Kodėl džiaugsmas šiuo metu atrodo neįmanomas (ir kodėl tai melas)
Kai nuolat laukiame blogų naujienų, mūsų nervų sistema atitinkamai prisitaiko. Hiperbudrumas tampa numatytuoju nustatymu, kuriuo esame budrūs dėl grėsmių ir numalšina viską, kas nėra „būtina" išgyvenimui.
Tokios būsenos džiaugsmas gali jaustis nerimtas, kaip prabanga, skirta žmonėms, kurie nekreipia dėmesio. Bet štai tiesa- džiaugsmas yra biologinis būtinumas.
Džiaugsmas yra ne tik laimė, tai - mūsų nervų sistemą reguliuojanti jėga. Tai ištraukia mus iš lėtinio streso reakcijų ir perjungia mūsų smegenis, kad jos būtų atsparios. Be jo mes įstringame išgyvenimo režime, negalime pasiekti kūrybiškumo, problemų sprendimo ar net gilaus ryšio su kitais.
Trumpai tariant: jei norime kovoti gerą kovą, mums reikia džiaugsmo tai daryti.
Mažų džiaugsmų galia
Čia atsiranda „Tiny Little Joys" – paprasta, bet gili praktika, kuri gali pakeisti visą jūsų patirtį net ir chaoso įkarštyje. Idėja yra tokia: užuot laukę, kol džiaugsmas pasieks didingus, kinematografinius momentus, mes pradedame medžioti mažiausius kasdieninio gyvenimo malonumus. Tobulai patuoštas arbatos puodelis. Kaip šviesa apšviečia šaligatvį. Daina, kurią pamiršai, kad myli. Jūsų šuns šiluma jam susirangius šalia jūsų.
Šios akimirkos neištrina sunkių dalykų, bet įkvepia mus kažkuo kitu nei neviltis. Jie mums primena, kad net tamsoje yra šviesa. Kad mes vis dar esame žmonės. Kad gyvenimas, net ir sunkus, vis dar saugo grožį.
Kaip džiaugsmas užgesina baimę (ir kodėl tai svarbu)
Baimė yra viso kūno patirtis – ji užgrobia mūsų nervų sistemą, susiaurina mūsų dėmesį ir užrakina reaktyvų mąstymą. Kai esame baimės būsenoje, mūsų prefrontalinė žievė – smegenų dalis, atsakinga už logiką, planavimą ir sprendimų priėmimą – neveikia. Tai puiku, jei bėgame nuo tigro, bet ne taip naudinga, kai bandome išspręsti sudėtingas visuomenines ar asmenines problemas.
Kita vertus, džiaugsmas veikia kaip priešnuodis. Neuromokslai rodo, kad teigiamų emocijų išgyvenimai, net ir maži, gali sumažinti baimės reakciją ir atkurti prieigą prie aukštesnio lygio mąstymo.
Paprasčiau tariant, džiaugsmas užgesina baimę. Kai baimė užgęsta, turime prieigą prie visų savo įrankių, o ne tik tų, kurių pasiekiame iš nevilties. Džiaugsmas ne tik jaučiasi – jis daro mus protingesnius, kūrybiškesnius ir geriau pasiruošusius įveikti didelius iššūkius, su kuriais susiduriame.
Sąmoningai siekdami džiaugsmo, savo nervų sistemai signalizuojame, kad mums negresia tiesioginis pavojus. Tai leidžia mums pereiti nuo reakcijos prie atsako – nuo pasiruošimo katastrofai prie aktyvaus geresnės ateities vaizdavimo ir kūrimo. Džiaugsmas grąžina mums mūsų gyvenimą.
Kaip pradėti savo mažyčių džiaugsmų praktiką
Pristabdykite ir pastebėkite – nusiteikite kiekvieną dieną rasti vieną mažą džiaugsmą. Jokio spaudimo, kad jis būtų stiprus – tiesiog kažkas, kas sukelia net menkiausią džiaugsmo jausmą.
Pavadinkite jį – patvirtinkite tai garsiai arba raštu. „Šis pirmasis kavos gurkšnis yra toks skanus". „Oras kvepia lietumi". „Mano vaiko juokas mane tiesiog išgelbėjo". Tai padeda jūsų smegenims įspausti patirtį.
Mėgaukitės – leiskite sau pasėdėti su juo papildomai akimirkai. Net 5-10 sekundžių suvokimas pagilina poveikį.
Bendrinkite – pasakykite kam nors, paskelbkite apie tai arba tiesiog apmąstykite tai prieš miegą. Džiaugsmas auga, kai jis atpažįstamas ir kartojamas.
Džiaugsmas kaip nepaisymo aktas
Tokiais laikais džiaugsmas nėra naivus – tai pasipriešinimas. Pasirinkimas rasti grožį, juoktis, skaniai pavalgyti ar pastebėti nepažįstamo žmogaus gerumą yra maištas prieš neviltį. Tai nereiškia pasaulio skausmo ignoravimo- tai reiškia atsisakymą leisti, kad tai būtų vienintelis dalykas, kuris mus formuoja.
Taigi, pasaulyje, kuris nuolat mums liepia ruoštis blogiausiam, nepamirškime ieškoti geriausio. Vienas mažas džiaugsmas vienu metu.
Šaltinis: www.psychologytoday.com
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą