Egipte aptiko senovines kapavietes su „auksiniais liežuviais“

Archeologai Egipte aptiko senovines kapavietes su „auksiniais liežuviais“

Archeologai Egipto Viduržemio jūros pakrantėje aptiko 18 senovinių kapaviečių, kuriose rasta daugybė karstų ir vertingų radinių, tarp jų – 24 vadinamieji „auksiniai liežuviai“. Apie tai rašo leidinys „The Independent“. 

Šis atradimas suteikia daugiau žinių apie senovės pakrantės regiono kultūrinę įvairovę. Iki šiol šioje Egipto pakrantės dalyje jau aptikta beveik 45 kapavietės, todėl ši vietovė laikoma vienu svarbiausių senovės pasaulio pakrantės miestų.

Iš 18 naujai atrastų kapų 11 buvo visiškai iškalti uolose, vidutiniškai aštuonių metrų gylyje. Dar septyni kapai buvo antžeminiai, pastatyti iš kalkakmenio.

Vienas įspūdingiausių radinių – 24 aukso plokštelės, įdėtos į mirusiųjų burnas. Archeologai jas vadina „auksiniais liežuviais“. Tikėta, kad jos padėdavo mirusiesiems bendrauti pomirtiniame gyvenime.

Dauguma kapų išliko išskirtinai geros būklės – juos nuo pastatymo laikų saugojo akmeninės plokštės, uždengusios laidojimo vietas.

Kapavietės aptiktos apie 100 kilometrų į vakarus nuo Aleksandrijos, Egipto šiaurės vakarinėje pakrantėje. Manoma, kad jos priklausė senoviniam Leukaspio (Leukaspis) miestui, kurį savo raštuose minėjo senovės graikų geografas Strabonas.

Miestas klestėjo nuo helenistinio laikotarpio iki Bizantijos eros, o didžiausią ekonominį ir urbanistinį pakilimą pasiekė pirmaisiais trimis mūsų eros amžiais.

Netoli naujai atrastų kapų archeologai aptiko ir antžeminių palaidojimų, kurie, mokslininkų teigimu, atspindi miesto gyventojų socialinę įvairovę. Taip pat rastas vandens šulinys, kuris vėlesniu laikotarpiu buvo pritaikytas laidojimui.

Šie radiniai rodo, kad senovės Egipto laidojimo papročiai ir architektūrinės tradicijos išliko ir vėlyvuoju Ptolemėjų bei Romos laikotarpiu.

Tarp svarbiausių rastų artefaktų – sveiki ir dalinai išlikę keramikos dirbiniai, indai, kalkakmenio aukurai, baseinai bei įvairūs kapų architektūros elementai.

Vienas kalkakmenio aukuras, tikriausiai naudotas aukoms, išsiskyrė neįprasta architektūra. Ant jo rastos nebaigtos marmurinės statulos liekanos, kurios, kaip manoma, vaizduoja deivę Afroditę. Archeologai taip pat aptiko elementų, primenančių vadinamąsias „įsivaizduojamas duris“, žinomas senovės Egipto laidojimo tradicijoje.

Vienoje kapavietėje rastas 2,5 metro ilgio granito sarkofagas su originaliu dangčiu. Jo viduje aptiktos gipsinio sfinkso liekanos. Šiame sarkofage palaidoto žmogaus palaikai šiuo metu tiriami.

Pasak tyrėjų, 24 „auksiniai liežuviai“ buvo svarbus to meto laidojimo ritualų simbolis. Buvo tikima, kad jie ne tik padeda mirusiajam kalbėti pomirtiniame pasaulyje, bet ir atlieka apsauginę funkciją.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder