Archeologinis radinys Indonezijoje griauna mitus apie ledynmečio Europos kultūrą

Vaizde matomas vos įžvelgiamas rausvas rankos apvadas. Mokslininkų teigimu, jis buvo sukurtas purškiant pigmentą ant prie sienos prispaustos plaštakos. Šis radinys yra 1100 metų senesnis už Ispanijoje rastą rankos atvaizdą, kuris iki šiol laikytas ankstyviausiu pavyzdžiu.

Kultūrinė reikšmė ir migracija

Mokslininkai daro prielaidą, kad piešinį palikę žmonės priklausė populiacijai, atkeliavusiai iš žemyninės Azijos į Indonezijos salas. Grifito universiteto archeologas ir tyrimo vadovas Maksimas Oberas pabrėžė radinio unikalumą:

„Šis senovinis rankos šablonas yra išskirtinis, nes priklauso stiliui, sutinkamam tik Indonezijos salose. Pirštų galiukai čia kruopščiai pasmailinti.“

Pasak bendraautoriaus Adamo Bramo, smailūs pirštai galėjo turėti gilią kultūrinę prasmę, galbūt susijusią su sudėtingais senovės žmonių ryšiais su gyvūnija.

© Rankų atspaudai-šablonai Indonezijos urve. Ahdi Agus Oktaviana nuotr.

Naujas požiūris į Homo sapiens klaidžiojimus

Šis atradimas ne tik koreguoja meno istoriją, bet ir patvirtina, kad Homo sapiens pasiekė Australiją ir Naująją Gvinėją maždaug 15000 metų anksčiau, nei manyta iki šiol. Tai įrodo, kad Australijos čiabuvių protėviai per Pietryčių Aziją keliavo gerokai anksčiau ir pakeliui kūrė uolų meną.

Paskutinio dešimtmečio radiniai Indonezijoje paneigia ilgai vyravusią teoriją, jog abstraktus mąstymas ir vaizduojamasis menas gimė ledynmečio Europoje. Profesorius Bramas teigia, kad Europa nebuvo vienintelis žmonijos proto prabudimo židinys – kūrybiškumas nuo pat pradžių buvo užkoduotas mūsų protėvių prigimtyje.

Šaltinis: unian.net