Ar norėtume sugrįžti į mokyklos suolą?

Jonas GENYS, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius

Kai buvau mokinys, man rugsėjo pirmosios patikdavo. Dabar daug kam nepatinka, nes asocijuojasi su vargo pradžia. O mano laikais eiti į Pabiržės mokyklą netoli Biržų, kurioje, matyt, buvo pakankamai demokratiška ir patraukli aplinka, buvo geras dalykas. 

Gėlių daugybės, kaip dabar kad neša kardelius jūromis, bent jau mažų miestelių mokyklose nebuvo. Atsimenu, kartais mama įgrūsdavo į rankas gėlę, kad pasveikinčiau auklėtoją, bet tokios mados tikrai nebuvo.

Per visą savo gyvenimą perėjau įvairias mokyklas: ir vidurines, ir universitetą, ir pats dirbau daugiau kaip 20 metų universitete. Ir norėčiau, ir nenorėčiau sugrįžti į mokyklos suolą, bet kuriuo atveju gyvenimas buvo įdomus.

Du mano anūkai jau gimnazijoje, trečias irgi greitai baigs Simono Dacho progimnaziją. Jie mėgsta „pašpilkuoti“ Rugsėjo 1-ąją. O iš tikrųjų, kad ir kaip žiūrėtum, tai yra šventė. Žinoma, daug kas priklauso nuo klasės, manau, vyresnių klasių mokiniai energingiau eina į mokyklą. Mes kalbame apie švietimo problemas, bet nematau, kad mano anūkai būtų labai kuom nors nepatenkinti. Visi jie nėra „kalikai“, bet moksliukai, yra patenkinti, džiaugiasi pažymiais.

Gražu, kad vaikai eina į mokyklą su gėlių puokštėmis. Manau, kad uniformos yra geras dalykas, nors kam nors jos galbūt ir nepatinka. Senais laikais visos mergaitės eidavo su uniforminėmis suknelėmis baltomis apykaklėmis. Tai iš karto patraukdavo dėmesį.

Klaipėdoje mes pergyvename, kad labai mažai žmonių, vaikščiojančių su jūrininkų uniformomis. Turime mokymo įstaigas, kuriose jūrininkai rengiami, bet eidamas gatvėmis nelabai matai, kad tai jūrinis miestas. Bet rugsėjo pirmą dieną miesto šventiškumas tikrai juntamas, ir tai yra labai gerai.

Regina BAGUCKIENĖ, Paupių bendruomenės vadovė

Mano Rugsėjo 1-oji buvo visai kitokia. Mes laukėme broliuko, bet mama ruošėsi mane palydėti į pirmą klasę. Ir taip išėjo, kad ji išvažiavo likus vienai dienai. Tai man buvo dviguba šventė, nes rugpjūčio 31 d. gimė broliukas, o rugsėjo 1 d. tėtis palydėjo mane į pirmą klasę.

Tikrai norėčiau grįžti į mokyklos suolą. Tai buvo įdomūs metai. Žinoma, reikėjo mokytis, bet man mokslai sekėsi gerai, gal todėl ir norisi grįžti. Tas laikotarpis buvo ir linksmas, ir nerūpestingas - ir daug draugų, ir daug naujų žinių, ir kasdien įvykdavo kas nors naujo. Žinoma, nesugrąžinsi tų laikų, bet jie buvo tikrai geri. Būna, kartais net sapnuoju, kad dar esu mokykloje.

Dabar man Rugsėjo 1-oji daugiau yra susijusi su Paupių bendruomene. Kiekvienais metais paskutinį rugpjūčio savaitgalį mes organizuojame vasaros palydėtuves ir išlydime būsimus mūsų gyvenamojo rajono pirmokėlius į pirmą klasę. Šventės metu mes paprastai pakviečiame juos ateiti prie scenos, įteikiame simbolines dovanėles. Dar nepasitaikė, kad jų nebūtų. Šiemet Paupiuose vasaros palydėtuvių šventė vyks rugpjūčio 30 d. Manau, irgi turėsime pirmokėlių, nes mūsų rajonas jaunas ir besiplečiantis.

Rugsėjo 1-ąją miestas atgyja: daug pasipuošusių vaikučių, nešančių pilnus glėbius gėlių, einančių su kardeliais, kas man labai gražu, daug besišypsančių žmonių.

Steponas JANUŠKA, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto docentas, dainininkas

Gėlių per savo rugsėjo pirmąsias nelabai prisimenu. Matyt, tai buvo pirmoje, antroje klasėje. Prisimenu, kad rugsėjo 1 d. būdavo skirtingas oras. Labai dažnai jau būdavo tikras ruduo - vėsus oras, rytas kartais saulėtas, bet iš karto buvo juntamas didelis skirtumas nuo vasaros. Toks pagrindinis mano prisiminimas.

