Ar kreditorius gali nuginčyti skolininko atsisakymą priimti palikimą?

Šiandien neretai pasitaiko situacijų, kai asmuo, turėdamas skolų, visai neskuba jų išmokėti ir todėl jas tenka išieškoti antstoliams. Tačiau ir antstoliams ši užduotis ne visada paprasta, nes skolininkas labai dažnai neturi nei turto, nei pajamų.

Norintys bet kokia kaina išvengti skolos padengimo ne tik vengia gauti oficialias pajamas ar įsigyti turto, tačiau neretais atvejais netgi renkasi atsisakyti ar nepriimti po artimojo mirties jiems priklausančios turto dalies – palikimo.

Advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatas Egidijus Kieras sako, kad skolininkui atsisakius palikimo, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą prašydamas skolininko palikimo atsisakymą (nepriėmimą) pripažinti negaliojančiu.

Įprastais atvejais Civilinio kodekso 5.50 ir 5.60 straipsniai numato, jog įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti ar gautą palikimą priimti, ar jo atsisakyti.

Palikimo atsisakyti galima parašant notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo arba tiesiog nepriimti paveldėjimo per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą. Na o, kaip yra su atvejais, kai palikimo atsisakoma sąmoningai, žinant kad iš jo vėliau bus dengiamos turimos skolos?

Teismai tokias situacijas sprendžia gana dažnai ir yra suformavę praktiką, jog asmens palikimo atsisakymas (nepriėmimas), gali būti pripažintas negaliojančiu, o kreditoriui gali būti sudaryta galimybė skolą išieškoti iš atsisakyto priimti palikimo dalies.

Pirmiausia reiktų suprasti, kad tiek palikimo atsisakymas, tiek palikimo nepriėmimas yra laikomas vienašaliu sandoriu. Taigi, čia reikia kalbėti apie sandorių teisėtumo klausimą.

Labai svarbu yra tai, kad joks sandoris (šiuo atveju – vienašalis sandoris) negali pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, jis pripažintinas negaliojančiu.

Teismai yra išaiškinę, kad asmeniui, vengiant vykdyti savo prievoles, sąmoningai atsisakant priimti palikimą, esmingai pažeidžiami jo kreditoriaus teisės ir interesai.

Asmens nesąžiningo elgesio (sąmoningo vengimo vykdyti prievoles – mokėti skolas) išraiška ir yra asmens palikimo atsisakymas, kurį kreditorius, kaip vienašalį sandorį, gali ginčyti teisme.

Dėl to yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taip sukurti prielaidas, kad asmens prievolė būtų įvykdyta turto, kurį jis neteisėtai (pažeisdamas kreditoriaus interesus) atsisakė priimti, sąskaita.

Reikia pažymėti, kad pagal Civilinį kodeksą palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, todėl nėra galimybės įpėdinio įpareigoti priimti palikimą.

Tačiau nustačius, kad įpėdinis atsisako priimti palikimą neteisėtai (piktnaudžiaudamas savo teise tai padaryti), pažeidžiant kitų asmenų (šiuo atveju – kreditoriaus) teises ir interesus, teismas užtikrina kreditoriaus teisę išieškoti įsiskolinimus iš turto dalies, kurios asmuo atsisakė arba nepriėmė.

Taigi, sužinojęs, jog skolininkas, sąmoningai vengdamas vykdyti prievolę, atsisakė priimti palikimą, kreditorius gali savo teises ginti teisme.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder