVID-19 skiriamų vienkartinių, tikslinių, periodinių pašalpų.

„Taip pat negalimas išskaitymas iš: motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, vaikų pinigų ir kitų išmokų vaikui, savivaldybių ar valstybės teikiamos paramos nepasiturintiems, šalpos neįgalumo, šalpos senatvės ir įvairių rūšių našlaičių pensijų, tikslinių kompensacijų ir išmokų“, - pažymi A. Šakinienė.

Neteisėta virsta teisėta

Labai dažna situacija yra tuomet, kai pagal darbo sutartis pradedantys dirbti skolininkai netenka viso savo atlyginimo, nors pagal įstatymą neliečiama 70 procentų atlyginimo dalis, neviršijanti minimalios algos, ir pusė atlyginimo dalies, kuri viršija minimalią algą.

Verslininkas Antanas Bosas prisiminė neseną istoriją, kai jam priklausančioje žemės ūkio bendrovėje „Aglaura“ buvo įdarbinti skolų, kurias išieško antstoliai, turintys du darbuotojai.

„Mūsų buhalterė buvo atlikusi visus galimus išskaitymus ir pervedusi pinigus antstoliams, o likusias atlyginimo dalis, kurios turėtų būti neliečiamos, pervedė į darbuotojų banko sąskaitas.

Tačiau antstoliai ir tuos pinigus nurašė. Darbuotojai tą mėnesį liko visai be pinigų“, - sako A. Bosas. Anot jo, kitus mėnesius ši situacija buvo išspręsta, tačiau už pirmą mėnesį neteisėtai nurašytų pinigų žmonės neatgavo.

Antstolių rūmų atstovė D. Petrauskaitė mano, kad tai yra pačių skolininkų problema, kurie neinformuoja antstolių apie savo piniginių lėšų kilmę.

Kad skolininkai dažnai nėra linkę bendradarbiauti su antstoliais, akcentuoja ir A. Šakinienė. Tačiau įdomiausia tai, kad oficialiai dirbančių skolininkų nelabai gina ir galiojanti tvarka.

Jei antstolis iš skolininko banko sąskaitos nurašė lėšas, kurių liesti nebuvo galima, skolininkas turi tik 14 dienų, per kurias jis gali pareikšti pretenziją ir pareikalauti, kad lėšos būtų grąžintos. Jei dėl kokių nors priežasčių jis to nespėja padaryti, neteisėtas lėšų nurašymas tampa teisėtu.

Antstoliai nenori dirbti

Tokių nesusipratimų būtų mažiau, jei patys antstoliai imtųsi išskaičiuoti įstatymo numatytas sumas iš skolininkų darbo užmokesčio ir skolininkui kiekvieną kartą nereikėtų sekti, ar nuo jo sąskaitos neteisėtai nenurašomi pinigai. Tačiau dėl nelabai aiškių priežasčių jie to nedaro, o įpareigoja tai daryti įmonių buhalterius.

D. Petrauskaitė šiuo klausimu pateikia tokią antstolių poziciją.

„Darbo užmokestis dažnai yra kintamo dydžio ir yra daug aplinkybių, kurių iš anksto neįmanoma numatyti. Darbuotojas gali gauti mažesnę užmokesčio sumą dėl to, kad sirgo, arba dėl to, kad įmonė neturėjo lėšų sumokėti visai sumai.

Jeigu antstolis visada išskaitytų vienodas sumas, tais mėnesiais, kai užmokestis mažesnis, darbuotojas liktų be lėšų pragyvenimui. Taigi, įmonių buhalteriams tektų kiekvieną mėnesį siųsti informaciją apie išmokėtą darbo užmokestį visiems darbuotojo skolas išieškantiems antstoliams.

Kadangi atlyginimai skirtingose įmonėse mokami skirtingu laiku, išieškojimas iš darbo užmokesčio būtų labai komplikuotas“, - rašoma Antstolių rūmų pateiktame atsakyme.

Tačiau „Vakarų ekspreso“ kalbintas VĮ Registrų centro už skolų išieškojimą atsakingos sistemos darbuotojas mano, kad taip antstoliai tik pasilengvina sau gyvenimą.

Teisės aktuose nėra užfiksuota, kad privalomus atskaitymus antstoliams iš darbuotojų atlyginimo turi atlikti būtent įmonių buhalteriai.

„Tačiau įmonės dažnai nenori veltis į ginčus su antstoliais, kurie dar ir sugeba pagrasinti baudomis, jei įmonių buhalteriai atskaitymų neatliks“, - neoficialiai sakė Registrų centro darbuotojas.

Taigi antstolių bijo ne vien skolininkai, tačiau ir verslininkai, ir jų buhalteriai, dirbantys antstolių darbą. Antstolių kontoros, kuriose, be pačių antstolių, dirba ir gausus būrys teisininkų ir padėjėjų, formuoja nuostatą, kad skolininkas iš principo yra neteisus, nes prisidarė skolų.

Todėl santykiuose su antstoliais skolininkai paliekami patys sau ir neretai dėl skolą kelis kartus išauginančių vykdymo išlaidų grimzta į dar didesnį liūną.

Teisingumo ministerija, FNTT - šių institucijų jie bijo
,, 2021-07-23 14:40
Reikia kreiptis į Teisingumo ministeriją su skundu. Kitas variantas, kreiptis su skundų į antstolių kontorą, jeigu per 5 dienas jūsų reikalavimai nėra patenkinami, skundas perduodamas teismui. Antstolių rūmsi tikrai nepadės.
Dirbau šioje sfetoje, 2021-07-23 14:38
Visus anstolius reikia naikint kaip parazitus,ju kitaip nepavadinsi,ant lauzo ir sudegint
Neturiu , 2021-07-22 21:41
Sidebar placeholder