Mokslininkai jau seniai ieško atsakymo į klausimą, ar žmogus gali būti nemirtingas. Vienas iš jų mano, kad žmonės galėtų gyventi nuo 1000 iki 20 tūkst. metų su viena sąlyga.
Kaip rašo leidinys Farmingdale-observer, jei žmogus turėtų galimybę gyventi ilgiau nei 1000 metų, jis sutiktų, bet čia yra svarbus momentas: tam reikia sveikatos.
Pasak Žuano Pedro de Magaliesho, molekulinės biogeologijos profesoriaus Birmingemo universiteto, ateityje žmonės galėtų gyventi kelis tūkstančius metų. Tačiau dabar jiems trūksta vieno lemiamo momento, kad galėtų atskleisti šią galimybę.
Magalhaes, žinomas nemirtingumo šalininkas, mano, kad raktas į viską yra senėjimo mechanizmų supratimas. Tyrėjas tiria ilgai gyvenančių gyvūnų genomus. Tyrėjo nuomone, bioherontologijos ateitis yra visiškas senėjimo proceso sustabdymas.
„Turime išmokti atkurti DNR ir perprogramuoti ląsteles, kad senėjimo procesas būtų radikaliai kitoks“, – pareiškė mokslininkas.
Tai vienas iš mechanizmų, aptiktų Grenlandijos banginių, kurie turi gebėjimą atkurti DNR, todėl gali įveikti įvairias ligas.
Magaliesha teigia, kad jei senėjimas yra užprogramuotas žmogaus DNR, teoriškai įmanoma perprogramuoti ląsteles, kad būtų pakeisti genai, dalyvaujantys senėjimo procese. Jis tiki, kad medicina gali pasiekti tokį pažangos lygį.
„Mano prosenelis mirė nuo pneumonijos – vienos iš pagrindinių mirties priežasčių 1920-aisiais. Šiandien ją galima išgydyti penicilino doze. Mes galime padaryti tą patį su senėjimu“, – savo nuomonę išsakė mokslininkas.
„Mes sukursime statinams panašius vaistus, kurie bus vartojami kasdien, siekiant sumažinti širdies ligų riziką, bet ilgalaikio gyvenimo tikslais.
Jei galėtume sulėtinti žmogaus senėjimą 5–10 %, tai jau būtų neįtikėtina. Gyvenimas 1000 ar 20 tūkst. metų – tai ne rytoj, o po keleto šimtmečių, kodėl gi ne?“, – sakė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą