Ar Klaipėdos krašto žmonės domisi ekologija?

Simona JATULIENĖ, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko komunikacijos specialistė

Nesu išimtis - kaip ir visus, mane irgi domina ekologija. Man svarbu sveika gyvensena, švaresnė aplinka. Jeigu yra galimybė pirkinių krepšelį formuoti su ekologiškais produktais ar priemonėmis, pirmenybę visada teikiu jiems.

Ekologiški produktai kainuoja brangiau, bet ne visada ekologiškas produktas, kurio kaina didelė, atitinka tuos kriterijus, kurie jam keliami. Kiek tenka domėtis, ekologijos srityje ne visada laikomasi standartų, turiu omenyje ūkininko ar gamyklos įvaizdį, kuris yra formuojamas visuomenėje.

Pasidomėjus paaiškėja, kad kaina neatitinka produkto kokybės, kuri ne tokia gera kaip deklaruojama. Dažnai tekdavo nusivilti ekologiškais produktais pačioje pradžioje, kai dar visi mes ekologija ne tiek daug domėjomės ir labai tikėjome, kad ekologiški produktai padės mums išvengti kai kurių lėtinių ligų ir pan.

Lietuvoje pats ekologiškumas yra netekęs pozicijos. Daugelis žmonių mano, kad parduotuvės lentynose produktas nėra 100 proc. ekologiškas. Gal ekologijai mes skiriame per mažai dėmesio. Gal reikia kitokio požiūrio, būtina apie tai kalbėti atviriau - kokia Europos Sąjungos pozicija ekologijos atžvilgiu, ko siekiama nustatytais baziniais ekologiško produkto standartais, kaip žmonės supranta ekologiją.

Jeigu aš, vartotojas, perku ekologišką produktą, kuris yra parduotuvės lentynoje šalia neekologiško produkto ir kurio kaina didesnė 300 proc., tai tikiuosi, kad tas produktas yra 80 proc. ekologiškas ir neturės tokio poveikio kaip produktas, kuris užaugintas naudojant pesticidus ir pan. Gal mažiau ekologiškas gali būti įpakavimas, transportavimas, bet tikiuosi, kad pačiame produkto gamybos, rauginimo procese ekologijos bus 90 proc. Gal mano įsivaizdavimas yra utopinis, todėl patiriu nemažą nusivylimą.

Pirkimas ar nepirkimas ekologiškų produktų gal ne tiek daug ir lems, kol žmogaus sąmonėje nebus suvokimo, kad ekologija prasideda kasdienybėje nuo šiandien, čia ir dabar, nuo to, kur tu esi, ką ir kaip darai. Gal reikėtų pradėti nuo savęs, tada ekologija ir mūsų pirkimuose kažkaip kitaip atsispindėtų.

Rasa ir Kęstutis OGINSKAI, šventojiškiai

K: Labai domiuosi ekologija. R: O kaip be to? K: Turiu paskyrą feisbuke, joje viskas skirta ekologijai. Juk svarbu, kur gyvename. R: Man nepatinka gyventi šiukšlyne.

K: Prisipažinsiu, produktus parduotuvėse perkame skanius. Tada ekologija kažkaip atsitraukia į antrą planą, nes tai, kas ekologiška, dažniausiai būna nekokios išvaizdos. Bet nedramatizuojame situacijos. Bandžiau šią vasarą auginti bulves, nieko neišėjo, mano bulvės buvo ekologiškos, bet jų nedaug.

R: Netikiu tomis reklamomis „ekologiškas“, nors nušaukit. K: Užrašyti gali bet ką, o kaip yra iš tikrųjų, vienas Dievas žino. R: Pastebėjome, kad ekologiški produktai yra brangūs. Mokėti už etiketę aš nenoriu. Šiaip jau mes stengiamės žiūrėti, ką perkame. Ir jeigu galime rinktis, perkame iš ūkininkų, o ne iš parduotuvės.

K: Palyginti su tuo, kas Lietuvoje buvo prieš 20 metų, ekologijai dabar dėmesio skiriama daugiau. Bet kad tas pasaulis eina velniop su visomis tomis temperatūromis, su vėjais, su kaitromis, kažką reikia daryti. Ekologija yra vienas iš tų faktorių, kurie veikia aplinką. Aišku, tai gali būti sąmokslas. R: Taip sako Donaldas Trampas. K: Ir Remigijus Žemaitaitis.

Rimvydas JUODVIRŠIS, klaipėdietis

Domiuosi ekologija tiek, kiek eilinis pilietis - itin didelio dėmesio jai neskiriu. Rūpi ekologiškas maistas, ekologiška aplinka, atliekų rūšiavimas. Perku ekologiškus produktus. Jie brangesni, bet mes jau nebe jaunuoliai, valgome nelabai daug, pinigų jiems užtenka. Mūsų amžiuje reikia apie sveikatą galvoti.

