Ar Žemė būtų tinkama gyventi be mūsų? Mokslininkų atsakymas gali jus nustebinti

Tyrėjai sumodeliavo 4,5 mlrd. metų trukusią Žemės evoliuciją be jokių kada nors egzistavusių gyvų organizmų. Tokiu būdu jie sukūrė naują įrankį, skirtą atpažinti iš tiesų gyvenamus pasaulius tarp tūkstančių uolinių planetų už Saulės sistemos ribų. Tyrimas publikuotas preprintų serveryje „arXiv“, rašo „Universe Today“.

Jei iš mūsų planetos pašalintume viską, kas gyva – kiekvieną bakteriją, augalą ir gyvūną, – iškiltų klausimas: ar Žemė vis tiek liktų pasauliu, galinčiu palaikyti gyvybę? Naujas tyrimas rodo, kad atsakymas yra teigiamas. Šis atradimas turi milžinišką reikšmę nežemiškos gyvybės paieškoms kitose planetose.

Gyvybė palieka pėdsakus atmosferoje. Pavyzdžiui, beveik visas Žemės atmosferos deguonis atsiranda dėl fotosintezės. Be gyvybės deguonies kiekis būtų gerokai mažesnis. Mokslininkai sukūrė iki šiol išsamiausią kompiuterinį modelį, sekantį, kaip Žemė būtų evoliucionavusi 4,5 mlrd. metų be gyvųjų organizmų įsikišimo.

Buvo sumodeliuota viskas: nuo lėto planetos gelmių vėsimo iki vulkaninio aktyvumo, laipsniško atmosferos formavimosi, anglies ciklo ir net saulės šviesos atspindžių nuo vandenynų paviršiaus. Modelis sėkmingai atkūrė Žemės temperatūrą, atmosferos sudėtį ir vandenynų cheminę sudėtį be jokių gyvų sutvėrimų pagalbos.

Šis tyrimas yra itin svarbus tolimesnėms gyvenamų planetų paieškoms. NASA projektuojamas „Habitable Worlds Observatory“ bus pirmasis teleskopas, galintis tiesiogiai fotografuoti uolines planetas, skriejančias aplink į Saulę panašias žvaigždes. Jis analizuos atsispindėjusią šviesą ir ieškos gyvybės ženklų atmosferoje. Tam mokslininkams būtina tiksliai žinoti, kaip atrodo tinkama gyventi, bet negyvenama planeta, kad ją būtų galima atskirti nuo pasaulio, kuriame gyvybė jau egzistuoja.

Tyrėjai išsiaiškino, kad net ir be gyvybės planeta gali išlaikyti palankią paviršiaus temperatūrą bei skystą vandenį milijardus metų vien tik dėl geologinių procesų. Ilgą laiką buvo manoma, kad sudėtinga gyvybė yra būtina sąlyga palaikyti planetos tinkamumą gyventi, tačiau naujasis modelis šią teoriją paneigia. Geologinių procesų visiškai pakanka. Panašu, kad gyvybė rado jau paruoštus namus, o ne pati juos pasistatė.

Tai reiškia, kad visatoje gali būti kur kas daugiau gyvenamų planetų, nei manyta iki šiol. Pasauliai su vandenynais ir idealia temperatūra tiesiog laukia, kol bus atrasti.