Tęstiniai archeologiniai tyrimai buvusios Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios, nugriautos po Antrojo pasaulinio karo (1946–1947), vietoje . buvo pradėti 2020 m, kai LR Seimas nutarė bažnyčios atstatymą paskelbti valstybinės reikšmės projektu.
Iš pradžių archeologai ištyrinėjo bažnyčios bokšto ir pastato vakarinę dalį (iki pamatų viršaus). O šiemet tyrimai tęsiami toje pačioje vietoje, visiškai atidengiant pamatus ir iškeliant čia esančius kapus.
Tyrimų grupės vadovė dr. Raimonda Nabažaitė sako, jog vertingiausia šio tyrimų etapo dalis – atidengti palaidojimai. Tyrimų metu jau aptikti 57 kapai.
Mirusieji laidoti tiek šventoriuje, tiek bažnyčios viduje. Dauguma kapų įrengti kukliai, puošniausia karstų dalis – metalinės rankenos. Paminėtinas vienas išskirtinis karstas, kurio viršus buvo išpuoštas audiniu.
Dalis mirusiųjų laidoti su įkapėmis – galvos, krūtinės, kojų srityse padėtomis monetomis; viename kape atidengtas moters skeletas su auskarais. Atskirai paminėtinas motinos ir vaiko kapas.
Skeletai bus iškelti antropologiniams tyrimams, nustatant mirusiųjų amžių, lytį, galimas patologijas. Kapai pagal monetas datuojami XVIII a. I puse. Be bažnyčios horizonto, tyrimų metu buvo pasiektas iki 1678 m. gaisro buvusio užstatymo liekanos.
Jį ištyrus toliau bus gilinamasi iki bažnyčios bokšto pamatų apačios, atliekami architektūriniai, konstrukciniai tyrimai.
Archeologinius tyrimus vykdo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Inicijuoja Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapija, bendradarbiaudama su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Kultūros infrastruktūros centru.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą