Arvydas Vaitkus prakalbo apie „čekiukų“ skandalą: sovietmetį primenančią tvarką ir kodėl merai neatsiprašo

Jo nuomone, iki šiol galiojusi išmokų tvarka yra ydinga, dėl ko nemaža dalis politikų pateko į vadinamąjį čekiukų skandalą. Visgi jis nemano, kad šalies merai turi vieningai atsiprašyti visuomenės už kilusį skandalą.

Vadinamasis „čekiukų“ skandalas padalijo savivaldos politikus į dvi dalis. Kol vieni dievagojasi, kad nieko blogo nepadarė, kiti sako, kad skaidrinimo akcija atvėrė sistemines vietos politikų apmokėjimo tvarkos žaizdas.

Pasak Klaipėdos miesto mero, sisteminę bėdą užprogramavo Seimas, kai priėmė netobulą Vietos savivaldos įstatymą, kuris paliko galimybę savivaldos politikams piktnaudžiauti biudžeto lėšomis.

„Reikia priimti tokius įstatymus, kad žmonės nepakliūtų į tokias pinkles“, – trečiadienį po Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimo naujienų portalui tv3.lt teigė A. Vaitkus.

Seime jau gimė įstatymo projektas, kuris turėtų išspręsti kilusią sumaištį. Seimo nariai registravo įstatymo projektą dėl savivaldybių tarybų narių apmokėjimo tvarkos pakeitimo, kurį pasirašė visų Seimo frakcijų seniūnai. 

Juo siūloma tarybos nariams mokėti atlyginimą, kuris būtų 20 proc. tos savivaldybės mero atlyginimo dydžio. Taip pat projektu siūloma užkardyti piktnaudžiavimą kompensacijomis, naikinant galimybę jas gauti.

„Manyčiau, kad tarybos narys yra tam tikras darbuotojas, kuris yra nusamdytas konkretaus miesto žmonių ir jis turi gauti atlygį. Kokio dydžio?

Čia politikų sprendimas. Eilinis žmogus savo darbe gauna atlyginimą, tokią teisę turėtų turėti ir tarybos narys. Tada nekiltų tokių diskusijų, kokios kyla dabar“, – įsitikinęs A. Vaitkus.

Atsiprašymo nereikia?

Į LSA suvažiavimą Vilniuje sugūžėję merai ir tarybos nariai iš visų Lietuvos savivaldybių atsisakė priimti kreipimąsi į visuomenę su atsiprašymu dėl neskaidrios išmokų vietos politikams tvarkos.

Asociacijos valdyba siūlė visai asociacijai išplatinti kreipimąsi į visuomenę su tokiais punktais:

•    Atsiprašome visuomenės už savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimo tvarkos keliamas abejones dėl skaidrumo;

•    Prisiimame atsakomybė dėl to, kad ši sistema neužtikrinanti skaidraus viešųjų lėšų panaudojimo, gyvavo savivaldybėse ne vienerius metus ir nebuvo imtasi veiksmų ją pakeisti;

•    Ši krizė turi tapti atspirties tašku kuriant naują, skaidrią, visuomenės lūkesčius ir šalies įstatymus atitinkantį savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimo modelį;

•    Dabartinė ydinga apmokėjimo tvarka privalo būti keičiama iš esmės, todėl siūlome Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti fiksuotą atlygį už savivaldybės tarybos nario darbą. 

Visgi toks atsiprašymas sulaukė nepritarimo tarp merų ir tarybos narių. Buvęs sostinės vadovas Artūras Zuokas siūlė išbraukti paskutinį punktą. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas išvis nematė reikalo atsiprašinėti gyventojų.

„Aš turiu eiti ir atsiprašinėti dėl to, ko nesu padaręs? <...> Jeigu vienas žurnalistas ar dar kas nors pasakė, kad tu esi blogas, nereiškia, kad esi blogas. <...> Kodėl mes patys save lupame?“ – sakė R. Malinauskas.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Panevėžio miesto meras Rytis Račkaukas siūlė, kad kiekviena savivaldybė apsvarstytų situaciją pas save ir pati nuspręstų, ar turi kreiptis į rinkėjus, ar ne.

Galiausiai nuspręsta klausimą dėl kreipimosi iš darbotvarkės išbraukti.

Klaipėdos miesto meras A. Vaitkus mano, kad kiekviena savivaldybė priims sprendimą, ar turėtų atsiprašyti gyventojų dėl vietos politikų elgesio.

„Manyčiau, kad šiandien visiems merams atsistoti ir už visus miestus ir miestelius atsiprašyti turėtų būti pagrindas. Jeigu žmogus nepadarė nieko blogo, kodėl jis turėtų atsiprašyti? Kad klaidų yra, tai faktas“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Jo nuomonė, iki šiol galiojanti savivaldos politikų apmokėjimo tvarka yra posovietinis palikimas.

„Žinote, sovietiniais laikais inžinieriui mėsos kombinate atlyginimas buvo 80 rublių, o kitose įmonėse ir įstaigose – 130 rublių. Kodėl?  Labai panašiai atrodo šitas įstatymas, kuris iki dabar egzistuoja. Jeigu yra geras savivaldybės reglamentas, jis kažkiek saugojo nuo to įstatymo. 

Klaipėda, manau, turėjo gerą reglamentą. Nors dar neturiu tyrimo medžiagos, bet drįstu teigti, kad mažai kas bus pakliuvęs ir padaręs klaidų“, – dėstė A. Vaitkus.

Sinkevičius tinka

Pats „čekiukų“ sušmėžavęs Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius trečiadienį buvo perrinktas savivaldybių asociacijos prezidentu. Už jo kandidatūrą balsavo 144 LSA suvažiavimo delegatai, vienas buvo prieš, susilaikė 11. Suvažiavime dalyvavo 186 delegatai iš 60 savivaldybių.

Prezidentas išrinktas iš vieno kandidato. M. Sinkevičių perrinkti pasiūlė socialdemokratų merai iš Pakruojo, Birštono, Prienų, Kauno rajono, Kėdainių. Organizacijos prezidentas renkamas ketverių metų kadencijai.

Klaipėdos meras A. Vaitkus neprieštarauja M. Sinkevičiaus sprendimui vėl vadovauti LSA.

„Žmogus visada turi teisę turėti galimybę kandidatuoti, jis tą padarė“, – apie tai, kad M. Sinkevičius buvo vienintelis kandidatas į LSA prezidento postą, pasisakė A. Vaitkus.

„Aš nežinau, kodėl jis turėtų netikti. Aš turėčiau žinoti aplinkybes, tokių nežinau“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę M. Sinkevičius sakė nesąs apsisprendęs, ar sieks dar vienos kadencijos. Mat jis sulaukė klausimų dėl savivaldybių tarybų nariams skiriamų lėšų panaudojimo.

Sukvietęs specialią spaudos konferenciją Jonavos meras neigė piktnaudžiavęs išmokomis, tačiau grąžino į savivaldybės biudžetą 4 tūkst. eurų, nes vienu iš jo telefonų kurį laiką naudojosi žmona.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.