Artėja kitas didžiulis ugnikalnio išsiveržimas – ir jis sukels chaosą, kuriam pasaulis nėra pasiruošęs
Po to sekė vadinamieji „metai be vasaros“: pasaulinė temperatūra nukrito, derlius sunyko, žmonės badavo, išplito choleros pandemija, mirė dešimtys tūkstančių žmonių. Kai kas net priskiria ugnikalniui tai, kad jis įkvėpė Mary Shelley parašyti „Frankenšteiną“ – kai ji 1816 m. Šveicarijoje slėpėsi nuo neįprastai šalto oro.
Nuo to laiko išsiveržė daugybė ugnikalnių, tačiau Tambora tebėra naujausias galingas išsiveržimas mūsų planetoje. Ir praėjus daugiau nei 200 metų, mokslininkai įspėja, kad pasaulyje gali įvykti dar vienas.
Ženevos universiteto klimato profesorius Markusas Stoffelis sako, kad klausimas yra ne ar, o kada. Geologiniai duomenys rodo, kad tikimybė, jog šį šimtmetį įvyks didžiulis išsiveržimas, yra 1 prie 6, teigia jis.
Tačiau šį kartą tai įvyktų gerokai pasikeitusiame pasaulyje, kuris ne tik labiau apgyvendintas, bet ir sušilęs dėl klimato krizės.
Kitas masinis išsiveržimas „sukels klimato chaosą, – tvirtina M. Stoffelis. – Žmonija neturi jokio plano.“ Ugnikalniai jau seniai dalyvauja mūsų planetos kūrime: jie padėjo susiformuoti žemynams, sukūrė atmosferą ir gali pakeisti klimatą.
Išsiverždami jie išmeta lavos, pelenų ir dujų kokteilį, įskaitant planetą šildantį anglies dioksidą – nors jo kiekiai yra mažesni už tuos, kuriuos žmonės išmeta degindami iškastinį kurą.
Kalbant apie poveikį klimatui, mokslininkus labiau domina kitos dujos – sieros dioksidas.
Galingas ugnikalnio išsiveržimas gali iš troposferos – atmosferos dalies, kurioje sąveikauja orai – išstumti sieros dioksidą į stratosferą – sluoksnį, esantį maždaug 10 km virš Žemės paviršiaus, kuriame skraido lėktuvai.
Čia susidarytų mažos aerozolio dalelės, kurios išsklaidytų Saulės šviesą, atspindėtų ją atgal į kosmosą ir taip vėsintų žemiau esančią planetą.
Šios dalelės „apskrietų visą pasaulį ir išsilaikytų porą metų“, – sakė Rutgerso universiteto (JAV) klimato profesorius Alanas Robockas, dešimtmečius tyrinėjęs ugnikalnius.
Šiuolaikinių ugnikalnių palydoviniai duomenys rodo, kiek sieros dioksido išsiskiria. Kai 1991 m. Filipinuose išsiveržė Pinatubo kalnas, jis į stratosferą išmetė apie 15 mln. tonų.
Tai nebuvo toks didžiulis išsiveržimas kaip Tamboros, tačiau jis vis tiek kelerius metus atvėsino pasaulį maždaug 0,5 laipsnio Celsijaus.
Tačiau apie senesnius ugnikalnius „turime labai mažai duomenų“, atkreipia dėmesį M. Stoffelis. Mokslininkai bando rekonstruoti šiuos praeities išsiveržimus naudodamiesi informacija iš ledo mėginių ir medžių rievių, kas yra tarsi laiko kapsulės, saugančios praeities atmosferos paslaptis.
Iš to jie jau sužinojo, kad per pastaruosius kelis tūkstančius metų vykę masiniai išsiveržimai laikinai atvėsindavo planetą maždaug 1–1,5 laipsnio Celsijaus.
Pavyzdžiui, Tamboros išsiveržimas vidutinę pasaulio temperatūrą sumažino mažiausiai 1 laipsniu Celsijaus. Yra įrodymų, kad 1257 m. Indonezijoje įvykęs milžiniškas Samalo išsiveržimas galėjo prisidėti prie „mažojo ledynmečio“ – šimtus metų trukusio šaltojo laikotarpio – pradžios.
Taip pat yra požymių, kad didžiuliai išsiveržimai gali turėti įtakos kritulių kiekiui ir išdžiovinti musonines sistemas, įskaitant Afrikoje ir Azijoje.
„Vasarą musonai kyla dėl to, kad sausuma įšyla greičiau nei vandenynas, – sako A. Robockas. Didžiulis ugnikalnio išsiveržimas gali sutrikdyti temperatūrų skirtumą.
Nestabilesnis pasaulis
Labai svarbu suprasti ankstesnių didžiulių išsiveržimų poveikį – tačiau kitas išsiveržimas įvyks pasaulyje, kuris yra daug šiltesnis nei prieš tai, kai žmonės pradėjo deginti didelius kiekius naftos, anglies ir dujų.
„Dabar pasaulis nestabilesnis, – sako Niujorko universiteto profesorius Michaelas Rampino, tyrinėjantis ugnikalnių išsiveržimų ir klimato kaitos sąsajas.
