Augalų lapai: ir skanu, ir naudinga sveikatai

- Kaip keitėsi požiūris į mitybą, pradėjus gilintis į maistą, jo technologijas ir poveikį žmogui?

- Nori nenori darbe esi priverstas domėtis mitybos principais, literatūroje nuolat sužinai naujausių tyrimų duomenų, ir visos tos žinios formuoja požiūrį į tai, ką valgau.

Pavyzdžiui, žinodama, kodėl vietoje įprasto aliejaus geriau vartoti alyvuogių, kanapių sėklų ar šaltalankių aliejų ir jų gebėjimą pagreitinti metabolizmą, natūralu, kad ir ieškosi šių aliejų savo patiekalams gardinti.

Bet konkrečiai mano gyvenime vienas iš ryškiausių nutikusių pokyčių - labai sąmoningas pasirinkimas sumažinti suvartojamo cukraus kiekį. Nors iki tol mėgdavau saldumynus, šiuo metu pridėtinio cukraus mano mitybos racione liko minimaliai. Nes ne tik supratau, kaip neigiamai cukrus veikia organizmą, bet, svarbiausia, man patiko tai, kaip jaučiausi jo atsisakiusi, nebeliko didelių energijos šuolių.

Vartodami cukrų ir daug angliavandenių turinčius produktus, esame įsukti į nesibaigiančią karuselę: suvalgius kažką saldaus, pašoka cukraus kiekis kraujyje, plūsteli daug energijos - kuri netrukus lygiai taip pat staigiai krenta. Tada vėl reikia naujos cukraus dozės - ir taip visą dieną jūsų energijos lygis šokinėja, o norėdami būti susitelkę ir produktyvūs, esate priversti nuolat vartoti dar ir dar kažko energijos kiekiui palaikyti.

Dar vienas pakitęs dalykas, atėjęs kartu su daugiau žinių - prasiplėtęs racionas, sumažėjo mėsos produktų suvartojimas, užtai atsirado daugiau augalinio maisto, ypač pradėjau vertinti nedideliuose ūkiuose išaugintus produktus. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad nėra nei gero, nei blogo maisto, svarbiausia įvairovė, suvartojamo maisto kiekis, bei kokybė.

- Esi net kelis kartus stažavusis Portugalijoje - kokius tyrimus ten darei?

- Magistratūros metais vykau tyrinėti savo pasiruoštų šaltalankių uogų išspaudų ir lapų ekstraktų į Lisaboną: dirbome su vėžinėmis ląstelėmis ir stebėjome veikliųjų medžiagų antioksidacinį poveikį bei citotoksiškumą, taip pat turėjau galimybę atlikti antioksidacinius tyrimus, kurių čia, Lietuvoje, nedarome.

Jau vėliau, įstojusi į doktorantūrą, pradėjau dirbti prie savo temos - „Augalinės kilmės žaliavų fermentacijos technologijos modeliavimas ir optimizavimas". Tad dar kartą išvykau stažuotis į Portugaliją - šįkart norėdama savo tiriamus ekstraktus susieti su įtaka žmogaus mikrobiotai, kuri mane šiuo metu ypač domina.

Susiradau profesorę dr. Ana Maria Gomes, kuri Portugalijoje tyrinėja prebiotinį potencialą, ją sudomino mano tyrimas, ir taip atsidūriau privačiame Portugalijos Katalikų universitete, CBQF - Biotechnologijų ir smulkiosios chemijos centre.

Probiota - mūsų žarnyno gyventojai, turintys milžiniškos ir vis dar tyrinėjamos įtakos mūsų savijautai - nuo nuotaikų iki virškinimo, svorio ir ligų. Šiemet dalyvavau konferencijoje Romoje, kur buvo daug kalbama apie prebiotikus, probiotikus, naująjį maistą; ir ten buvo išsakyta mintis, kad netgi tokį dalyką kaip viduramžio krizę lemia mūsų mikrobiota ir jos pokyčiai!

- Esi prisidėjusi ir prie startuolių kūrimo - kas tave paskatino domėtis tokia mokslo pritaikymo forma?

- Apsigynusi magistrą dariau pertrauką ir keletą metų dirbau startuolyje su augaliniais baltymais: kūrėme sveikus užkandžius iš kanapių baltymų ir liofilizuotų uogų mišinio. Taip pat iki šiol dirbu su fermentuotu limonadu - beje, šis produktas mane ir pastūmėjo sugrįžti į mokslą ir stoti į doktorantūrą - kai pajutau, kad trūksta žinių, ieškant naujų būdų, kaip galima būtų kitaip daryti procesus.

Tarp kitko, startuolyje taip pat sukūrėme vieną iš limonadų skonių su šaltalankių lapais, o įgytos žinios apskritai paskatino labiau atsigręžti į augalų lapus, galinčius padidinti gėrimų funkcionalumą, bioaktyviųjų junginių kiekį, antioksidacinį aktyvumą ir pan. Juk mūsų tikslas - kad fermentuotas gėrimas būtų ne tik kuo skanesnis, bet ir sveikesnis bei naudingesnis jį geriančiam žmogui.

- Kur link dabar juda mokslo technologijos, kokias tendencijas pastebi?

- Išskirčiau dvi pastaruoju metu ypač karštas temas: alternatyvūs baltymai ir fermentacija. Alternatyvūs baltymai žmonėms iš karto asocijuojasi su dirbtinumu. Todėl kalbėdamas apie juos mokslas labai akcentuoja švietimą ir aiškinimą, kad vis dėlto alternatyvieji baltymai yra mūsų ateitis: jie sukurti panaudojant fermentacijos technologijas, bakterijas, mieles, įvairias kultūras.

Kita alternatyvių baltymų dalis - tie patys vabzdžių baltymai, kurie nors ir sulaukia pasipriešinimo, būdami mums psichologiškai nepriimtini, tačiau žmogaus organizmo yra puikiai pasisavinami ir, tarkime, kokiose Azijos šalyse nuo senų senovės vartojami.

Antra karšta tema - fermentacija ir fermentuoti produktai. Ji netgi susilaukė naujos aktualumo bangos - pakanka užmesti akį į paraiškas, ką siūlo Europos horizontas, kuriame dominuoja į šią sritį orientuoti tyrimai, tą liudija ir sparčiai auganti nealkoholinių fermentuotų gėrimų rinka.