Ar mus gąsdina kylančios dujų ir elektros kainos?

Deivydas ZVONKUS, kompozitorius

Jaučiuosi visiškai saugus, nes ir prezidentūrai, ir Vyriausybei vadovauja finansininkai-ekonomistai. Jeigu dėl energetinių resursų brangimo žymiai pakils ir visos kitos kainos, teks kelti savo paslaugų tarifus. O kol kas laukiame sąskaitų - dar neaišku, kiek jos šokiruos.

Esu linkęs taupyti elektros energiją. Nuolat namie visur išjunginėju šviesas, kurias kiti palieka. Naudoju įkraunamus elementus vaikų žaisliukams. Esu gamtai draugiškas.

Energiją taupyti reikia visada, nepriklausomai nuo kainos didėjimo ar mažėjimo. Tai galioja visoms tautoms, nebūtinai tik lietuviams. Tik Lietuvai pasisekė, nes valdžios viršūnėlėje turime finansininkus-ekonomistus.

Prieš vėją nepapūsi, bet galima pastatyti vėjo jėgainę. Esame labai maži pasaulio ekonomikos kontekste, todėl vargu ar galėtų Lietuvoje būti kitaip negu visur kitur. Nesu ekonomistas ar energetikas, todėl pasitikiu specialistų komentarais.

Romas KVASELIS, verslininkas

Mūsų šeima dujų nevartoja visiškai, o elektrą gaminamės patys ant stogo. Mums tai dar geriau, kad ji brangsta, nes esame gamintojai. Dujų ir elektros pabrangimas mums didelės tiesioginės įtakos neturės. Bet, žinoma, brangs prekės apskritai, tai pajusime ir mes.

Dabar vartojimas auga, plečiasi gamyba, vėl įsivažiuoja ekonomika, didėja elektros ir dujų paklausa, o be viso to dar prasideda ir šildymo sezonas. Manau, kainų kilimas neturėjo būti toks staigus.

Kainos niekada nemažėja, nes mažesnė ar didesnė infliacija būna nuolatos. Per pandemiją žmonės greičiausiai pasitaupė daugiau pinigų, mažiau išlaidavo, o dar valstybės, tiek Europos Sąjungos, tiek kitos, labai daug pinigų pažėrė, prispausdino.

Nina PUTEIKIENĖ, miesto Tarybos narė

Elektros brangimas nėra klausimas, ar dabar įsijungti šviesą grįžus į namus, ar ne. Paskaičiau, kad „Norfa“ mokėdavo už elektrą O,5 milijono eurų per metus, o dabar mokės 6 milijonus eurų. Brangs visos prekės.

Priklausau asmenų, gaunančių vidutines pajamas, grupei. Kalbant apie elektros lemputes, ypatingų problemų dėl pabrangimo man neturėtų būti. Bet kai galvoji ne apie jas, o apie striukes, batus ir t. t., be abejo, neramu, nes dirbu kultūros sektoriuje, kur algos yra bene mažiausios. Šeimoje esame du dirbantys ir du vaikai. Ko gero, teks arba šiek tiek mažinti vartojimą, arba keisti daiktų kokybę.

Po labai ilgo laiko, pernai, šiais metais buvo pakelti atlyginimai. Ir mes visi Lietuvos vidutiniokai buvome pajutę tam tikrą ekonominį gerėjimą. Matyt, tai trukti ilgai negalėjo, nes būtų buvę per gerai, tai ir užsidegė raudona lemputė.

Manau, kad tiek Vyriausybės, tiek savivaldos lygmeniu privalome galvoti apie atsinaujinančią, t. y. žaliąją, energetiką. Ji mus turėtų atlaisvinti nuo iškastinių žaliavų kainų ir suteikti tam tikro stabilumo. Kalbama, kad Skandinavijoje elektra, kur labai daug jos gaminama vėjo elektrinėse, nebrangs. Jos nepaveiks pasaulinės tendencijos. O mes šnekame daug apie žaliąją energetiką, bet realių sprendimų nėra.

Kad nebūtų labai didelio kainų šuolio, siūloma kilimą išdėstyti per kelerius metus. Valstybė skolinasi pinigų su neigiamomis palūkanomis, tad gyventojai neturėtų labai stipriai pajusti didėjimo. Tačiau tai nėra sprendimas. Vyriausybė turi parengti tokią strategiją, kad mes nebebijotume įsijungti lempučių. Ir kiekvienas iš mūsų turime iš naujo apmąstyti savo vartojimą. Turime pirkti tvarius, ilgalaikius daiktus, kad ekologiškesnis gyvenimas padėtų mums nebijoti energetinių pokyčių.

Martynas ARMONAITIS, finansininkas

Reikia stengtis mažiau vartoti energijos. Galima ir silpnesnes lemputes įsisukti (juokiasi). Matote, yra ir teigiamų dalykų. Tai skatins mažinti energijos vartojimą, mažiau teršime. Dabar nori nenori tapsi sąmoningas, nes už tai turėsi susimokėti.

Mums, paprastiems piliečiams, tai yra, matyt, neišvengiamybė. Nesame toks didelis žaidėjas rinkoje, kad galėtume daryti įtaką elektros ar dujų kainoms. Mes tikimės, kad valstybė kaip nors amortizuos tą didelį šuolį. Ilgesnėje perspektyvoje svarbiausia būtų, kad kainos, kurias mokėsime mes, nebūtų didesnės nei tos, kurias mokės kitų šalių vartotojai. Svarbu, kad netaptume tokie, kurie didžiąją dalį pinigų išleidžia energetikai. Mes norime būti konkurencingi ir kad tos kainos netaptų mums našta. Sunkiausia bus, žinoma, mažas pajamas gaunantiems.

Be abejo, tai labai svarbu verslui, kuris vartoja daug energijos. Jis su savo paslaugomis ir produkcija konkuruoja su kitų šalių gamintojais. Labai svarbu, kad jis netaptų tų kainų įkaitu, kad jam netektų mokėti brangiau nei konkurentams. Paprasti žmonės gauna algas ar socialines išmokas todėl, kad verslas moka mokesčius. Jeigu jis taps nekonkurencingas dėl išskirtinai didelių energijos kainų, bus mažiau surenkama mokesčių. Bet jeigu kainos kils visur vienodai aplinkiniuose regionuose, tada gal ne taip blogai bus.

Jurgis AUŠRA, buvęs inžinierius, verslininkas

Suveršime diržą per vieną skylutę į priekį. Gyvenime reikia kaip šachmatininkui numatyti du tris ėjimus į priekį ir nuspręsti, kada pelningiau verslui, ar pavasarį, ar rudenį viščiukus skaičiuoti.

Dėl dujų štai ką galiu pasakyti. Prie Algirdo Brazausko buvo tokia tvarka: vasarą, kai dujos būna pigios, jų būdavo sukaupiama metams arba net dvejiems Latvijos požeminėse talpyklose. Ir problema išspręsta. Anais laikais mes bandėme požeminę talpyklą pasistatyti ir Lietuvoje. Ties Telšiais buvo atrasta vieta, tačiau to nepadarėme. Bet latviai broliukai visada gali mus priimti.