– Poveikis gali būti dar blogesnis nei tas, kurį žinome iš 1815 m.“. Atrodo, kad tai gali būti nelogiškas posūkis, tačiau šiltėjantis pasaulis gali reikšti, kad didžiuliai ugnikalnių išsiveržimai turi dar didesnį atvėsimo poveikį.
Taip yra todėl, kad aerozolio dalelių formavimasis ir jų pernaša priklauso nuo klimato, teikia Ekseterio universiteto (JK) fizinės vulkanologijos mokslininkas Thomasas Aubry.
Pasauliui šylant didėja oro cirkuliacijos atmosferoje greitis – o tai reiškia, kad aerozolio dalelės greičiau išsisklaido ir turi mažiau laiko augti, aiškina T. Aubry. Mažesni aerozoliai gali efektyviau išsklaidyti Saulės šviesą nei dideli – o tai reiškia, kad vėsinimo poveikis bus didesnis.
Vandenynai taip pat gali būti svarbūs. Kai vandenyno paviršius įšyla, viršuje susidaro lengvesnio ir šiltesnio vandens sluoksnis, kuris yra kliūtis maišytis sekliems ir gilesniems sluoksniams.
Tai gali reikšti, kad išsiveržimai neproporcingai atvėsintų viršutinį vandenyno sluoksnį ir virš jo esančią atmosferą, įspėja M. Stoffelis. Klimato kaita gali paveikti ir pačias vulkanų sistemas.
Dėl tirpstančio ledo gali padažnėti išsiveržimų – nes dėl ledo išnykimo sumažėja slėgis, todėl magma gali greičiau kilti.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad klimato kaitos nulemti ekstremalesni krituliai gali prasiskverbti gilyn į žemę, kur reaguodami su magma gali sukelti išsiveržimą, nurodo T. Aubry.
Neįmanoma nuspėti
Pasauliui kovojant su visuotiniu atšilimu, atšalimo laikotarpis gali skambėti teigiamai. Tačiau mokslininkai perspėja, kad yra priešingai.
Pirma, tai būtų tiesioginis poveikis. Apytikriai 800 mln. žmonių gyvena maždaug už 100 kilometrų nuo aktyvaus ugnikalnio.
Masinis išsiveržimas galėtų sunaikinti visą miestą. Ir pavyzdžiui, Kampi Flegrėjus (Campi Flegrei), kuris yra į vakarus nuo Italijos Neapolio miesto, kuriame gyvena apie 1 mln. žmonių, jau parodė sujudimo požymių.
Ilgalaikės pasekmės gali būti kataklizminės. Temperatūros sumažėjimas 1 laipsniu Celsijaus gali atrodyti nedidelis, tačiau tai yra vidutinė reikšmė. „Jei pažvelgsime į tam tikrus regionus, poveikis bus daug didesnis“, – sako Kembridžo universiteto Žemės mokslininkė May Chim.
Okmokas Aliaskoje, išsiveržęs 43 m. pr. m. e. – praėjus metams po to, kai buvo nužudytas Julijus Cezaris, – galėjo atšaldyti dalį Pietų Europos ir Šiaurės Afrikos iki 7 laipsnių Celsijaus.
Šaltesni orai, mažiau Saulės šviesos ir kintantis kritulių kiekis gali paveikti iš karto kelias „duonos parduotuves“, įskaitant JAV, Kiniją ir Rusiją, pakenkti pasauliniam aprūpinimui maistu ir sukelti politinę įtampą ar net karą, teigiama naujausioje draudikų bendrovės „Lloyd's“ analizėje.
Ekonominė ir kita žala žmonėms būtų didžiulė. „Lloyd's“ apskaičiavo, kad kraštutiniu atveju, panašiu į Tamboros, ekonominiai nuostoliai vien per pirmuosius metus galėtų siekti daugiau nei 3,6 trilijono JAV dolerių.
Be to, atšalimas nesuteiktų jokio palengvinimo nuo klimato kaitos – per kelerius metus planeta vėl taptų tokia, kokia buvo anksčiau.
Kitas išsiveržimas gali įvykti bet kur. Yra sričių, kurias mokslininkai stebi, įskaitant Indoneziją (vieną aktyviausių planetos vulkanų regionų) ir Jeloustouną Vakarų JAV, kuriame jau šimtus tūkstančių metų nebuvo didžiulio išsiveržimo.
„Tačiau kuris kitas ir kada – to vis dar neįmanoma nuspėti“, – įspėja M. Stoffelis. Didelių ugnikalnių išsiveržimų išvengti neįmanoma, tačiau yra būdų jiems pasiruošti, priduria jis.
Mokslininkas ragina ekspertus įvertinti blogiausius scenarijus, atlikti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir parengti planus: nuo evakuacijos iki pagalbos teikimo ir maisto atsargų užtikrinimo.
Nors kai kas gali sakyti, kad didžiulio išsiveržimo tikimybė vis dar maža, „ji tikrai nėra menka“, teigia M. Stoffelis, ir anot jo, šiuo metu pasaulis nepasirengęs poveikiui, kurį jis sukeltų.
„Mes dar tik pradedame suprasti, kas gali nutikti“, – sako jis.
Parengta pagal CNN.
Rašyti komentarą