Pajusti, kad vienas produktas yra ekologiškas, o kitas - ne, gana sunku, tik tiek, kad tikime tuo, kas yra parašyta. Negalėčiau pasakyti, kad tikiu 100 proc., juk žinome, kaip mūsų fermeriai augina kultūras. Vis tiek jas reikia tręšti, kitaip jos neužaugs. Visokių kalbų prisiklausai - kad tręšiama naktimis. Bet aš didelio dėmesio tam neskiriu.

Be abejo, žmonių veikla turi įtakos klimato kaitai, bet kad dėl to taip pradėtų šilti... Čia galima nusiristi ir į fantastikos sritį. Žemė egzistuoja milijardus metų, buvo atšilimų, atšalimų, kai dar žmonės negyveno, tik dinozaurai. Ir tada ta klimato kaita buvo. Sunku pasakyti, ar ledai pradėjo tirpti dėl anglies dvideginio. Klimatiniai dalykai priklauso ir nuo žemės sandaros, ir nuo įvairių srovių. Nelabai tikiu, kad viską gali padaryti anglies dvideginis.

Rita ŠAKINYTĖ, klaipėdietė

Atvirai pasakius, ekologija norėčiau domėtis labiau, truputį trūksta motyvacijos. Mūsų Žuvininkystės tarnyba organizavo ekologinės savaitės renginius. Kvietėmės vaikus iš mokyklų ir pasakojome apie ekologiją, kaip ji prasideda vandenyje, kaip mūsų įstaiga prisideda prie jos įžuvindama vandens telkinius, kaip prisidedame kontroliuodami žvejybą. Jaunimui organizavome atvirų durų dienas.

Visą savaitę rugsėjo 22-28 d. vyko labai gražūs renginiai. Bet norėtųsi didesnio visuomenės susidomėjimo, aktyvesnio įsitraukimo.

Pati parduotuvėje neperku ekologiškų produktų, nes didelis kainų skirtumas. Suprantu, kad norint išauginti ekologiškas daržoves reikia daugiau investicijų ir tai labai išaugina jų kainą. Jeigu būčiau įsitikinusi, kad tikrai tas produktas yra 100 proc. ekologiškas, galbūt nebūtų gaila tų pinigų, bet nesu tikra.

Kai noriu sveikų, šviežių produktų, tai tikriausiai kaip ir visi einu į turgų, perku iš močiučių, ieškau per pažįstamus to, ką galėčiau nusipirkti ūkiuose. Įsivaizduoju, kad kaime močiučių darželiuose užaugintos daržovės yra tikrai ekologiškos. O gal tai irgi tik įsitikinimas.

Manau, kad ekologijos klausimais trūksta visuomenės švietimo. Tie ženkliukai, žymėjimai yra gražu, bet lieka klausimas, kaip tai patikrinama realybėje.

Eimantas KIUDULAS, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas

Ekologija nelabai domiuosi - tik tiek, kiek ji susijusi su maistu, aplinka ir mano darbu. Kartais perku ekologiškus produktus parduotuvėse. Manau, kai pasirenkant reikia nuspręsti, ekologišką ar neekologišką produktą imti, kaina turi reikšmės. Suprantu, kad tam tikro amžiaus žmonėms svarbu pasižiūrėti, ką jie valgo.

Manau, kad Lietuvoje pakankamai dėmesio skiriama ekologijai. Labiausiai tai tikriausiai rūpi jos žmonėms, o tada ir valdžiai, ir verslui, nes tai priklauso nuo žmonių poreikio, nuo rinkos.

Aš įsivaizduoju, kad ekologiškas produktas neturi cheminių preparatų, yra užaugintas natūraliomis sąlygomis. Aiškių kriterijų neturiu, bet manau, kad turi būti mažiau chemijos, mažiau dirbtinumo, mažiau medicininių priedų, tiek gyvūnas, tiek augalas turi būti užaugintas maksimaliai ekologišku būdu.

Esu linkęs pasitikėti verslu ir etiketėmis, nes tai, kas užlipdyta, labiau, matyt, yra išimtys negu taisyklės. Užauginti ekologinį produktą yra tikrai brangiau, kaštai didesni. Todėl nė kiek nesistebiu didesnėmis ekologiškų produktų kainomis, nes tai natūralu.

Manau, kad kuo labiau kils mūsų gyvenimo lygis, kuo daugiau žmonių gyvens geriau, tuo labiau jie norės ekologiškos aplinkos ir vartoti ekologiškus produktus. Tai yra susiję su žmonių gyvenimo gerėjimu. Tada daugiau žmonių galės ir įpirkti ekologiškus produktus. To visiems ir linkėčiau.