Teoriškai nelabai norėčiau sugrįžti į mokyklos suolą - nebūtų ką veikti. Bet jeigu tektų atsukti gyvenimą atgal, tų svajonių visokiausių turiu. Jeigu reikėtų pafantazuoti, be abejo, sugrįžčiau į mokyklą ir daryčiau, kaip dabar įsivaizduoju, daug ką visai kitaip.

Dabar Rugsėjo 1 d. nėra man kažkokia ypatinga diena, nežiūrint to, kad pats esu pedagogas ir studentams prasideda mokslo metai, o man - mokslo sezonas. Jam aš ruošiuosi gerokai iš anksto. Jau rugpjūčio viduryje pradedu mąstyti, kokios bus mokymo programos, kokios užduotys.

Mano anūkai netrykšta superdideliu noru keliauti į mokyklą. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad kai kurie vaikai netveria noru sugrįžti į mokyklą. Savo aplinkoje nepažįstu tokio labai žinių ištroškusio vaiko. Nebent norėtų greičiau susitikti su klasės draugais ir pasidalinti vasaros įspūdžiais.

Mieste rugsėjo 1 d. atsiranda visiškai kitokia gyvybė - visas miesto gyvenimas pereina į kitą sezoną, prasideda didžiulis šurmulys nuo pat ryto. Pasikeičia tam tikra miesto būsena - rytais didelis judėjimas, per pietus didelis judėjimas. Gatvėse pamatome daug moksleivių, daug jaunimo.

Roma POCIUTĖ, Vydūno gimnazijos fizikos mokytoja

Pradėjau mokytis Kretingoje. Rugsėjo 1-oji vyko vasaros estradoje - labai daug mokinių, visi vienodi, su uniformomis, gražūs. Šventė tikrai buvo įspūdinga. Prisimenu, dar laikraštyje buvo išspausdinta nuotrauka - visi pirmokai su kardeliais.

Aš kiekvienais metais grįžtu į mokyklos suolą. Nesigailiu nė vienų metų, praleistų mokykloje. Mano specialybė vis grąžina mane prie visai smagiai praleisto laiko mokykloje. Pasirinkau tokią specialybę, kad galėčiau visą save atiduoti vaikams. Rugsėjo 1 d. einu pasitikti vaikų, kurie ateina iš manęs kažko pasiimti. Tai yra šventė. Visų vaikų pasiilgstu - ir tų, kuriuos išleidau, ir tų, kurių dar nesutikau, kuriuos pirmą kartą pamatysiu.

Brolio sūnelis tik ateinančiais metais bus pirmokas. Jis nekantriai laukia tos šventės, nes jo dvi seserys jau yra baigusios mokyklą. Jis labai nori eiti į tą mokyklą, kur mokėsi sesės.

Kai prasideda mokslo metai, ir prieš tai jau savaitę dvi Klaipėda atgyja, atsiranda daugiau vaikų. Toks jausmas, kad jie kažkur per vasarą buvo išvykę, suslėpti visi, o prieš rugsėjo 1 d. jau atsiranda ir vienas, ir kitas, ir būrelis prabėga, klegena - Klaipėda atjaunėja ir atgyja.

Egidijus SKARBALIUS, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius

Nelaukiu Rugsėjo 1-osios - ji per greitai ateina. Vasara, atrodo, tik prasidėjo, ir jau viskas, rugsėjis pareina. Jau rytą keliuosi su tamsa, guluosi irgi su tamsa.

Paskutinę Rugsėjo 1-ąją tikrai atsimenu mokykloje - širdelė drebėjo, kai ėjome mažiukus vedini už rankų. Skambutis, kurį mokyklai buvo padovanojusi mūsų pirma klasė, skambėdavo kiekvieną Rugsėjo 1-ąją, ko gero, jis ir dabar ten tebėra.

Mokykloje supratome, kad darželyje buvo dar geriau, nes galėjai pamiegoti. O dabar jau supranti, kaip gerai buvo mokykloje - jokių rūpesčių. Su malonumu sugrįžčiau, atsukčiau laiką atgal. Viena mano kolegė pasakė: man dabar jų metus ir dabartinį mano protą... Nieko gyvenime nekeisčiau, kartočiau senas klaidas. Būtų smagu dar prasisukti per tą nerūpestingą laikotarpį.

Man rugsėjo 1-oji asocijuojasi su Rugsėjo 1-ąja. Dirbau Klaipėdos universitete, jau ketveri metai esu mokymo centro vadovas. Vidurinėlis mano sūnus tik šiemet baigė mokyklą, mažoji dukra dar tebesimatuoja mokyklos suolą. Ši diena man šventė, be to, ji - mano vardadienis. Mes su Egidijumi Sipavičiumi per rugsėjo 1 d. žiūrime, kuris kurį aplenks pirmas pasveikindamas su vardadieniu. Tai trunka tikrai porą dešimčių metų.